Na, nežinau, man tai net šiurpą kelia vien mintis, kad galėtų būti smalsiai stebimi mano dvasiniai išgyvenimai. Apskritai, aš esu linkusi savo dvasinį gyvenimą pasilikti tik sau ir pasidalinti tik su pačiais artimiausiai su tuo susijusiais žmonėmis. Mano aplinkos žmonės ir draugai neturi net menkiausio supratimo apie mano dvasinį gyvenimą, dažnai uždarai leidžiamą laisvalaikį, tai su įkyriu dėmesiu ar klausimais nesusiduriu. Aišku, tai verčia dažniausiai apsiriboti namų erdve. Vat tokia ir kaina, jei nori privatumo.
Neįsivaizduoju, kaip jūs ten dar sugebėjot normaliai baigti apeigas
...o jei dar visi aplinkui ir su foto aparatais pyškino, tai, jaučiu, būčiau netekus kantrybės 