Nuo seno gintaras ir gintaro rūgštis naudota medicinoje, farmakologijoje. Gintaru malšintas ausies, dantų, akių skausmas. Tuo tikslu gintarą padegdavo ir dūmų srovelę stengdavosi nukreipti į skaudamą vietą, pavyzdžiui, ausies landą. Sergantieji reumatu nešiodavo gintaro apyrankes. Tikėta, kad smulkesni akmenėliai sąnarių skausmą „ištraukia“ geriau. Medaus, rožių aliejaus ir gintaro miltelių mišinys buvo skiriamas skydliaukės ligomis sergantiems pacientams gydyti. Viduramžių vaistinėse gintaro ekstraktas (Extractum succini) naudotas nusilpusių žmonių organizmui stiprinti, žaizdoms, sumušimams tepti, o gintaro aliejus (Oleum succini) –skaudamoms kūno vietoms trinti. Geriamieji gintaro milteliai buvo skiriami esant šlapinimosi sutrikimams. Norėdamos kūdikiams palengvinti dantukų dygimą, mamos jiems duodavo pakramtyti tvirtai suvertų gintaro akmenėlių. Gintaro apyrankes nešiodavo norėdami apsisaugoti nuo infekcinių ligų ir t.t. Senovės graikų kalba gintaras buvo vadinamas electrum, išvertus tai reiškia – „aš ginu“, o ir lietuviškasis „gintaras“ kilo nuo žodžio „ginti“.
Gintaro komponentus (gintaro rūgštį ir gintaro aliejų) išmoko išskirti 1898 metais. To meto gydytojai gintaro aliejų rekomendavo vartoti siekiant numalšinti spazmus arba reumatinius skausmus. XX amžiaus pradžioje atliekant kraujo perpylimus, kraujas buvo laikomas induose, pagamintuose iš presuoto gintaro, kadangi būtent tokie indai geriausiai išlaikė reikiamą kraujo temperatūrą (geriau nei stikliniai ar keraminiai). Beje, gintaras mažina kraujo krešumą, todėl šiuose induose laikomas kraujas ilgiau nesukrešėdavo. Kinijoje iš opijaus ir gintaro rūgšties gamino raminamąjį balzamą.

Legendos ar faktai?

Gintarui sušilus iki kūno temperatūros, t.y. 36,6 °C, ima garuoti gintaro rūgštis, dažniau vadinama sukcino rūgštimi. Pirmą kartą ši rūgštis buvo išskirta iš gintaro, todėl ir pavadinta jo garbei. Šios rūgšties esama visose augalų bei gyvūnų ląstelėse, ji dalyvauja labai svarbiame procese – energijos apykaitoje. Organizmas kasdien pasigamina apie 200 mg šios rūgšties. Pastaruoju metu gintaro rūgšties poveikis gana plačiai tiriamas. Pasirodo, kad ši medžiaga pasižymi apsauginiu poveikiu, t.y. padidina ląstelių gyvybingumą nepalankiomis sąlygomis. Nustatyta, kad gintaro rūgštis pagerina deguonies pasisavinimą ląstelių lygiu. Ar gali būti geresnis jaunystės eliksyro pavyzdys?

Gintaro rūgštis ir sveikata

Manoma, kad ši rūgštis itin svarbi didelį krūvį patiriantiems organams, tokiems kaip širdis, smegenys, kepenys. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad gintaro rūgštis pasižymi stimuliuojamuoju poveikiu insulino gamybai kasoje. Be to, ji mažina neigiamą streso poveikį organizmui, normalizuoja nervų sistemos veiklą. Beje, ankstesnėje pastraipoje ne veltui paminėjau, kad gintaras, įšilęs iki kūno temperatūros, palaipsniui ima išskirti gintaro rūgšties garus. Teigiama, kad ši medžiaga slopina uždegimo reakcijas, o šaltuoju metų laiku tai gali būti šiokia tokia paspirtis linkusiems dažnai peršalti.

Gintaro rūgštis ir plaukai

Slenkantys plaukai ar balkšvas pleiskanų „sniegelis“ ant tamsių rūbų apykaklių tikrai nekelia estetinio pasigėrėjimo. Bet ir šiuo atveju gali pagelbėti gintaras. Plaukų priežiūros priemonėse neretai naudojamos organinės rūgštys, fiziologiškai giminingos odai. Viena iš tokių rūgščių – gintaro. Ji tiesiogiai paskatina apykaitos procesus galvos odoje, o tai reiškia, kad galvos oda tampa sveikesnė. Be abejo, grybelio gintaro rūgštis nepajėgi išnaikinti, tačiau plaukų slinkimą tikrai sumažins. Maža to, plaukų priežiūros priemonės su šia rūgštimi paskatins plaukų augimą.

Vietoj epilogo

Ypač skeptikams patariu nenumoti ranka neišmėginus gydomųjų gintaro savybių. Juk gintaras – taip artima ir taip panašu į saulę. Pasiskolinkite močiutės karolius ir paritinėkite gintaro akmenukus delnuose – įtampos kaipmat atsikratysite, o tai bus pirmas žingsnis stebuklingų gintaro galių atradimo link. Būkite sveiki.
Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija Matulevičienė

iš žurnalo "sveikas žmogus"
va, noriu gintaro, gintaro bus

Dabar nešiosiu gintarą:)

laba, nešiok, Sedna, tik nevalytą gintarą nešiok, tiks
o aš jau turiu, daug turiu

Laba diena .Nevalytas tai neapdirbtas?
Kodėl netinka šlifuotas?:)

nevalytas gintaras turi gydomųjų savybių, tasai sluoksnelis, gaubiantis gintaro gabalėlį
šlifuotas- tik grožiui

Visiška netiesa, šlifuotas taip pat yra veiklus. Gintaras, kaip cheminė medžiaga turi gintaro rūgštį, kuri išsiskiria jam kaistant, tirpdant. Tai esminė gintaro gydomoji cheminė savybė, kuri neslypi jokiame paviršiniame sluoksnelyje, kuris pastoviai kinta dėl dėvėjimosi, čia jums ne žievė ar augalo šaknys. Kas liečia šlifavimą, tai čia jau kalba eina apie galimą elekromagnetinio lauko savybių pasikeitimą, kurio dar niekas neįrodė. Gerbiama ragana kalba apie įsitikinimus ir placebo efektą. Jei tikit, kad kažkas, kažkur turi gydomųjų savybių, tai jūsų sąmonė siunčia signalus organizmui, kaip realiai egzistuojantį faktą. Gintaras nesusietas (kaip po kalbininko paskaitos paaiškėjo) su žodžiu "ginti". tačiau gintaro elektromagnetinės savybės neatsiranda iš niekur. Tai gyvosios medžiagos (sakų) ir jūros bei milijonų metų rezultatas. Tokia "gyvoji" medžiaga, beabejo, turi gydomųjų arba veikliųjų savybių, tiek cheminių, tiek elektromagnetinių, kurios natūraliai "gina" gyvąjį organizmą, tuo pačiu ji saugo nuo mirusiųjų (negyvojo) lauko.

Gintaras Lietuvos auksas:) Galbūt ir meilės akmuo(legenda apie Jūratę ir Kastytį)
Saulutė leidžias vakaruos
Skubėk namo, skubėk, Kastyti!
Motutė laukus nekantruos...

Sakoma,kad daugiausiai jo yra šiaurinėj marių dalyje .

vai, vai....žinoma, liaudies medicinoje, kaip ir užkalbėjimuose visada yra daug ginčytinų dalykų, galima aiškintis kiaurą naktį, susipešt ir susitaikyt, -tiesos vieningos taip ir neprieisime
rašau tai,kas man perduota iš senųjų žmonių, todėl kartoju, NEŠIOKITE NEVALYTĄ GINTARĄ
mano seniūnė jau laksto kasdieną pasipuošusi nevalytu gintaru, nes AŠ taip sakiau
tiesiog besąlygiškai tiki manimi, per eilę metų susiformavo nuomonė apie mano žinias ir praktikas,
juk neperšu savo nuomonės ir žinojimo- kiekvienam rinktis tai ,kas priimtina, ir jūsų organizmas priims maloniai jums tinkamus vaistus, bet jei pykins ar sukels nemalonius pojūčius- nepadės gerbiamos raganos pasakymas
ESAME INDIVIDUALŪS
nebūkime kategoriški, kai kalbame apie žmogaus sveikatą, šiuo atveju priimtinos visos variacijos, kokias padiktuoja ligonio mintis

... gal senovėje nešiojo neapdorotą gintarą todėl,kad neturėjo sąlygų jį apdoroti.

Matau, kad reikia veidrodžio ir nematau nei vieno išmintingo paaiškinimo, tik "Aš taip sakiau", tik "besąlygiškai tiki", tik "vai vai", o kur jūsų išmintis, kur tos senolių pagrįstos patirtimi žinios? Ar tik esate katalikiškos kategoriškos pakraipos "ragana"?

... įtikėjimas turi reikšmės

aha, gimiau katalike ir ką man daryt?
sutinku, kalbu kategoriškai, bet tai kaltas mano charakteris diktatoriškas, pardon,
nejuntu ,kai diktuoju savo sąlygas ir nesu taip rytietiškai nušvitusi, kad gebėčiau nuolat save kontroliuoti ir valdyti
norėčiau būti žemesnė už žolę....man tai nepasiekiama, kartais bandau būti tyli, stebėtoja likti noriu, stengiuosi sąmoningai....
tai koks asaba kad užriks
-o ko tu nutilai?
tep ir atsisuka visi, laukia ,ką pasakysiu vienu žodžiu, padėtis be išeities
psichologiškai susipainioju, kai noriu taisyti save e.....užtai rrragana gerrrbiama
palinkėkit sėkmės visai savaitei man, prireiks

sėkmės urrrrzgiančiai

Suprasti kuo ir kam gimei.
Sėkmės.

ačiū už linkėjimus, kai glostysit paplaukiui- neurgsiu