Dvasinė vertybė nėra materialaus gamtos natūralumo išraiška, tai greičiau mirties prasmės suvokimo etapas. Nors džiūgu, kad daugėja pasisakymų šiame varganame forume, kuo gi artimas baltų tikėjimas kiekvienam iš mūsų, kai tiek daug apsilankančių ir prisiregistruojančių čia, bet tiek mažai savyje puoselėjančių baltų tikėjimą, nors ir savaip traktuojamą.

Gerbiamasis, prašome ant forumo "nevaryt" , kai kam jis tapo žinių ir šviesos šaltiniu.

Atsiprašau, kad ne į temą.

Pritariu. Klausimas kodėl daugelis prisijungia bet nė klausimo neužduoda ar pavyzdžiui šioje temoje papasisako.

Todėl, kad šio forumo sistema tokia, kad net norint perskaityti reikia prisiregistruoti.. net jei ir neturi intencijos bendrauti, o tik nori paskaityti kaip knygą tai kiti tiesiog ieškodami medžiagos tą ir daro.. na bent jau aš taip manau. Bet net ir tai jau yra gerai, vadinasi žmonėms įdomu

Šis forumas varganas savo žiniomis, tik "stiprus" copy paste variantas. Tai ne apie žmones kalba. Jei padaryt jį viešai matomą, tada atsirastų daugybė linkų, kurie leistų "nešioti pletkus" po kitas erdves. Dabar yra aiškus bent IP. Jau buvo ne viena diskusija, ar reikalingas šis forumas, ypač tokios struktūros. Galit ir savo nuomonę išreikšt. Daug kartų tobulinom, keitėm, valėm. natūralu, kad kiek žmonių, tiek nuomonių. Atkreipkit dėmęsį, kad nei Romuvos forume, nei kažkokiame tai kitame jūs neturite galimybės padiskutuoti virtualiai su mokymo nešėjais. Kiek žinau J. Trink. diskutuoja siaurame rate, specialiame forume. A.T. išvis virtualioje erdvėje nėra. Dažnai pajuntu panašų norą pasitraukti iš virtualybės, kol kas nėra kam "tempti"vargana forumą toliau. Gal kas norit? Žilvinas man išsakė, kad diskusijos vyksta tik su manim, tai tikrai blogai. Bet kai nesikišu, keista, kad diskusijų nėra tarp kitų dalyvių. Prielaida - aš ožys, kuris yra buratinas, nežinantis etikos ir bendravimo normų.

Ačiu Viešpačiui, kad sukūrė ožį!




Daug kartų su Jumis diskutavom šia tema, bet aš taip ir nesupratau, ką tai reiškia "padaryt jį viešai matomą"? Aš, pavyzdžiui esu tos nuomonės, kad Baltai.lt negali tapti delfi.lt ar panašiai. Čia galioja tas principas "Kam reikia tas susiras". Ne vienam žmogui esu rekomendavęs, bet jeigu netraukia, tai netraukia. Ateis laikas jie pajus poreikį, bet tai turėtų įvykt naturaliai. Jūs tik pažiūrėkit Catori net iš Graikijos traukia! Ne kartą ten teko lankytis, ten tikrai yra ką veikt, vadinasi ne iš neturėjimo ką veikt traukia.

Tai reiškia, kad bet kuris neregistruotas vartotojas galėtų skaityti gan sudėtingas diskusijas ir bet kurioje virtualioje erdvėje nurodyti linką tiesiai į šią diskusiją, o tai yra blogai. Todėl padaryta tam tikros temos taip, kad žmogus turėtų prisiregistruoti, kas nepatinka Catori. Bet gi niekas netrukdo susikurti savo forumą ar blogą ir rašyti ką tik nori, atsakomybę nešat jūs patys, o už šį forumą atsakyti teks savininkams.

NE ne ne netaip buvo suprastas mano ankstesnis pasakymas Aš tiesiog garsiai pasvarsčiau priežastis, kodėl prisiregistruoja daug narių, o rašo mažai. Šis pasvarstymas buvo iš šalies, o ne mano nuomonė apie forumą ir juo labiau ne kaltinimas .
Man tokia struktūra forumo patinka, nes jau vien tai, kad reikia įdėti pastangų, atbaido dalį "spamintojų" ir kitokio plauko kenkėjų, bei šiaip blevyzgotojų ar nesąžiningų žmonių

Baltų tikėjimas man tai... ir čia tenka neryžtingai nutilti. Kažkas ką jaučiu intuityviai, bet dar neišmokau tokių žodžių, kad galėčiau pilnavertiškai pasidalinti šio pojūčiu su jumis, tikriausiai tai žodžiais ir nenusakoma.
Prie baltų tikėjimo suvokimo savyje einu iš kelių pusių ir tikiuosi susitiksiu save centre. Viena iš pusių tai kas vadinama kultūros paveldu. Kita žmonės kurie ieško baltiško tikėjimo ar jau atrado tai savyje. O trečioji intuicija, kai leidies, kad būtum vedamas nežinomos jėgos - kaip vaikas už rankos. Svarbu būti budriam ir išmintingam ieškojimo kelyje, net jei esi vedamas. Tai mano siekiamybės einant į baltų tikėjimą.
Nesu linkęs į tikėjimą, bet esu atviras suvokimui. Nemokėčiau aklai kažkuo tikėti.
Apie baltų tikėjimą nieko ir neparašiau, tai vis mano kelias į kažkokių naujų idėjų, pasaulių ar kažko sunkiai suvokiamo atradimą.
Tikriausiai apibendrinant tai ir yra mano baltiško tikėjimo suvokimas, suvokimas kaip kelio. Net jei nemėgstu aklai sekti, bandau tikėti, kad šitas kelias bus prasmingas.
Intuicija ir vienas kitas neužtikrintas stebūklas lyg ir suteikia palaikymą.

Išties sunku dėlioti mintis šia tema ;]

Tai vyksmas, kelias... Išgyvenimai, atradimai, suvokimai...
Šiaip reiktų žiūrėti trimis pjūviais-dedamosiomis, - pasaulėžiūra, bylojimai (istorija), tikėjimas(religija). Kiekvienai iš šių dedamųjų reikia kitokio dėmesio. jos viena kitą palaiko, papildo.
Siūlau neapsiriboti vien religija ir istorija. Siūlau stengtis reikšti save per pasaulėžiūrą-pasaulėjautą.

Interesai ir domėjimasis kažkuo, jei tikrai nuoširdžiai tuo domiesi, neišvengiamai atsispindi saviraiškoje, visoje veikloje.

Ne vienam pasisakyme apie tai, kuo ypatingas, kuo traukia baltiškasis kelias (ir ne tik šioje temoje ar forume) tenka pastebėt tokį išsireiškimą, kaip "jausmas, kurį sunku paaiškinti".. Savo trauką Lietuvai, Lietuviams ir protėvių kasdienei dvasinei kultūrai bei vertybėms, kurių mokė tėvai ir seneliai, taip pat galėčiau tuo pačiu išsireiškimu apibūdinti.. jausmas.. Gal todėl, kad mes, šiandieniniai lietuviai, kaip ką tik rasti gintaro gabalėliai besiskiriantys savo spalva, savo forma, išblaškyti po visą krantą, bet visus juos vienija amžiams atmintin laiko įspausta tų pačių pušų, padovanojusių savo sakus, didybė, tos pačiόs mylavusios jūros ošimas ir tos pačiόs priglaudusios žemės kvapas..

Ši mindis randa ataskambį manyje, tačiau kažko dar trūksta. Sava kultūra traukia žmogų, nes jis jaučia tęstinumą, bet, tokiu atveju, visišką savęs realizaciją imanoma pasiekti tik einant dvasiniu keliu, kuris susiformavo artimoje aplinkoje ir per tą aplinką veikia mus kaip katalizatorius (galima šitaip interpretuoti iš to ką parašė Catori). O kaip tuomet vertinti tuos, kurie tariasi atradę laimę ir artumą svetimų žemių išminčių ir pranašų žodžiuose? Ką jie atpažįsta sau artimo svetur? Gal tai tik sutrikimas, pasimetimas, pasauliui virstant vienos gatvės kaimu? Nepaisant neįspūdingo savo amžiaus išbandžiau labai daug kelių, kiekvienąkart bandant blaiviai vertinant situaciją, atsiduoti tiems poryriams, kurie aplankė.
Vis kažin ko trūko. Galbūt jau tuomet kilo vidinis konfliktas su vidinėmis vertybėmis, kurios yra baltiškos (kiek aš tai suvokiu).
Labai daug minčių pažėriau, idomu kokia jūsų nuomonė šiais klausimais.

Taip tikrai pastebėjimas jūsų, kad prie tos minties, kurią parašiau kažko trūksta, labai tikslus, sąmoningai nepaminėjau to... Beje, savo pastebėjimu atsakėt man į vieną seniai apmąstomą klausimą apie tą minėtąjį jausmą
Tikrai pritariu, kad nebūdami dvasiški, mes niekuomet nebūtume pilni.. bet turiu ir savitą nuomonę .. mano supratimu aukščiausia esybė yra viena ir ji visada buvo viena, tik skirtingais laikotarpiais skirtingose kultūrose skirtingais vardais vadinama.. Žmonės jaučiantys jos buvimą, visą gyvenimą į tą gėrį bei šviesą ir eina .. tiesiog tie keliai, kuriuos jie pasirenka eiti, skirtingais akmenimis grįsti, bet juk tikslas tai tas pats.. dėl to kiekvienas pagal savo asmenybe pasirenka tą tikĖjimo būdą, kurį geriausiai jaučia širdimi..

Parašėt apie vidines vertybes, kurios yra baltiškos, tai man būtų labai labai įdomu sužinoti, kokios tos baltiškos vertybės pagal jus ir kas visai su baltiškumu nesuderinama (čia klausiu iš savo, kaip vis dar ieškančiojo atsakymų į gyvenimo klausimus, pozicijos )?

Įvardinsiu tas, kurios kirtosi ieškant ne ten, nes jos jau aiškiai pačiam sau įvardintos.
Visų pirma, gyvybės lygybė. Man gyvulėliai ir visos gyvos butybės yra broliukai ir sesutės. Stengiuos neskriausti, bet nesu pacifistas, ypač uodų atžvilgiu (bet visvien aš jų atsiprašau). Užkliuvo ir požiūris į moterį ir vyrą. Kas gali atsakyti kuri lytis turi privilegiją vadovauti ar vesti šeimą?! Visa tai ką matome šiolaikiniame pasaulyje įsisenėjusių tradicijų palikimas, čia kaip ir dvasiniame kelyje turi eiti dviese papildydamas vienas kitą. Abipusė pagarba ir gaivus įvertinimas vienas kito savybių - manau to, save gerbiantys, baltai turėtu siekti.
Trečia kas kliuvo tai požiūris į mus supančią aplinką. Ją turi gerbti kaip save, nenuvertinti aplinkinių žmonių. Manau, šitos nuostatos, apart pirmosios yra bendražmogiškos vertybės, kurias daugiau ar mažiau turėtu suvokti visi, netik baltai.
Visa tai asmeninė nuomonė, asmeninis suvokimas, neįsižeiskit, jei manot kitaip ;]