Kodėl druvizmą (labai bjaurus žodis ) geriau būtų druwių mokymas ir judėjimas. Mirties, kaip baigtinio fizinio gyvenimo etapo nesiečiau su jokia filosofija. Jei kalbėti apie gyvybės ir mirties santykį ir dvasininkų paruošimą šiems virsmams, tai tada būtų kita kalba.

.

Va čia pralinksminot sakot, kad druvizmas traukia, bet apie tai nieko neišmanot Tai kas tada Jus traukia? Apie ką Jūs kalbate, kas jums yra tas dru...(-izmas)? Vigintas išvis nusirašė į lankas, kaip visada su savo karine patologija (jei tai buvo atsakymas Ašvieniui, tai galima ir per PM), o jei čia bandoma rašyti į temą, tai pati tema be ryšio.
Ir štai kodėl:
1. Nėra kol kas jokio druvizmo (kas čia tai sugalvojo?);
2. Nėra, kas atstovautų šį judėjimą oficialiai;
3. Nėra mokytinių, kurie gali pasakyti kas jų mokytojai ir ko jie moko;
4. Nėra net tokio judėjimo, nes nėra kam juda

*Bet yra žmonių kurie bando atrasti savo tautoje atitikmenų tikėjimui baltiška forma ir prakeiktam "pagonio" terminui išreikšti;
* Yra didelis noras atgaivinti savyje drūtumą ir pastovumą tikėjime baltiška forma;
* Yra save paskyrusių šiam eksperimentui ir bandančiu suderinti šių laikų mokslinio determinizmo iškreiptą gyvenimo būdą su dvasine pasaulėjauta baltiškų švenčių šventimo grįsta gyvensena;
* Pagaliau tie žmonės, kurie ryžosi taip gyventi ar įvardino save kažkokia tai sąvoka, kad ir druwiai, tai tik bandymas save sustiprinti dvasinėje plotmėje labiausiai atitinkančiu pasaulėjautą žodžiu.

O jei ir atsiras toks judėjimas, tai nebent tik tada, kai bent saujelė išdrįs sau pasakyti, kad be to aš nebegaliu, tai man svarbiau už orą, tai tiesiog esu aš, o ne mano protėviai ar žemė, kurioje basas bėgiojau. Nes kitu atveju tai yra mūsų LIETUVA, kokia ji bebūtų, kas ją bevaldytų.
Druwiui ne vistiek, kas dvasią penės, koks tikėjimas, kokie Dievai reikšis per jį ir jame.


Kartais, o gal ir labai dažnai mes nesuprantame, bet jaučiame. Tai, kai atsiras tokių, kurie pajaus, kad jis ir yra druwis ir tai pradės ginti, reiškia jame druwio gyvata įgijo galią gintis, vadinasi gali ir kurti.


Nežinau kur jūs ten gilinsitės, matyt į Viginto polemikas, bet pagal jūsų kryptį siūlau pasidomėti www.romuva.lt ir tapsite romus bei patenkintas.
Druwiai nėra romūs, jie tokie tampa tik virsmo metu.

Rašiau, kad beveik neišmanau druvių gyvenimo būdo - bet įvardinau savo siekiamybę, veiklos kryptį.

Ir nematau kodėl čia reikia Romuvą KIŠTI - gal norint subtiliai pasityčioti. Jei radote mano minčių apie romumą, norą dalyvauti apeigose ir veiklose "bandos" principu - prašau pacituoti. Ar kartais nepasireiškė puikybė tavyje Baltai?

Va užtai ir nesuprantu aš tų žodžių. Pagal Baltą dabar išeina, kad druwių judėjimas siejasi su Žmogaus kultu (prieš tai jo replikoje minėta, kad "druvizmo esminės kryptys, kurių centras yra Žmogus"), nepriklausomai kur jis gimęs, nepriklausomai kur jis augęs ir kas jo protėviai. Tai tuomet matau prieštraravimą - o prie ko tada ta citatoje minima" baltiškoji forma "?
Baltas dar rašo, kad "Druvis, tas, kas turi ryšį "tarp Dangaus ir Žemės". Tai tarpininko tarp gyvųjų ir mirusiųjų vaidmuo Žemėje." Tada man klausimas iškyla, tarp kokių abstrakčių mirusiųjų ir abstrakčių gyvųjų tada tarpininkaujam druvis?

Jau minėjau, kad tai ne judėjimas, o prūsų kalboje buvęs žodis, reiškiantis tikėjimą. Pats tikėjimas negali būti -izmas (tikizmas). Todėl sąvoka druwis buvo paimta plačia prasme, kaip žmogaus, kurio dvasinis alkis verčia savęs ieškoti ir save realizuoti. O baltiška forma yra savasties forma, nes jei jau gimėm čia, tai daugelis mūsų savybių yra ne tik genetiškai paveldimos, bet ir suformuotos pačios tautos. Tarpininkavimas yra tokia būsena, kai asmeniniai gebėjimai nukreipiami anapusinės realybės link.


Romuvos judėjimas daugelio atveju arčiau -izmo, kaip pvz. kolektyvizmas, nors taip ir nevartojame, kaip pvz. budizmas, induizmas, bet nesakome krikščionizmas. Romuva gaivina etnokultūra ir tai yra gerai. Jei ponui Ašvieniui atrodo, kad pas mane yra puikybė, tai matome tai, kas pas mus pačius užslopinta.

Na taigi ir aš taip pat galvoju
Vadinasi tiesiog nepagavau minties. Bet dabar jau viskas tvarkoj.

Gana sudėtinga diskusija - juo labiau, kad net pati druwio sąvoka vienąkart minima druwis, kitąkart druvis. Tai tik parodo šios temos abstraktumą.
Jei jau taip norime vadinti baltišką tikėjimo formą - tam reikia tikslaus apibrėžimo bei pavadinimo. Paaiškinimo, kodėl imame jau išnykusios kalbos žodį, o juo labiau jį vartojame "plačiąja prasme". Taip lengva nukeliauti į pievas.
Manau, beveik kiekvienas čia pasisakantis ieško savęs ir savo realizacijos per mums bendrą savasties formą kaip ir rašė Baltas. Bet ar dėl to jau galima vadintis druwiais? Dėl to, kad mūsų panašus gyvenimo būdas? Bet nejau mes nebandome tik atkurti - būtent kurti. O tai savaime atneša pakitimų.
Mums būdingas stiprus ryšys su anapusiniu pasauliu galėtų būti vienas iš kertinių atgaivintos druwizmo sąvokos akmenų. Taip pat darna su aplinka, savo dvasios stiprinimas, baltiškų švenčių šventimas suvokiant jų dvasinę prasmę.

Baltai : temos pradžioje minėjau Druidizmą - pažiūrėk Škotijos ar Airijos gyventojų surašymo duomenis, absoliučiai oficialius ir suprasi apie ką aš kalbu
Dėl druvis ir druwis čia jau mano "nuopelnas" , dvigubos v nėra lietuviškoje abėcėlėje, todėl tai gramatinė klaida, kas netingite, paklauskite pas bet kokį kompo gramerį Ką ten liepiama gerbti šiame forume ??? Teisingai gramatiką
O bendrai paėmus, labai keista pasaulėžiūra pačių druvių lyg ir nėra, anot Balto pasisakymų, yra tik mokyklėlė, akademija, kvietimas pasimokius inicijuotis .... Kas gi tada tos akademijos mokinukus mokina, na turbūt kaip kazlauskinėje, vyresnio kurso mokinukai

Ašvieni: dėl žodžių dvilypumo tu teisus, bet giluminius norus ne taip jau sunku ir iškelti, tokius esminius, tik tam reikia kantrybės ir laiko Jei tau įdomu parašyk į meilą
Beje, dėl motyvų, jie pas mane absoliučiai savanaudiški, dabar gyvenu čemodaninėm nuotaikom, vienas draugas škotiškas apsitvarko su darbais, keliam būres ir pusmetį ieškosime darnos jūrose Senai norėjau pasigrožėti pietų kryžiumi Bet Kaune lieka draugė, pas ją tokios pat problemos buvo, taip pat nežinojo ko norėjo, todėl man ir lengva prognozuoti situaciją:) Jai bus reikalingas susirašinėjimo draugas, susirašinėjime padėsite vienas kitam surasti tuos misijos norus

Deja ne vien tik Viginto nuopelnai, tą patį pastebėjau dar bent jau Balto žinutėse.
Aš vis tik laikyčiausi nuomonės - jei jau vartojame šią sąvoką, tai derėtų kiek galima mažiau ir iškraipyti ir vartoti sąvoką druwis.
Mano manymu - sąvokos druwis, duwids, druidas turi bendrą kilmę susijusią su ąžuolas, drūtas bei žinojimu. Tik skirtingose tautose su laiku pavadinimas išsikraipė. Galbūt čia prisidėjo ir graikų ir kitų aprašinėjusių iškraipymai (kaip, kad kurėnas vadinamas kuršėnu).

Tai ir daro Romuva ir nebūtina ant jos taip aršiai purkštauti.
Kas liečia žodį druwis, tai prūsai neturėjo viengubos v, visada rašė w, todėl rašau su w. Jei lietuvinti, tai reiktų rašyti drūvis, bet taip įveliama klaida prasminė, nes kiekviena raidė yra ženklas su atskira prasme.
Druwis yra prūsiškas žodis tikėjimui išreikšti. Tikėjimas žodis gan naujas ir neišreiškia drūtumo bei praranda ryšį su ąžuolo simbolika, kuri labai svarbi. Sutinku su Viginto pastebėjimais, kad tai labai būdinga druidams, bet tokio druidizmo taip pat nežinau. Druidai, bardai ir filidai buvo žyniai, turintys ir atliekantys religinėms apraiškoms skirtas funkcijas.



Kur Jūs Vigintai matėte parašyta, kad tai druwių judėjimo mokykla ar kita kokia nors organizacija? Druwis yra tik abstraktus žodis tikybai baltiška forma išreikšti, bet ir tai paskutiniame pasitarimo posėdyje nebuvo patvirtinta, kad šis žodis visais atvejais tinka dėl prūsiškos savo kilmės ir asociacijų.
Mokyklos ir akademijos tikslas yra mokyti dvasiugdos ir darnos savyje. Todėl žmogus ir yra tas centras, kuris savyje ieško atsakymo, o ne išoriniuose realybės atspindžiuose. Tai ką kalba Ašvienis, tai ir liks tik kalbomis, kurias jam puikiai sekasi raityti, neveltui oro ženklas. Bandė mokytis mokykloje tik teoriškai, nes daugiau nei vieną užsiėmimą neištvėrė. Tai kam čia ta bereikalinga diskusija apie neaišku ką. Juk tą ir norėjau pastebėti pačioje pradžioje, kad diskusijos ašis pagal Vigintą yra druidizmas. Todėl ir paskatinau išsakyti savo požiūrį į neatitikimą pavadinime druvizmas (nėra tokio nei lyderio, nei mokymo). Yra tik Darnos filosofinė kryptis ir Darnos dvasininkų profesijos paruošimo mokyklos.
Ar atsakiau į neaiškumus?

Ačiū Baltai, pagaliau pasidarė žymiai aiškiau ir turbūt ne man vienam ... Na ačiū Dievui, pagaliau nuėjo puta ir liko alus

Aš nesu druidizmo atstovas ar kažkoks propaguotojas, papraščiausia jų tyrinėjimai nuėjo žymiai toliau nei mūsiški, žymiai toliau, mane daugiau domina jų patirtis einant savuoju keliu Taip pat domiuosi rusų patirtimi, kaip tik rusų, o ne slavų, vėl domina iki krikščioniškas periodas... Beje, abi šakos labai panašios, ne pavadinimais ar apeigomis, bet pasaulėžiūra, pasaulėjauta ... Mane asmeniškai domina ne tiek teoriniai modeliai, o praktinis taikymas šiuolaikiniame pasaulyje, nors kažkoks teorinis pagrindas žinoma irgi būtinas

Dėl pačio termino, manau drūvis sėkmingas terminas, na vietoje pagonis - pagankė - musmėrė... Na, pagonis labai jau nekaip skamba, man asmeniškai Dėl dvigubos v, na nelabai manau, kad patys prūsai naudojo lotynišką abėcėlę, tai jau okupantų išmislas... Na, pavyzdžiui, prūsų vėliavoje visiškai kitokios raidės, visai kitas raidynas ...

Sėkmės pas rusus, škotus, ieškant savo namų, o mes dirbsime savo darbus ir eisime savo pasirinktu Tautos keliu.