Nuo 2009 metų sausio mėnesio 18 dienos bus organizuotas susitikimas tiems, kurie norėtų sudaryti religinės bendruomenės pradinį būrį, einantį baltišku keliu, bet ne romuvos įstatų pagrindu.
Norintys prisijungti, rašykite man per pm, kur nurodysiu laiką ir vietą.
Kylančius klausimus dėl bendruomenės veiklos, narystės, rašykite čia.

Koks atsiskyrimo nuo Romuvos bendruomenės tikslas?

Tiksliau koks konfrontacijos, su ginčais kas yra tikri pagonys, tikslas?

Mes nuo nieko neatsiskiriame, baltųjų žynių bendruomenės kelias ne romuvos kelias. Turime kitą kelią, kaip ir daugelis kitų ne romuvos grupių. Laikau Romuvą ne religine, o etnine bendruomene, neturinčia dvasinio mokymo pagrindų, bet reikalingą etnine veikla bendrame judėjime baltiškumo link. Mūsų tikslas suburti tuos žmones, kurie renkasi alternatyvų romuvai kelią, kuri gali sudaryti su romuva religinės bendrijos sąjungą. Smulkiau susitikus. Romuviečius skatinu jungtis prie esamų romuvos bendruomenių.

Tai tame ir esmė, mes nesame pagonys ir niekada nebuvome Bet tai ne konfrontacija ir tame nėra jokių ginčų. Netgi romuvos žmonės vengia termino pagonis dėl neigiamos reikšmės. Pagaliau nekeliu klausimo kas yra tikri pagonys (nors man tai labiau krikščionys )) Tikrumas yra tik asmeninė būsena ir asmeninio apsisprendimo reikalas. Kas ieško pagonybės arba romuvos, siūlau romuvos svetainę www.romuva.lt arba patriotų tinklapį. Šis kelias yra Kurono šventyklos įtvirtinimas, dvasinio mokymo baltišku pagrindu skleidimas (kviečiam visus prisijungti su savo nuomonėm) ir šviesos ir šventos ugnies įdėjos realizavimas.

Atleiskite, bet nesu pasikaustęs visuose tuose pasiskirstimuose, bet jei gerai suprantu, Kuronas tai kaip kokia kunigų seminarija? Tai yra kam užtenka tik paprastumo ir lengvumo tas renkasi Romuvą, tiems kam tai yra 'per silpna' ir nori gilintis ir tobulėti toliau (pvz kad ir tamsta pats), jie pasirenka Kuroną?

Ne visai taip. Kuronas turi savo žynių devinariją (9 metų-pakopų studijas). Tačiau tai nėra Romuvos-lengvo kelio ir Kurono-sunkaus kelio variantai. Ir vienas ir kitas kelias veda baltiško dvasinio paveldo keliu. Tačiau jau taip susiklostė dėl įvairių lyderių nuostatų, asmeninių patirčių, masinių renginių išplitimo, kad Romuvos tradicijos tapo Žemės garbinimas, Žemynialiavimo apeigos, kurios daugiau yra paremtos etniniu, moksliškai grįstu istoriniais šaltiniai keliu, o dvasiniai išgyvenimai tapo antriniai, tarsi antrarūšiai. Todėl lyderiai suformavo savo mokslinio rato žmonių būrį, kurie per savo tyrinėjimus įtikėjo ne Dievu, bet istorija ir kultūros paveldu. Bandoma kažką rekonstruot, bet ir tai nepavyksta, todėl buvo pereita prie kūrybinės, etnofolklorinės komercinės veiklos. Tai nėra nei gerai nei blogai. Taip yra. Kažkada Romuvoje mūsų mokytojai iškėlė druwių įdėją, vėliau mes iškėlėme baltą Dievų vėliavą. Druwiai buvo tarsi romuvos gilesnis kelias, gal dėl to susidaro kažkam įspūdis, kad tai tarsi tas pats, tik giliau. Deja, nors buvo išleisti keli "DRUWIO" numeriai, šis kelias netapo pagrindu dėl vadovaujančių asmenų nuostatos, kad nieko dvasinio gilesnio nereikia, kad Dievo vieno nėra, o pagal oficialiai paskelbtą straipsnį dabartinis krivis, jo žmona ir Jonas Vaiškūnas straipsnyje teigė, kad Dievas yra antraeilis, kylantis iš tradicijos, jei prireiks, toks dievas ir bus. Ši pozicija ir buvo riboženklis tarp tų, kurie tikėjimą jaučia ir supranta širdimi, vadovaujasi žiniomis, kurios ateina iš dvasinio pasaulio apraiškų, kurios nėra mokslinis, statistiškai įrodomas, įrodinėti galim istorinius šaltinius, bet ne vidinį žmogaus tikėjimą. Taip išsiskyrė dvi kryptys: viena nuėjo moksliniu, tradicijų rekonstravimo ir interpretavimo keliu su etnofolkloriniu pamatu, kiti gilinosi į savo vidinį pasaulį ir ieškojo sąsajų tarp baltiško kelio paveldo išlikusių šaltinių ir asmeninių išgyvenimų, šis kelias pagimdė dar kelias atšakas, kurios nėra oficialiai registruotos (apie tai žemiau). Viena tokia atšaka buvo iš žmonių, kurie gilinosi į ezoterikos, okultizmo sąsajas, dvasinio pasaulio dėsningumus ir praktikas, tačiau to neužteko, kas pasinėrė tik į ezoterinę pusę, teko perimti nevisai tinkamas baltiškam keliui praktikas (jogą, raganavimus, rytietiškus meditacijų metodus). Problema kyla iš skirtingų praktikų šaltinių, kurie neša su savimi tam tikrų kultūrų specifiką (graikai, indai, šamanistinės kultūros ar kabalistinės-okultinės). Praktikos dar ne viskas, daug kas susivedė į metskaitlius, kas kokiu laiku gyvena ir kokiu metų ratu naudojasi. Tai vienas iš esminių dalykų. Mūsų kelias kilo iš tiesioginio kontakto su dvasinio paveldo apraiškom, jų baltiško paveldo studijom ir suderinimui su tinkamais arijų metskaitliais. Todėl Kuronas vadovaujasi vienu iš pačių seniausiu metskaitlių (kalendorių) tai ne Jupiterio, bet Saturno 32 metų ciklu. Bet ezoterinių ir kitų dvasinių technikų naudojimas nebuvo atsisakytas, nes šaltiniai liudija, kad žyniai praktiškai visi buvo burtininkai, mokėję ne tik burti, bet gydyti, veikti savo ne tik žiniomis bet ir psi galiomis, kurių šaltinis senojo tikėjimo dievų pasaulis. Tačiau mes pripažįstame esant vieną Dievą, viso ko kūrėją, pažinų tik per dievų (kosmoso darinių-žvaigždinės sandaros dvasinės turinio esmės) ir vietinių Žemės dvasių vientisumą, taip pripažįstant savo sielos nemarumą ir tam reikalingą palaikyti dvasinę praktiką, kurios formų apraiškos yra minimos istoriniuose ir filosofiniuose šaltiniuose. Mums nepriimtinas pagonybės terminas, ateizmo nihilizmas, materialistinė Visatos sandaros samprata. Prūsiškai druwis reiškia tikėjimą, o druwingis reiškia tikintįjį, tai nėra tik etninių švenčių šventėjas ar Žemei skirtų aukų atsidėkojimo atlikėjas.
Dar viena baltųjų žynių kelio savybė yra Šviesos karys, nešėjas ir saugotojas. Šventos ugnies įžiebėjas, kurentojas ir palaikytojas. Mokymas tęsia panašias įdėjas, kaip ir druidų, todėl tai tarsi lietuviškų druidų bendruomenės burimas. Skirtumai yra ir masiškume. Jei Romuvoje yra masinis nesudėtingas etninis gyvenimas arba jo dalinė kūrybinė rekonstrukcija (išorinė), tai druwiui tenka didelis savianalizės krūvis, savęs išgryninimas baltiškame kelyje, savo tautos savasties palaikymo per vidinį aš etnopsichologinį konstravimą, kėlimą savo sąmoningumo ir sulydimą dvasinių potyrių per šventumo apeigų atlikimą.
Šiuo metu toks kelias nereikalavo bendruomenės, atskiri žmonės pasiekė nemažai tobulindami save ir savo sąmonę, įgavo dvasinio žinojimo ir turi praktinės patirties. Atsirado skirtingų šventviečių kurimas, skirtingų metodų ir apeigyno laikymasis. Šie žmonės yra ir romuvose. Ne paslaptis, kad daugelis romuvų nepripažįsta vienvaldės krivio pozicijos, todėl atlieka savo apeigas, kurios žymiai skiriasi nuo tradicinės etninės krivio veiklos. Šios romuvos naudoja ezoterines žinias, simbolius ir svarbiausią tą patį arijų metskaitlį. Galim rašyti be galo, bet tikiuosi, kad bent dalinai paaiškinau.

Labai didelis ačiū už tokį išsamų atsakymą.

Vieną vakarą sėdėjau prie AT raštų (knyga "Valso valstybė"). Dar daugiau medžių miške, bet pasidžiaugiau esančia sistema, nors ne su viskuo sutinku (kad ir Tamstos minėtą primirštą devintainę sistemą). Ši knyga kaip koks katekizmas (sielmokslis), kuris labai aiškiai sudėlioja pagrindus. Man trūko tokio medžiagos pateikimo. Knyga vis gi yra knyga Iš tokių knygų žinau dar "Dievturių sielmokslį" ir (gal?) Trinkūno "Baltų tikėjimas".

Čia tokia maža mano įspūdžių dozė. Dabar keli klausimukai:

Ar dabar kuriama bendruomenė remsis kažkiek AT raštais? Kiek jau esate pasakoję man, tai daug dalykų su AT sutampa.
Kuo skirsis įstatai nuo Romuvos?
Kaip aš galiu dalyvauti tame reikale?
Kiek tai kainuotų?
Ką aš gaučiau?
Ką aš galėčiau duoti?
Truputį šalia temos: ar "druwis" - reiškia "Senovės baltų tikėjimas" ir ši sąvoka apima ir Romuvą, ir AT mokymą, ir Tamstos steigiamą?

Atsakymai į Jūsų rūpimus klausimus:
1."Valso valstybė" kurią atspausdino V.Vaičiulienė nepripažįstama nei
pačios A.T., nei jos mokinių (remiantis jų žodžiais). Laikoma neteisingai interpretuotu plagijatu.
Toliau dar gražiau, nesenai sutikau kelis iš A. Tamaš mokinių, kurie
keiksnojo ją ir jos mokymą.
Bet sistema įdomi, prieštaringa, turinti daugybe kabliukų. Kol kas niekas
neįgyvendino jos mokymo realybėje, nors atskiri šventimo momentai paplito.A.T. nepavyko įkurti religinės bendrijos ir tapti jos mokytoja.

2.Knygos nesiruošiu rašyti (kol kas) nei apie baltų tikėjimą, nei kurti sistemos, kurią kažkas turi priimti kaip tikėjimą, tai asmeniniai išgyvenimai. Tačiau, sakysit, mokymas be sistemos ne mokymas. Yra daugiau pavyzdžių, kaip sistemos taip ir liko knygose, bet ne žmonių širdyse. Gal žemiau pateikti atsakymai atsakys kažką daugiau.

3.Ar dabar kuriama bendruomenė remsis kažkiek AT raštais?
Raštais aš nesiremsiu, nes daug kas nesutampa čia Lietuvoje su teiginiais,
kurie neaiškios prigimties. Jei pačiam raštai yra sielmokslis, tai
sulyginkite su istoriniais faktais, kurie rodo, kad sistema atneštinė,
siaurai lokalizuota, mūsų krašte nežinoma, dabartiniu laiku praktiškai
neįgyvendinama dėl per didelio kategoriškumo ir autorės dogmatiškumo,
etninio neatitikimo lietuvių buvusiai dvasinei kultūrai.
Tačiau raštai, kaip ir daugelis kitų šaltinių turi būti studijuojami kaip
informatyvi, mąstymą skatinanti priemonė, bet ne kaip Dievo pavertimo
energetine banga sistema.

4.Kuo skirsis įstatai nuo Romuvos?Įstatus kursim pagal galiojančius LR įstatymus (kitaip neįregistruosim), skirsis iš esmės savo religiniais aspektais, bet ne etniniais. Jei romuva pripažintų Dievą, tai skirtųsi tik forma.

5.Kaip aš galiu dalyvauti tame reikale?
Dalyvauti gali bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo lyties.
Dalyvavimas nėra mišių lankymas sekmadieniais, dalyvavimas yra įsijungimas į bendruomenės kuriamą gyvenimą pagal druwio kelio dėsnius. Man patiko G. Beresnevičiaus formuluotė: .. religija pripažinta kaip sąjungos su šventumą generuojančiomis galiomis religija, tai visų pirma šventumo išgyvenimas, o erdvėje- atmosferinio ir dangiškojo pradų jungtis su žmogaus pasauliu per amžinąją ugnį, liepsnojančią šventvietėse, ir per pačias šventvietes, per pačias giraites, medžius, aukštumas, alkus.
Šventvietės medžių ir amžinosios ugnies derinys neabejotinai atitiko
tarpininkavimo, sferų jungties poreikį."
Gintaras Beresnevičius. Lietuvių religija ir mitologija. „Tyto alba“.
Vilnius 2004m., 43 psl

6. Kiek tai kainuotų?
Kaina yra Laikas, kuri skirsit sau ir savo šeimai dėti pastangas eiti
pasirinktu tikėjimo keliu

7.Ką aš gaučiau?
Gan materialistiniai klausimai. Įdarbinti tikinčiuoju nesiruošiam,
vadinasi atlyginimas yra pilnavertiškas dvasinis ir materialus gyvenimas
po savo tautos stogu, turint aiškius dvasinius pamatus tautinio identiteto
aplinkoje. Šiaip dalyviai turi teisę tiek remti bendruomenę finansiškai,
tiek gauti iš jos paskirtų dvasininkų dvasinę paramą, palaiminimus,
pašventinimus, vaikų krikštynas, vestuves, laidotuves, metinių būrimų metu dalyvauti asmeniniuose išgyvenimuose, dalyvauti visuose bendruomenės socialiniuose gyvenimo ir mokymo aspektuose, kaip baltiškos pasaulėžiūros žmogus, pasirinkęs konkrečią kryptį. Jei kalba apie narystę, tai turit galimybę mokytis baltųjų žynių devinarijoje "Kuronas" ir tapti vienu iš baltųjų žyniu pagal jūsų gebėjimus ir atsidavimus šiam keliui.

8. Ką aš galėčiau duoti?
Tai ką geriausiai sugebate + kūrybines pastangas prisidėti prie
organizavimo, rėmimo (materialaus ir dvasinio palaikymo), tolerancijos
bent jau pradžioje grupės dalyviams ir mokytojams. Davimas yra natūralus poreikis, kai dalinatės tuo, ką gavote pats ir jums šios žinios nepriklauso.

9. Truputį šalia temos: ar "druwis" - reiškia "Senovės baltų tikėjimas" ir ši sąvoka apima ir Romuvą, ir AT mokymą, ir Tamstos steigiamą?
Mūsų vartojamas terminas druwis reiškia tikėjimą baltiško kelio šviesa.
Tai ne mokslinis, istorinis ar etninis terminas (priklauso prūsų kalbai),
todėl dar konkrečiai nežinome, ar terminas romuvis yra analogija druwis.
Romuviečių niekada nebuvo, buvo Romuvos žmonės, kas tikėjo, juos
pavadinčiau druwiais, kurie tik ieškojo atsakymų, jie ir dabar žmonės.
A.T. mokyme pasakyta, kad einantis A.T. mokymu principais yra pagonys,
todėl manau būtų neetiška netikinčiuosius, tik smegenim bandančius viską
sistematizuoti, vadinti druwiais (tikinčiaisiais). Tačiau druwis
(tikintysis) gali būti žinovu ir A.T. mokymo, kaip budistų vienuoliai
puikiai išmano sanskrito ar ukrainiečių kalbos subtilybes.

Daugumas klausimų bus atsakyta pirmame susitikime. Bandysim pasižiūrėt, kiek tokios bendruomenės yra poreikis, kaip galima įsijungti ir eiti šiuo keliu, kam patikėti pirminius žingsniu ir kokie realūs yra žmonių poreikiai. Forume galiu atsakyti į kai kuriuos kylančius klausimus, kurie turėtų būti daugiau bendresni visiems. Asmeninius klausimus atsakysiu per pm. Rekomenduokit savo rato žmonėms šią temą, gal bus dagiau, kas norėtų prisijungti. Derinsimės su daugeliu Susitikimas greičiausiai bus Vilniuje, nors yra dar du variantai vėlesni, tai Kaunas ir Šiauliai.

Labai dėkui už tokį išsamų atsakymą.
O bendruomenė bus viename mieste? Aš kaip supratau, tai bus kelios bendruomenės (pvz., Kaune, Vilniuj, Šiauliuos) ir jos sudarys tinklą. Ar aš teisus?

Norėčiau papildyti. Visų pirma aš už baltų, romuvų, kuronų pasaulėžiūros plėtimąsi Lietuvoje. Tačiau yra tam tikri bet... Dalyvavau Romuvos veikloje ir man labai gaila, kad kaip ir nemažai kitų žmonių mano kelias po truputį nuo dabartinės Romuvos atitolo. Pagrindinės to priežastys:
- nepripažįstamas dieviškumas kaip vienis; laikoma, kad dievai tarpusavyje nesusiję, tai reiškia, kad jie yra kaip ir nepriklausomai vienas nuo kito...
- nepripažįstama nuolatinio tobulėjimo būtinybė... laikoma, kad žmogus yra toks koks yra, ta prasme negali patobulėti; laikoma, kad reikia imti iš pasaulio ir galbūt atskleisti užgimusius savo dar neatrastus gabumus;
- dvasiškumas suvokiamas abstrakčiai; vengiama dvasiškumo apraiškų įvardijimų; nesuvokiama, kad dvasiniame kelyje galima ne tik plūduriuoti paviršiuje, bet ir skverbtis gilyn į jį..
vis tik man pavyksta pajausti dvasios buvimą romuvos apeigų metu. Tačiau bijau, kad Romuvos pagrindiniai veikėjai to iki galo patys nesuvokia, kad dieviškoji dvasia apsilanko jų apeigose...
Va čia ir atsiranda ta riba tarp Romuvos žmonių ir kitų, kurie jaučia reikalus giliau. Kai pajausti medžio, akmenes laumės šventumą ir gali tai sau įvardinti...
Atsiranda riba, tarp tų, kurie jaučia kad jie kažką daro, ir tų, kurie suvokia ką jie daro. Vieni gyvena abstrakcijomis, o kiti įsivardija dalykus vis labiau pažindami dvasinę tikrovę...
Riba yra nelengvai nustatoma, bet nustatoma.
žiniai Lietuvai reikalingi. reikalingas ne atskirų dievų folkloras, o sąmoningas gilus lietuviškos dieviškosios tikrovės pažinimas.

Baltųjų žynių bendruomenės kūrimas yra sumanytas seniai. Žmonės, kurie pasirinko šį kelią siekia dvasinio tobulėjimo, tautos savasties įprasminimo ir dvasinio atgimimo. To ko pasigendama Romuvoje. Tiesa ta, kad yra kitas pažinimas, ne tik knygos ir dainos. Yra patirtis, išgyvenimai, pajautos, regėjimai, įžvalgos, apsireiškimai, akistatos su Dievu ir dievybėmis, kurios sukūrė mūsų pasaulėžiūrą. Tai yra tikėjimo pagrindas. Ji negrindžiama moksliniais įrodymais. Ši pasaulėžiūra suteikia tikėjimą, įprasmina gyvenimą, ryšį su žeme ir visata, žmonėmis ir protėviais, praeitimi ir amžinybe, Dievu ir dievybėmis. Tai raktas per kūrybą į žvaigždes.
Baltųjų žynių bendruomenė yra, bet ji neįvardinta. Įvardinus ir įteisinus Baltųjų žinių, druwių bendruomenę būtų pradėtas naujo tūkstantmečio tautos dvasios kūrinijos metas. Į tikėjimo bendruomenę buriamasi siekiant dvasinio bendrumo išgyvenimo, palaikymo, kūrybos, patirties apjungimo, tikėjimo sustiprinimo ir perdavimo ateities kartoms.

O tai čia tik lietuvių ar visų baltų? Ar galės prie to šlietis prūsai? Latvių tikėjimas truputį daugiau skiriasi nuo lietuvių ir prūsų. Man įdomu kaip žemaičiui.

Jūsų įžvalgos ar nuojautos turi pagrindą, bet apie tai dar nebuvo kalbos. Šie miestai neatsitiktiniai, nes ten yra žmonės, kurie gali sudaryti grupeles bendraminčių ir atlikti reikalingą dvasinę praktiką vietoje. Tačiau tokių miestų yra daugiau, pavyzdžiui Neringa, Biržai, Zarasai, Kurtuvėnai, taip pat dzūkijoj ir panašiai. O bendruomenę kol kas ruošiamės kurti vieną. Jei žynių taryba nuspręs, kad yra poreikis ar prasmė kurti kelias bendruomenes, kurios turi bendrus dvasinius pagrindus mokymą ir siekius, tada manau ir bus laikas apie tai kalbėti.

Noriu kai ką pridurti Daugmino mintims. Pirma pataisysiu, kad tokios kuronų pasaulėžiūros nėra, nežinau ir romuvų, nebent J.Trinkūno knygelę "Baltų tikėjimas", bet tai ne tikėjimo metmenys (jei jau skaitėt). Dabar jau vėl keliamas baltų pavadinimo neatitikimas. Todėl naudojuos proga ir įkeliu citatą iš http://www.musicalia.lt/meli/index.php?id=9

Jei tautos galvų visuma priims naują terminą, svarstysim ir jį, todėl kol kas nepasileiskim šuoliuoti polemikos pievomis. Tačiau tai ne baltų bendruomenė, o baltųjų žynių apie tai parašiau aukščiau. Pritariu Daugmino ir Esmio mintims. Gal esmis galėtų ką nors plačiau parašyti apie politinius niuansus, kodėl romuvą bando įteisinti kaip tradicinę religiją, o kitas kaip netradicines? Kaip turėtume pasielgti mes?