Kažkur Burtonis siūlė atidaryti tokia tema kam įdomu
Koks Druvizmo santykis su Druidizmu, senuoju ir naujuoju ?
Koks Druvizmo santykis su Kriviais ir kitais baltų žyniais ?
Na kaip Druvis suvokia supanti pasaulį ?
| www.baltai.lt http://www.baltai.lt/kurono_forumas/ |
|
| Druvių pasaulėjauta - kokia ji ? http://www.baltai.lt/kurono_forumas/viewtopic.php?f=36&t=481 |
Puslapis 1 iš 3 |
| Autorius: | Vigintas [ Pen Sau 27, 2006 6:50 pm ] |
| Pranešimo tema: | Druvių pasaulėjauta - kokia ji ? |
Kažkur Burtonis siūlė atidaryti tokia tema kam įdomu
Koks Druvizmo santykis su Druidizmu, senuoju ir naujuoju ? Koks Druvizmo santykis su Kriviais ir kitais baltų žyniais ? Na kaip Druvis suvokia supanti pasaulį ? |
|
| Autorius: | Baltas [ Ket Kov 30, 2006 5:24 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Čia kaip suprantu turėjo komentuoti tie, kurie laiko save druwiais? Tačiau klausimai per platūs, neapibrėžiama konkreti sritis ar klausimas, todėl diskusija ir neišsivystė. Siūlau geriau pasidalinti mintimis ar pojūčiais, kurie kaip tik su druvizmu nieko neturi ir apie tai nieko nežino. Ką jūs manote ar jaučiate Viginto iškeltų klausimų atžvilgiu? |
|
| Autorius: | Vestale [ Pen Kov 31, 2006 10:39 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Daug kalbėjome, daug girdėjau apie druwius. Tačiau aš asmeniškai lig šiol taip ir nepajutau ryšio su šio žodžio dvasia. Man jis taip ir liko naujas, primestas žodis. Gal būt todėl, kad nuo vaikystės nieko panašaus nesu girdėjusi. Man labiau pažįstamas buvo žodis "pagonis", kuris tik dabar jau keletas metų, geriau įsigilinus, irgi tapo svetimu. O druwis deja taip ir neprigijo širdyje. Save nevadinu nei pagone, nei druwe, nei tuo labiau druide(man druidai aplamai mistika). Save vadinu tikinčiąja. Man tai labiausiai suvokiama. Druvizmas, man skamba kaip tikyba. Beje, kol nesusidūriau su panašia tikybos forma, prieš tai išpažinau katalikų tikėjimą. Jis nuo vaikystės man buvo aiškinamas ir buvo toks konkretus ir aiškus, kad lig šiol nenustoju lyginti su tuo, ką jaučiu dabar. Suvokiu, kad nesvarbu kaip bepavadinčiau savo tikėjimą, aš tikiu Dievu. Tiesiog pati Dievo garbinimo forma man priimtinesnė dabartinė, nes taip aš galiu pajusti stipresnį ryšį su juo, nes tame nebeliko prievartos. Aš renkuosi pati, renkuosi savo širdimi. Tačiau kuo toliau į mišką, kaip sakoma, tuo daugiau malkų.  Pastaruoju metu vis labiau iškyla klausimas, kurį man taip pat užduoda mano artimi žmonės- tai koks gi mano Dievo vardas. Į šitą klausimą dar galiu atsakyti. Jo vardas Dievas. Tačiau kai klausime nuskamba vietoje žodžio "aš" žodis "mes", aš nebežinau ką atsakyti. Man viskas pasidaro miglota ir neaišku. Pasijuntu "ežiuku rūke". Turbūt todėl, kad nėra tvirtos koncepcijos tuo klausimu, tik labai daug pasamprotavimų, prieštaravimų ir tame tarpe niekaip nerandu vienos linijos.
Taigi dėl viso to, ką išdėsčiau, ėmiau ir uždaviau sau klausimą - ar aš žinau apie druvizmą. Pasirodo, be savo pojūčių, nieko daugiau ir nežinau Ir man atrodo, kad šioje temoje įdomu būtų išgirsti nuomonę ne tik tų kurie tik šiek tiek girdėjo apie druvizmą, bet ir tų, kurie su tuo gyvena kasdien.
|
|
| Autorius: | ašvienis [ Pen Kov 31, 2006 12:25 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Pagonybė - tai savaime netinkamas terminas nes krikščioniai taip vadina kitatikius. Tai suprantama ir prigijo. Bet druwių atžvilgiu vėlgi tegaliu pasakyt jog nėra konkretaus apibrėžimo, ribos manyje. O savo tikėjimą išreiškiu taip kaip sugebu ar manau, kad yra tinkamiausia. Katalikybė man svetima, o tai kas priimtina negaliu tinkamai išreikšti dėl žinių trūkumo. Ir užburtas ratas sukasi.... Dėl druidų ir druwių palyginimo - man nepriimtinos druidų žmonių ir kitos žiaurios kraujo aukos(bet galbūt tai tik pramanai?). Jų veikloje begalė panašumų - tikėjimas sielos nemarumu, žinios perduodamos iš lūpų į lūpas, ąžuolai, amalas ir t.t. Tad galbūt tai druwizmas ir druidizmas yra broliai, o gal ir net vienas ir tas pats dalykas. Bet tokiam įvertinimui mano žinių bagažas yra tikrai juokingas... Norėčiau, kad ir dabar būtų atkurta-sukurta nors to dalelė ir mums vadovautų aukščiausias dvasininkų druvių luomas. būtų išplėtota apeigų, dvasinės pagalbos žmonėms struktūra. Juk tiek nedaug tereikia, kad butume savimi
|
|
| Autorius: | Baltas [ Pen Kov 31, 2006 3:52 pm ] | |||||||||
| Pranešimo tema: | ||||||||||
O kokios dvasinės pagalbos jums reikia? Pradėkime nuo poreikių išdėstymo, matysim ką ir kur ir kiek dar reikia nuveikti. Na pavyzdžiui tau ašvieni ko šiuo metu reikia tokio, ko negali duoti jau esama tavo aplinka? |
||||||||||
| Autorius: | ašvienis [ Pen Kov 31, 2006 4:23 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Sudėtinga kažką perteikti. Darbas-namai sąraše norėtųsi atrasti stimulą būt aktyviam. Tai galėtų būt bendraminčių ratelis, bendra veikla atvedanti prie naujų potyrių bei savęs tobulinimo. Nes dabartiniu atveju tik grimztu gylin į tingėjimo, apatiškumo liūną 
|
|
| Autorius: | Pagone [ Pen Kov 31, 2006 10:15 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Kartais pamanau, kad dvasininkai, jų ratelis, reikalingi kaip žinojimas, kad yra gimtieji namai, šventa vietelė, kur amžina ugnelė kūrenama, kur galima bet kada po visų klaidžiojimų sugrįžti, galvą nulenkus nurimti, išmintingų žodžių pasiklausyti, bendraminčius sutikti, vėl sielą pakelti... 
|
|
| Autorius: | Baltas [ Šeš Bal 01, 2006 2:47 pm ] | |||||||||||||||||||||||||||
| Pranešimo tema: | ||||||||||||||||||||||||||||
Ašvieni, bendros veiklos nebuvimas ar bendraminčių rato trūkumas nesusietas su dvasininkų ratu ir jo veikla. Tai per ankstyvos šeimos sukūrimo momentas, kai socialinė situacija apriboja draugų ratą dėl šeimyninių įsipareigojimų. Laiko trūkumas, dažnas neišsimiegojimas yra tos priežastys, kurios apriboją savęs tobulinimą. Mes kiekvienas pasirenkame socialinę padėti ir už savo poelgius atsakome. Jums, kaip oro elemento atstovui yra svarbus komunikavimas, kolektyvizmas, kuris matyt nėra būdingas jūsų partneriui. Tačiau norėčiau išgirsti jūsų pasvarstymus, kaip tai siejate su druvizmu ar jo atstovais. Jei tai charizmatinių asmenybių klausimas, tai tada druvizmas čia ne prie ko. Koks tada skirtumas, tai krikščioniškas ar musulmoniškas judėjimas ar bendravimas, jei jums artima viena ar kita pasaulėžiūra, Jūs galite bendravimo trūkumą kompensuoti ir kituose pasaulėžiūrinės kontempliacijios aspektuose.
Pagone jūs siejate druvizmą su romantinio laikotarpio įsivaizdavimo stereotipu:
RRR mini, kad
Tai rodo, kad žmogus išmokytas vaikystėje suvokti save ir aplinką sava kalba, kitos nebegali pagauti dvasinės prasmės. Druvis ir tikėjimas sąvokose lyg ir tas pats, tačiau dvasiniame lauke reiškia ką kitą. Tikintis žmogus į Dievą nėra druvis ar prūsiškai druwingis, nes tikėjimo aspektai glaudžiai perpinti su žodžio turiniu ir garsine bei grafine raiška. Aš ne prūsas, bet man skamba širdyje druwio prasminė gaida, kuri sietina su žodžiu drūtas (sveikas, stiprus, nepalaužiamas, galingas, ilgaamžis) ir su gilesne prasme, tai ką neša simbolio atitikmuo ąžuolas. Druvis, tas, kas turi ryšį "tarp Dangaus ir Žemės". Tai tarpininko tarp gyvųjų ir mirusiųjų vaidmuo Žemėje. Iš to kyla druvizmo esminės kryptys, kurių centras yra pats Žmogus - darnos ir pusiausvyros su Gamta, su Dievu ir Dievais, su žmonėmis ir velionimis Gyvasties atskaitos prasminis taškas, kuriam Gyvatos apraiška pasireiškia amžiname kintamume (laiko kontinume). Rėdos (evoliucijos) savaiminio vyksmo Visatoje, tai kas diktuoja gyvenimo pobūdį. Tai ciklų teorija, kuri aprėpia planetariniame lygmenyje Gyvatos Žemėje esmę. Gyvenimas pagal šiuos dėsnius lemia žmogaus laimės ir savirealizacijos kertinius žmogaus būties aspektus. Tai, kad RRR nepriėmei giliau nei galbūt norėta iš pradžių, lemia ir visų įvykių Kurone suma, kuri rodo ne itin aukštą sąmoningumo ar savirealizacijos laipsnį. Mes dažnai žinias perimame iš žmonių per jų jausmus, išgyvenimus ir patirčių pavyzdžius, tačiau tai tik tikrovės iškreipti atspindžiai. Mūsų augimas nėra vienodas, nes pastoviai Gyvata pagal pastoviai kintančias gyvybės ir geografines sąlygas turi prisitaikyti ir išgyventi. Išgyvenimas sukelia mumyse savisaugos refleksą, kuris sukelia bendraujant su aplinka ir tam tikrą nedarnų aspektą. Tačiau Darna nėra pastovi, tai tik siekiamybė, leidžianti pastoviai sudaryti-atpalaiduoti, tokiu būdų subalansuoti ir atnaujinti ryšių sistemą, nuo kurių ir priklauso mūsų darnus vystymasis. Pagaliau druvizmas tai yra Darnos filosofijos mokymas ir šio mokymo taikymas gyvenime, tiek fiziniame, tiek dvasiniame plane. |
||||||||||||||||||||||||||||
| Autorius: | ašvienis [ Pir Bal 03, 2006 10:06 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Pripažystu, kad nesugebėjau rišliai išdėstyti savo norų. Galbūt dabar bus aiškiau: Bendravimo per akis. Bet nepasitenkinimas kyla dėl savasties - galbūt kaip sakei prisideda ir laiko trūkumas, ir pervargimas. Jaučiuosi išgyvenąs beprasmybę savo veiklos ir egzistencijos, o iš čia kyla apatiškumas ir t.t. Norėčiau sutvirtinti savo pamatus ir tokiu būdu gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. |
|
| Autorius: | zenzenas [ Pir Bal 03, 2006 4:49 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
hmm... tik kaip tai padaryti.... |
|
| Autorius: | Baltas [ Pir Bal 03, 2006 5:10 pm ] | |||||||||
| Pranešimo tema: | ||||||||||
Gyvenimo prasmės klausimas gali būti sprendžiamas bet kurioje socialinėje padėtyje, jūsų atveju, šeimoje. Nieko šioje Žemėje nėra beprasmiško, tik beprasmiškas paties beprasmiškumo ieškojimas. Motyvacijai B (būties motyvacija) skatina žmogų savirealizacijai. Iškelkite sau klausimus "Ką noriu šiuo metu realizuoti?, Kokia mano svajonė?, Ko reikia mano svajonei išpildyti?" Savo gebėjimų plėtimas yra tik viena pusė savirealizacijos, kita pusė, jau esamų gebėjimų panaudojimas. Jūsų pilnavertiškumas priklauso, ką norite pasiekti sau ir kiek tai aktualu būti naudingu kitiems? Vieniems svarbu tik tai, ką pasiekia savitobulėjimo kelyje, kitam, kiek ir kaip gali būti naudingas kitiems. Tačiau, kaip jūs tai siejate su druvizmo tema? |
||||||||||
| Autorius: | Vigintas [ Pir Bal 03, 2006 8:19 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Ašvienio klausymas ko gero christomatinis ir labai paplitęs, net plačiau nei gali atrodyti Tai nuosavo kelio paieška, šeima čia nepadės, šeimoje dominuoja kelios stiprios ir natūralios subasmenybės - tėvas (vaikui), vyras, meilužis, meistras.... Pavyzdžiui, specialybinės subasmenybės šeimoje nuslopsta, juk reikia darbo rūpesčius palikti už durų arba, grįžus iš darbo, nusiplauti prakaitą po dušu Subasmenybė - na savybės reikalingos vieno ar kito natūralaus vaidmens atlikimui
Na, padarysiu kaikurias prielaidas, nes iš Ašvienio trumpų žinučių ne viskas aišku, trūksta "įkalčių" Svajonės - na buitinės, artimiausiai ateičiai - čia be problemų. Ko lauki iš ateities, ko tikiesi pasiekti sakykim per metus kitus, čia problemų lyg neturėtų būti ... O štai ko nori iš gyvenimo, ko nori pasiekti, ką padaryti, kad atėjus paskutiniam atodūsiui būtų negaila palikti šio pasaulio, kad galėtum išeiti ramia širdimi ir sąžine ... Čia jau sunkiau ... Beje, tai ir vadinu žmogaus keliu, kuriuo gali eiti kasdiena ir matyti horizontą. Suvoki, kad niekada nepasieksi horizonto, bet taip smagu eiti
Na, jei iš psichologijos pozicijų, loginių lygių piramidė - aplinka, veiksmas, gabumas, įsitikinimai, identiškumas, misija.... Ašvienio klausimai kaip tik iš misijos srities Beje, psichologija mažai padės, nes kažkokį loginį lygį galime keisti tik iš aukštesnio lygmens. Pavyzdžiui, kad greičiau išugdytume norimą gabumą, reikia operuoti įsitikinimų lygmenyje, truputi pakoreaguojant identiškumo lygmenį, tokiu būdu operuojant gabumas labai greitai susiformuoja, nes išauga neįtikėtino lygio motivacija ir t.t.
O štai misijos lygmuo, jis yra aukščiausias, į jį galime patekti jau iš transpersonalinių lygmenų, tai jau nebe psichologijos temos, tai moka daryti šamanai, šventikai, bet pagrindinių koncesijų kunigai tai labai senai užmiršo Tokio pobūdžio pagalba, kaip Ašvienio atveju, tai religijos, šventikų darbas Beje, tai esminė asmenybės transformacija...
Kaip pavyzdys, man artimas žmogus darė labai sėkmingą kario karjerą, ne tik prie popierių, bet ir afganų, ir Irako misijose, keli sužeidimai... Dabar jis pulkininkas, NATO poskyrio vadas Briuselyje, čia po Irako pasiuntė pailsėti Ir visai nesenai suprato, kad jo pašaukimas, jo gyvenimo kelias visai nesietinas su karyba, jo pašaukimas - auginti morkas, va toks ūkininkavimas, kaip tik morkos, burokėliai ir dar kažkokia kultūra sėjomainai Jau nupirkta žemė, knygos, lankomi Europos ūkiai, kurių panaši specializacija, net, naudojant žvalgybinius palydovus, tyrinėjama žemė, kurioje jis dirbs... Iki pensijos liko 2 metai Vien nuo minties apie tokį ūkininkavimą apsala širdis. Namas Vilniuje, šeima, na jei nenorės važiuoti į kaimą, jos reikalas Tai, beje, vadinasi esminė asmenybės transformacija
Žmogus prie tokios transformacijos prieina arčiau kas 7 metus, per tiek laiko pasikeičia visos iki vienos organizmo lastelės Na atrodo tai vadinasi bifirkaciniai taškai... Na, kaip pavyzdys, vyrų vidurio amžiaus krizė, 41 - 43 gyvenimo metais, kai perkainuojamos vertybės Beje, JAV tokiu laiku laisvai galima gauti ir nedarbingumo lapelį, tai ne įprastinis stogo važiavimas, paliečiamos giluminės psichikos struktūros
Beje, misijos poreikius lengviausia patenkinti hobyje, tada asmenybės transformacijos vyksta priimtiniau socialine prasme, vis geriau nei keisti šeimą ar kardinaliai karjerą
Na vėl nedidelė prielaida, Ašvienis domisi druvizmu, nes mažai žino apie jį, pas jį toks periodas, kai ieškoma, kaip prūsai sako -"kuda podatsa, komu otdatca"... ieško savo realizacijos misijos arba Dievo srityje
Ašvieni, kiek tau metų ir, jei nebijai atvirauti, labai trumpas gyvenimo aprašymas, pagrinde ar nebuvo lūžio išgyvenimų - klinikinių mirčių, įvykių, sukrėtusių visą asmenybę, pavyzdžiui, avarijos, kai kažkas žuvo, o tu atsipirkai guzu ir nubrozdinta kakta?... |
|
| Autorius: | zenzenas [ Ant Bal 04, 2006 9:23 am ] |
| Pranešimo tema: | Klausimas Vigintui, |
O kaip siejama akistat su mirtimi, sunkūs išgyvenimai su druvizmu??? Aš turėjau sunkią akistatą su mirtimi. Draugai juokauja, kad lošiau su mirtimi, tik šį kartą laimėjau aš. |
|
| Autorius: | Vestale [ Ant Bal 04, 2006 11:05 am ] | |||||||||
| Pranešimo tema: | ||||||||||
Taigi viskas taip gražiai skamba, ir kaip sakoma "klausyčiau ir klausyčiau" Tik va turbūt neatsitiktinai gimiau vidurio Lietuvoje, ten augau. Turbūt neatsitiktinai atsiradau čia, kur dabar esu. Tikrai labai stipriai jaučiu savo tautos šaknis, žinau kaip visos tradicijos yra stipriai pakitusios, tačiau galiu pasididžiuoti tiek, kad, kas kai kuriems lietuviams yra tyrinėjimo objektas, man yra lig šiol gyva ir tikra, nors likę žinoma tik trupiniai. Lietuvoje daug sklando visokių dvasinių krypčių, jų šalininkų ir propaguotojų, tiek daug kad, kai kurie visą gyvenimą niekaip negali pasirinkti, kas jiems artima. Kiekviena dvasinė pakraipa yra savotiškai graži ir turi savyje gėrio, harmonijos jėgą. Nesutikau nė vienos dvasinės išraiškos, kuri siektų naikinti ar sėtų nesantaiką, agresiją ir pan. bent jau verbaline prasme (apie vidinius dalykus dabar sąmoningai nutylėsiu). Ką noriu tuo pasakyti. Išėjusi iš savo vidurio Lietuvos kaimo patekau, tarsi mažas vaikas į Disneilendą - kiek čia gėrio, grožio, darnos ir dar daug daug gražių žodžių. Tik aš niekada neieškojau žodžių. Tai kas man artima jau nuo vaikystės gyvena manyje ir nė joks budistas, ar munistas ar dar koks kitoks -istas manyje to nepakeis. Taip, man gali būti įdomu, gali būti žavinga, net gali labai patikti atskirų dvasinių judėjimų tam tikros idėjos, mintys. Bet tai yra tarsi vėjas, kuris papučia švelniai, ar skaudžiai, gal sužeidžia, gal paglosto. Bet jis nuplaukia ant savo nematomų sparnų, ir dingsta palikdamas tik prisiminimą, gal netgi pamoką. O tai kas yra nuo vaikystės mano širdyje, tai tarsi akmuo, tarsi žemė, kuri gali būti pustoma vėjo, bet ji amžina. Taip nesuprantu aš to žodžio druvizmas, bet man to ir nereikia. Man užtenka to ką aš jaučiu. O jaučiu vidinį ryšį tarp savo žemės ir to vėjo, druvizmo vėjo. Jaučiu, kad tai mano senolių senai užmiršti vardai, atgarsiu atplaukiantys iš tolimos praeities. Ir to visiškai pakanka. Man lig šiol yra stebuklas - kad gyva tai, ką laikiau nebepasiekiama - mano tautos senosios tradicijos, senoji išmintis, ir kad prie to galima prisiliesti, po tiek tautos tradicijų ir tikėjimo naikinimo šimtmečių.
|
||||||||||
| Autorius: | ašvienis [ Ant Bal 04, 2006 11:54 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Ačiū Vigintai už prielaidas - jos tikrai į mano daržą Iš tiesų galbūt manyje stringa būtent tavo pavadintas misijos lygmuo - gabumai ir jų panaudojimas buvo ir išlieka gana aukštame lygmenyje. Planai, tikslai - vykdomi ir įvykdomi. Bet kažkodėl tai nesukelia pasitenkinimo - anaiptol atrodo darau todėl, kad tai reikia daryti ir tiek...
Daug nerašau, nes nemanau kad žodžiais man pavyktų čia paaiškinti. Juo labiau kad tekstą galime interpretuoti kiekvienas savaip. Į druvių gyvenimo būdą (pašalinau -izmas, kaip niekinančią priesagą, ačiū už komentarus) norėčiau įsigilinti sustiprinimui savo tikėjimo, misijos. Nes man to trūksta. Induizmas, budizmas, krikščionybė - vienu ar kitu dalyku man sukelia svetimumo jausmą, pastaroji net kartais prajuokina  Druvizmas mane traukia kaip artimiausias mano širdžiai gyvenimo būdas, bet deja apie jį mažai teišmanau. Stiprus ryšys su protėviais, cikliškas gyvenimas pagal Rėdos ratą, darnos siekimas ne tik savyje bet ir su aplinkiniu pasauliu tai ko aš noriu ir siekiu. Buvau labai nustebęs kai susidūriau su bendraminčiais - maniau, jog mano mastymas, vaikystės norai kaip ir mano miestelyje taip ir visur kitur bus savitas ir kitus stebinantis ar net bauginantis. Tad dažniausiai stengiuosi jo neatskleisti. Mėginu plaukti pasroviui nustumdamas šalin tai apie ką svajojau, galvojau - juk tam nėra laiko! Ironiška pasakysit...
|
|
| Puslapis 1 iš 3 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |
|
