Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:56 pm



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 Kadagys 
Autorius Žinutė
Gyvastingas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 150
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Kadagys
Kovas- kadagio mėnuo
Sultingi „kankorėžėliai“ uogos lipte prie šakučių prilipę,ir tiek jų, kad net juoduoja. Krimstelėsi smalkūs, bet už daug kur valgytą pušies brazdą gerokai smalkesni, bet ir saldumo daugiau turi. Tiesa, kiek daugiau prisivalgius- per juosmenį rėžte rėžia ir šiaip visokių negerumų randasi, bet ...kai pilvas prie nugaros pridžiūsta valgo. Jie žmoniškai nurinkti moka, lazdomis nelaužo, negurina, su šakomis neplėšia- metų metais nuo tų pačių kadagių rinkti galima. Alkani būdami, ką darys, valgė ir bevalgydami pastebėjo, kad gerai sugrūdus, šaltu vandeniu užpylus galima saldumą ištraukti, o smalkumas palieka. Tą saldų vandenį kiek palaikius, dar dar ir nuvarius – atsiranda smagybės gėrimai. Ne bet kokie, o gardūs. Gėrimai gėrimais, o smalkumo prireikia virtuvėje: sugrūda kelias „uogeles“, gerai su druska išmaišo, įtrina žuvį, mėsą ar paukštį, kelias valandas palaiko- visai kitas skonis. Verta kadagį- gerbti.
Gerai, kad pagardui tinka, kad girą ar kokį kitą gėrimėlį galima iš jo pasidaryti, bet, jei padauginus, kenkia...Tai gal iš vaistu gali būti? Galvotų žmonių visais laikais buvo, pagalvojo, paderino, pabandė- tikrai, gali ir šlapimą pravaryti, ir tulžies išskyrimą paskatinti, netgi, nors ir nelabai įtikėtina,- akis prašviesinti. Šiandien nebe tokie filosofai ir poetai esame, bet žinome: gleivinė padirginta stipriau veikia,tiesa, jei nuolat dirginsime, sulauksime priešingo rezultato. Dirginti ir galima, ir reikia, bet labai atsargiai. Kadagys ne vienintelis taip veikiantis, bet kuo besidirgintume, po trijų- keturių dienų bent pora dienų pailsėkime. Kai smarkiai pavaromas šlapimas, sumažėja organizme skysčių, sumažėja kraujospūdis, sumažėja spaudimas ir akies obuolyje, glaukoma sergantis ir geriau mato. Deja, daug kas priklauso ne nuo kokios vienos priežasties, o nuo daugelio. Kadagys turi ne tik eterinių aliejų, bet ir nemažai dervų, o šių mums dabar per akis. Ir tenka kadagio vaisto atsisakyti, jei gyvename ant asfalto, jei negalime gatvėse dūmų išvengti.
Prie degančio kadagio arčiau priėjus ar ugniakuran jo šakų įmetus, užuosi- kadagio dūmas kitoks. Ir vėl mėgino, derino ir perprato, kad kadagio dūmais parūkyta mėsa kur kas geriau išsilaiko ir skonis labai malonus būna. Kas gera rūkyti mokėjo, visi augiau ar mažiau kadagio dėjo. Tik vėl- taip esame rūkę prarūkę, kad ne tik kadagiu, bet ir drebule rūkytų gardėsių turime atsisakyti.
Vonioje, žinoma, apsiprausi ir tiek, o pirtyje būdavo gerai išsivanojęs, visus kaulus išmiklinai, o kad reiks ir kokia mostim ar užpilu po gero vanojimosi išsitrinsi. Geram vanojimuisi ne viena vanta buvo: buvo beržinės, ąžuolinės, liepinės ir dar daug kitokių, buvo ir kadaginės. Arbatos prieš gerą kadagio vantą nusimanančio vanotojo rankose, - tai tik kirviu tašymas, o ne lyginimas ar švitrinimas.
Jei kadagys toks parankus, gal ne tik gydyti, bet ir saugoti gali? Pabandė patys apsirūkyti, paskui ir gyvulius aprūkyti- tikrai gerai, bent jau erkės ne taip puls. Ryšio tarp erkių ir sunkių ligų nežinojo, tačiau žinojo, kad aprūkyti gyvuliai būna sveikesni, žvalesni, pienas kraujais nepaeina, o ir miške dirbančius kokios aplaidos neištinka. Ir ne tik kadagio dūmas , bet ir kadagio degutas ant ragų ar kanopų užteptas- labai gerai saugo. Kurgi nesaugos- lipnus, gyvuliui besimuistant ragais patepa paslėpsnius ir kitas kraujasiurbių vabzdžių ar erkių mėgstamas vietas. Pateptų- nepuola. ligi mikrobiologijos, ligi tarpinių ligų šeimininkų reikėjo nueiti dar tolimą kelią, tad nesistebėkime ir nesišaipykime, kad pastabūs mūsų seneliai kadagį gerbė, laikė jį išskirtiniu medžių močios sūneliu.
Kadagiai ne vienišiai, kur auga, ten plėtromis nesunku suprasti, kad tas vietoves kadagynėmis vadino, o kai tose vietose atsirado gyvenvietės ir miesteliai- jie gavo kadagio vardą, nors ir kiekvienas savaip. Tai ir Orša, ir Možaiskas, ir Gentai abipus Lamanšo, ir Ženeva, ir daugelis kitų.
Daug kuo kadagys išskirtinas, išskirtinas kadagys gyvųjų bei mirusiųjų santykiuose. Stebindami ir piktindami ordininkus mūsų protėviai mokėjo lavonus ilgai išlaikyti:iš karo laukų parveždavo ar šiaip mirusius išlaikydavo, kol visa giminė į šermenis suvažiuodavo, išlaikydavo švarius gražius. Ne vien kadagio nuopelnas tai buvo, tačiau be jo neapsieita. Stengdavosi savuosius laidoti arti tų vietų, kur gyveno. Jei per dvi- tris dienas spėdavo, išvogdavo ir nepagarbiai kur palaidotus nužudytuosius, bet jei greit lavono parsigabenti negalėdavo arba ir nežinodavo, kur palaidotas, kieme arba kapinėse kadagį pasotindavo. Tai ne tėviškėje mirusio atmintis. Nemažai mirusių svetur, palaidotų nežinia kur, o gal ir nepalaidotų turime ir dabar, tikrai būtų gražu, kad, užuot mirusiųjų atminimui pasodintume kadagių giraitę. Jei norime branginti savo praeitį, neturime užmiršti ir tokio svarbaus dalyko. Labai gražu būtų, jei atminimo giraitėje atsirastų ir koplytstulpių, ir kitokių mažosios architektūros darbų, o tikrose palaidojimo vietose reikėtų tvarkyti ir prižiūrėti kapines.
Taip jau mūsų darbai klostėsi, kad kovo mėnesį dar ne taip daug darbų, motina gali daugiau dėmesio vaikui skirti, kovo mėnesį gimusieji ligi pavasario darbų, vasaros karščių spėdavo sutvirtėti ir jau mažiau motinas atitraukdavo ir patys stipresni būdavo, tad kovo mėnesį gimusieji neblogai augdavo, o kad neblogai augdavo, tai ir dalingesni tapdavo. Nebloga koviuku gimti- jau daug šviesių dienų, saulė ilgiau danguje pabūna. Taip jau nusiėjo medžių močiai, kad kadagys ne bet kokį būdą turi, tokie ir koviukai: stiprūs, visur tinkami, aštraliežuviai ir dygūs, ko nori pasiekia, bet ir kitiems naudingi, nors ir šaipokai, nors nenuolaidūs. Kas jų būdo vingius perpranta- sugyvenami, kai reikia- visada pagelbsti.
Dr. Eugenija Šimkūnaitė
„ Mokslas ir Gyvenimas “


Šeš Kov 28, 2009 1:30 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007