www.baltai.lt - Temos rodymas

Puslapis 1 iš 2

[ 22 pranešimai(ų) ]

Eiti į 1, 2 Kitas

Ankstesnė tema | Pirmas neskaitytas pranešimas | Kita tema

Kas yra druwiai?

Autorius	Žinutė
Geistė senbuvis(ė) Užsiregistravo: Pen Kov 18, 2005 9:58 pm Pranešimai: 53 Miestas: Vilnius	Kas yra druwiai? Gal galėtumėte paaiškinti, kas tie druviai. _________________ "Laimę patirsi tada, kai pamirši, kad kiti darė tau pikta, ir pamirši, kad pats darei kitiems gera."Sai Baba
Pir Bal 18, 2005 2:50 pm

BURTONIS Bendruomenės druwis (-ė) Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 785 Miestas: Vilnius	Tikiuosi pasisakys tie, kurie nešė ugnį. Kol kas tik paaiškinsiu žodžio kilmę ir praplėsiu sąvoką. Teisingai rašoma taip DRUWIS, tai prūsų kilmės žodis, reiškiantis tikėjimą. Druwingis prūsų kalba reiškia tikintijį. Druwa - tikėjimas Dieviškąja šviesa, jos pergalę prieš tamsą, kitaip tariant gyvybės pergalė virsmuose per atgimimus prieš nekintamumą. Dru šaknis labai sena ir savo prasmėmis sietina su druidais, dravidais. Drutas anksčiau reiškė ąžuolą. Tai baltųjų žynių kelias į atgimimo šviesą per žvaigždes, Vėlių kelią(paukščių taką). Šviesa gimdo laiką - KURONĄ. Kuronas pastoviai ryja tai, ką pagimdo. Druwis gali būti bet kuris tikintis Dieviškąja šviesa, kuriantis ir įprasminantis laiką savo darbais, gyvenantis pagal baltiškąji Rėdos (laiko) rato metskaitlį(kalendorių). Druwiai saugo tkėjimo šviesą savo širdyse, sustiprina šviesos galią pastoviai gilindamiesi į visatos paslaptis ir savęs(žmogaus) prigimtį, įgydami žvaigždinę (astralinę)patirtį, aukojasi vardan savo tautos, yra žvaigždžių vaikai-šviesos kariai. Druwis atlieka šviesos nešimo, saugojimo, perdavimo apeigas, sustiprindami savo tikėjimą ir kitus, patekusius į KURONO šešėlį. Šiuo metu druwiai pasirinko Nidą, kurioje įvardino ir pastoviai lanko KURONO šventyklą, kuri yra Laiko venintelė šventykla, turinti matematinį horizontą. Visi, kurie nusprendžia eiti šviesos keliu yra globojami druwių žynių ir burtonių, padeda naujokams pradėti(krikštu) ir tęsti(virsmais) šviesos kelionę laike, atlieką šventosios Agnies apeigą, nešant savo pirmąją tikėjimo ugnelę į KURONĄ. Druwiai lanko savo šeimų ir protėvių bei užmirštų pilkapių bei senkapių vietas, pagerbia sielų pakilimo ir amžinosios kelionės vietas. Dar daug ką galima būtų rašyti, bet geriau patiems patirti tą jausmą, kai Dieviškoji šviesa užlieja širdį ir sąmonė tampa skaidri kaip krištolas, o jūra suteikia tavo jausmams gelmę... Jei vidinė jautra leidžia, tikiuosi pasisakys ir kiti... _________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
Ant Bal 19, 2005 5:13 pm

Geistė senbuvis(ė) Užsiregistravo: Pen Kov 18, 2005 9:58 pm Pranešimai: 53 Miestas: Vilnius	Kaip įdomu... O druwiai- tik žvaigždžių vaikai? Jeigu siela sena, bet nesi žvaigždžių vaikas, ar gali būti druwis? Druwiu gimstama ar tampama? Štai kiek klausimų. _________________ "Laimę patirsi tada, kai pamirši, kad kiti darė tau pikta, ir pamirši, kad pats darei kitiems gera."Sai Baba
Ant Bal 19, 2005 5:34 pm

BURTONIS Bendruomenės druwis (-ė) Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 785 Miestas: Vilnius	Hmm, man atrodė, kad mes visi žvaigždžių vaikai, gal ir klydau...Manau tai sąmoningas ėjimas šviesos link. Jei sena siela, tai kiek tūkstančių ar milijonų metų jai? Prisijungti gali visi sąmoningi piliečiai, einantis šviesos keliu, gerbiantys savo protėvių tikėjimą, kalbą, papročius ir tradicijas, Žemę, kurioje laikinai mokosi. Kodėl manote, kad jūsų siela sena? Kas yra sena siela? Jei manote, kad baltųjų žynių kelias jums tinkamas, pakeliamas gyvenimo būdas ir ruošiatės įvykdyti virsmą, manau belieka apsispręsti. _________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
Ant Bal 19, 2005 6:16 pm

Geistė senbuvis(ė) Užsiregistravo: Pen Kov 18, 2005 9:58 pm Pranešimai: 53 Miestas: Vilnius	Manau, kad žvaigždžių vaikai yra tie, kurių sielos tėvynė ne Žemė. Viena ponia man sakė, kad aš visus savo gyvenimus gyvenau tik Žemėje. Aišku, kiekviena ponia turi teisę klysti. O koks tas baltųjų žynių kelias, koks gyvenimo būdas? Kaip suprasti virsmą? _________________ "Laimę patirsi tada, kai pamirši, kad kiti darė tau pikta, ir pamirši, kad pats darei kitiems gera."Sai Baba
Ant Bal 19, 2005 9:01 pm

Baltas Jungiantis (-ti) Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 2786 Miestas: Vilnius	Tavo klausimai Geiste labai atviri, tačiau ar kas išdrįs į juos atsakyti čia "apsinuogindamas" ar imsis komentuoti savo dvasinį gyvenimo būdą, abejoju. Dėl virsmo galiu tik tiek atsakyti, tai keitimo savęs programa, aprėpianti dvasiugdą, sielovadą ir kūnovarą. Kaip mes mąstom taip stengiamės ir gyventi. Jei tai ką kalbu daryčiau atvirkščiai arba taškyčiaus čia susižavėjimais, bet negalėčiau laikytis savo žodžio, tai tikrai nebūtų balto žynio kelias, o tik žmogiškas klystkeliukas. Bet, kaip sakoma, šiuo metu mes visi žmonės:)))
Ket Bal 21, 2005 2:11 pm

Geistė senbuvis(ė) Užsiregistravo: Pen Kov 18, 2005 9:58 pm Pranešimai: 53 Miestas: Vilnius	Kad jau tokie paslaptingi esat, tai bent parašykit, kodėl pasirinkot būtent baltųjų žynių kelią? Juk kelių yra daug... Perskaičiau viską, kas parašyta jūsų svetainėje ir pasijutau, tarsi būčiau patekus į paslaptingą tvirtovę, kurioje daugiau klausimų nei atsakymų... Ir neaišku, kas ką veikia ir kodėl... _________________ "Laimę patirsi tada, kai pamirši, kad kiti darė tau pikta, ir pamirši, kad pats darei kitiems gera."Sai Baba
Ket Bal 21, 2005 4:53 pm

BaltojiS	Manasis suvokimas: Druwiai kartu su Protėviais neša šviesą, tikėjimo ugnį, liepsną savo širdyse, kuria dalinasi su kitais žmonėmis. Ši šviesa manyje gimė einant dvasiniu keliu, į kurį patekau ieškodamas savasties. Ėjimas Baltųjų Žynių keliu suformavo manyje kertinius akmenis. Jie susiformavo apeigų metu šventyklose. Protėviai paliko mums laiko suvokimą erdvėje ir Žemėje. Tai yra mųsų šaknys, mūsų praeitis. Jie mums paliko savo žinias apie laiką. Šių žinių esmė ir prasmė atsiskleidžia apeigų metu. Tuomet suvokiau kas aš esu ir ką čia veikiu, čia ir dabar. Suvokiau iš kur aš atėjau ir kur aš einu. Visa tai leidžia man vystytis dvasiškai, emociškai ir fiziškai, ir suvokti gyvenimo prasmę, jausti pilnatvę ir darną.
Pir Bal 25, 2005 9:20 pm

Brigita Seniūnas (-ė) Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm Pranešimai: 141 Miestas: Vilnius	Radau tokį straipsnį leidinyje "Šiaurės Atėnai. 2004-07-17 nr. 709" GINTARAS BERESNEVIČIUS. Senojo religingumo būdas. Lietuvių religinė terminija. http://www.culture.lt/satenai/index.php ... st_id=2784 <....> "Tarkime, prūsai tikėjimui apibūdinti turėjo žodį druwis, kuris, be "tvirtumo", "ištikimybės" reikšmių, turi daug platesnį kontekstą, artimą žodžiams "medis", "ąžuolas"...." <....> "Todėl šaltinių ar kai kurių mokslininkų aiškinimus apie lietuvių "gamtos kultą" turime labai koreguoti. Ne gamta buvo kulto objektas ir tam tikra prasme net ne šventi objektai, o šventumas, juntama ir išgyvenama švelni galia. Lietuvių religijos esmė nuo seniausių laikų turėjo būti susijusi su potyriniu, meditaciniu elementu šventumo akivaizdoje." <....> "Lietuvių religija pripažintina kaip sąjungos su šventumą generuojančiomis galiomis religija..." <....> Norėčiau sužinoti kaip vertinate šį straipsnį? Ar tai jūsų pasaulėžiūra?
Ant Geg 31, 2005 4:22 pm

BURTONIS Bendruomenės druwis (-ė) Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 785 Miestas: Vilnius	Brigita rašė: Norėčiau sužinoti kaip vertinate šį straipsnį? Ar tai jūsų pasaulėžiūra? Taip, mūsų pasaulėžiūra labai artima mokslininko pastebėjimams. _________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
Ant Geg 31, 2005 4:29 pm

Baltas Jungiantis (-ti) Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 2786 Miestas: Vilnius	WolFF rašė: Štai man ir iškilo klausimas - kuo jūs skiriatės nuo romuviečių? <...> jūs daugiau gilinatės į ezoteriką, o romuviečiai - labiau stengiasi atkurti senovinius papročius. Būčiau dėkingas, jei plačiau pakomentuotumėt savo skirtumus. Iš anksto ačiū. Ezoterika reiškia Dievų žemę, kuri yra vidinis žmogaus pasaulis. Per savęs pažinimą pažįstame Dievišką žmogaus prigimtį, o per Gamtą - savo panašumus ir skirtumus su Dievo kūrinija. Senoviniai papročiai gali būti ir Stalino laikai, ir tarybiniai metai:) Bet koks atkūrimas kopijuojant išorę, tai vadinama rekonstrukcija. Rekonstrukcija turi prisilaikyti to laikotarpio medžiaginių reikalavimų, nedaryti iš tokių medžiagų ir tokiomis priemonėmis, kurių tada dar nebuvo. Ypač sudėtinga rekonstruoti senovinę dvasinę pasaulėžiūrą ir tuo labiau pasaulėjautą. Nes tai jau kūrybos sritis. Senoviniai papročiai neatsako į tikėjimo klausimus apie Dievą, dievus ir dvasinį pasaulį, tuo labiau apie antgamtę. Tai galima rasti tik ezoterinio turinio mokymuose (Vedos, Avesta, Kabala, Bardo Tiodol, Upanišados, Sovijaus mitas, druwisana ir t.t.). Papročiai, tai daugiau socialinės sferos išorinių, imitacinių, similinių veiksmų atkartojimas, bandymas atlikti apeigas išoriškai. WolFF rašė: <...> mane vis tiek domina ar sutampa esminiai jūsų ir romuviečių religiniai istikinimai, apeigos ir pan. Nepykit labai už [galbūt] kvailą klausimą, nes baltiškąja religija ir mitologija aš dar tik pradedu rimčiau domėtis. Man sunkoka komentuoti romuviečių religinius įsitikinimus, nes neaišku kas tai yra romuviečiams (tarp jų buvau ilgą laiko tarpą, ieškojau tikėjimo, mokymo apie tai, kaip atlikti dvasinę praktiką baltiškai ir t.t.), tačiau teko pasitraukti po oficialaus (tuometinio romuvos lyderio, dar ne krivio) pareiškimo spaudoje ir internete, kad Dievas yra antraeilis, kylantis iš tradicijos. Tokiu atveju visi tikintieji (sen. prūsų kalba Druwis reiškia tikėjimą) atsiranda už "borto". Apeigos panašios savo forma, bet tik ne turiniu. Mums apeigos, tai dvasinis gyvenimas pagal Rėdos ratą ir darnos kūrimas savyje per savęs pažinimą ir išlaisvinimą kuriančios Agnos. Laiką kuria Dievybė, kuri per savo šviesą (vidinę ir išorinę) pasiekia mūsų sąmonę, suteikdama aukštesnes žinias ir esminį kūrybos jausmą. Apeiga nuo žodžio apeiti. Mes ir apeiname, kaip Saulė kuria sukimąsi visko aplink ją, kaip gyvatos nešėją, taip mūsų vidiniame dvasiniame gyvenime žinios yra dvasinė šviesa fanatizmo, dogmų, prietarų, moralizmo, diktatoriškų užmačių liūne, šansas į pusiausvyros ir Darnos tašką žmogaus viduje - sielą. Apeigos mums vidinis virsmas ir pakylėjimas dvasingumo link, tobulesnis ir išmintingesnis gyvenimas tarp Gamtos, žmonių ir Dievo. Darna yra mokymo centras. Tačiau šią tiesą deklaruoja ir romuvos dvasininkai. Skirtumai atsiranda tada, kai siekiama išoriškai įtikėti į kažką (romuviečiams pirmoje vietoje nėra Dievas, o tradicijos), mums tradicijos kyla iš Dievo pažinimo, išorinės raiškos, kuri per tūkstantmečius sukuria unikalią baltų kultūrą. Iš esmės mes skiriamės mokymo gyliu, pripažinimu kitų mums artimų arijų šventraščių, artimų mums druidų ir dravidu mokymu. Romuvoje atmetama viskas, kas nebaltiška, kas neįtinka pačiam kriviui ir mąsto kitaip. Taip, tenka pripažinti, kad mes mąstom kitaip, todėl daugeliu atveju stengiamės netrukdyti Romuvai vystyti tradicijų (jos mums taip pat svarbios), bet savo pastangas nukreipiame į vidinę Darnos paiešką, o ne į išorinę jos raišką rekonstrukciniu lygmeniu. _________________ Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.
Pir Lie 11, 2005 1:11 am

Baltas Jungiantis (-ti) Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 2786 Miestas: Vilnius	Re: Kas yra druwiai? Įdomus tekstas, kuriame vokiškai aprašomas ir "druwis" Cituoti: 1.1.3. Kai kurios praleisto teksto vietos prūsams galėtų būti ne visai suprantamos, dviprasmiškos. N. Gleubſtu [...] Vergebung der Sunden / Aufferſtehunge des Fleiſches / vnd ein ewigs Leben? – N. Druwē tu [...] Etwerpſennian grīkan / bhe ainan Prābutuſkan (= Prābutſkan) geīwan „atleidimą nuodėmių ir vieną amžiną gyvenimą“ III 127/21 (Kuna priekelima Mž. 110/5; VE 64/1). vnd der Glaube / ſo ſolchem wort Gottes im waſſer trawet – bhe ſta Druwi / kas ſtawidsmu wirdan Deiwas au=ſchaudē „ir tas tikėjimas, kas tokiam žodžiui Dievo (vok. vandenyje) pasitiki“ III 61/18 (ir Wiera / kuri tokiem Sʓodʓui Diewa tik VE 27/11; vnde ta Titcʓibe / kattra thadam Dewe wardam exkan Vdenne petitcʓ RK36/10). Solchs thut ſo offt jhrs trincket / zu mei=nem gedechtnus – Stawīdan ſeggītei prei maian pominīſnan „Šitokį darykite prie mano paminėjimo“ III 75/12 (Tatai dariket / kaip daßnai gerſit ant mana atminima VE 33/16, 17; tatai darikiet kiek kartu gierſſit ant atminima mana Mž 27/5–6; Tho darreth cʓekarth ŋuus to ſcʓerŋet exkan manne peminneſchenne RK 40/5). Visas tikslus tekstas 5 psl. http://www.ku.lt/hmf/reshum/RES_III/Kaukiene.pdf _________________ Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.
Sek Spa 25, 2009 2:06 am

Baltas Jungiantis (-ti) Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 2786 Miestas: Vilnius	Re: Kas yra druwiai? Labai neblogas puslapiukas http://haram.wordpress.com/celt-druids- ... wikipedia/ Cituoti: Etymology The etymology given by the editors of the American Heritage Dictionary (4th Ed.), based on Pokorny’s Indo-germanisches Etymologisches Wörterbuch, is as follows: Druid comes to English from Latin druides (pronounced /dru’i.des/), which is the same as the term used by Ancient Greek writers, the first to discuss the Celts: Δρυίδης[3] (Druides), associated by folk etymology with drus (δρύς, pronounced /drys/ meaning “oak tree”) and -ides (-ιδης meaning “the son of” as per Aristides). The Latin and Greek terms trace via Proto-Celtic druwid (also reconstructed as druwis and *druwids) to the Proto-Indo-European roots deru- and weid-. deru-[1] is reconstructed as meaning “to be firm, solid, steadfast”. Thus, the word acquired specialised senses meaning “wood”, “tree”, and things made from or analogised to trees and wood. Other modern words (here, in their English forms) that trace to deru include: tree, truce, true/truth, troth/betroth, trust, tryst, tray, trough, trim, tar, durum, duress, endure, drupe, dryad, dendron, philodendron, and deodar. weid-[2] is reconstructed as meaning “to see” and, by extension and figurative use, also refers to seers, wisdom, and knowledge – especially secret knowledge or wisdom that requires a kind of deeper sight (or “second sight”) to ascertain. Other modern words (again, in their English forms) that trace to weid include: twit, guide, guise, wise/wisdom, wit, witenagemot (the “wit” portion), kaleidoscope (the “eid” portion), view, visa, visage, vision, review, revise, improvise, supervise, history/story, and veda. Greek and Latin “druides” bear comparison with Old Irish druídecht (pron. /‘driː.ðʲext/), which yields Modern Irish draoiocht (pron. /‘driː.oxt/), “magic.” Welsh dryw (/drɨu/ meaning seer) may be cognate. The Modern Irish for Druid is drúa (/‘druːə/), from Old Irish druí (/druiː/); which also produced Irish draoi (/‘driː/), “magician” and Modern Gaelic druidh (/drij/), meaning “enchanter” and draoidh (/drɰːj/), “magician.” Some research done on the ancient Indian scripture Rig Veda,(http://www.bharatvani.org/books/rig/) suggests a close parallel between the Druids and the Druhyus referred therein.[citation needed] This may represent a common Proto-Indo-European religious heritage for the tradition. _________________ Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.
Sek Spa 25, 2009 2:31 am

Baltas Jungiantis (-ti) Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 2786 Miestas: Vilnius	Re: Kas yra druwiai? http://kryuja.org/ Gan geras baltarusių tinklapis, kuriame yra medžiagos šiuo klausimu. _________________ Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.
Sek Spa 25, 2009 2:45 am

Baltas Jungiantis (-ti) Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 2786 Miestas: Vilnius	Re: Kas yra druwiai? Cituoti: http://www.wordnik.com/words/true 1. Middle English trewe, from Old English trēowe, firm, trustworthy; see deru- in Indo-European roots. Toggle Century etymologies Century Dictionary (3) 1. Early modern English also trew, trewe; from Middle English true, truwe, treue, trewe, triwe, treowe, from Anglo-Saxon treówe, try¯we (also getreówe, getry¯we) = Old Saxon triuwi = OFries. triuwe = Dutch trouw = Middle Low German truwe, Low German trou = Old High German triuwi, Middle High German triuwe, German treu (also Old High German gitriuwi, Middle High German getriuwe, German getreu) = Icelandic tryggr, trūr = Swedish trogen = Danish tro = Gothic (Moesogothic) triggws, true; from a root (Teutonic √ tru, Aryan √ dru) seen also in trow, trust, etc., and in Old Prussian druwi, druwis*, faith, druwīt, believe. Hence ult. true, n., truce, truth, troth, etc. Cf. also trow, trust, and trig. 2. from Middle English truwe, tru, trewe, from Anglo-Saxon treów, also treówa. trūwa, truth, faith, fidelity, compact, = Old Saxon trewa = OFries. triuwe = Middle Low German truwe, trouwe, Low German troue = Old High German triuwa, Middle High German triuwe, German treue = Swedish Danish tro, truth, faithfulness, = Gothic (Moesogothic) triggwa, a covenant (later Italian tregua = Spanish tregua = Portuguese tregoa = Provencal tregua = Old French trive, trieve, French trêve, a truce; cf. treague); from the adjective, Anglo-Saxon treówe, etc., true, faithful: see true, adjective Hence the plural trues, now truce as a singular. 3. from true, n. Cf. trow. _________________ Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.
Sek Spa 25, 2009 2:49 am

Rodyti paskutinius pranešimus: Rūšiuoti pagal

Puslapis 1 iš 2

[ 22 pranešimai(ų) ]

Eiti į 1, 2 Kitas

Kas yra druwiai?

Dabar prisijungę