| www.baltai.lt http://www.baltai.lt/kurono_forumas/ |
|
| Šventyklos, šventvietės, kulto pastatai ir kulto akmenys http://www.baltai.lt/kurono_forumas/viewtopic.php?f=93&t=44 |
Puslapis 1 iš 2 |
| Autorius: | Baltas [ Pen Lap 19, 2004 3:41 pm ] |
| Pranešimo tema: | Šventyklos, šventvietės, kulto pastatai ir kulto akmenys |
Visiems, kurie neabejingi dvasiniam paveldui, nori žinoti kas, kodėl, kur ir kada. Gali patys prisidėti žiniomis, pastangomis, darbu, lėšomis ir savo dvasine palaikymo šiluma. |
|
| Autorius: | Baltas [ Pir Gru 13, 2004 8:28 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Kolegos, nejaugi taip niekam ir nerūpi šventyklų tyrimai? Kaip KURONAS, taip ir kitos vietos ne mažiau reikšmingos? Suprantu, kad nėra pinigų ir laiko trūkumas, bet vis dėlto? |
|
| Autorius: | BURTONIS [ Pir Sau 10, 2005 5:53 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Tikrai, palaikymo mažoka:)Nors girdejau, kad Tveru zemelapis pajudėjo į priekį. Šiaip per Nauju metu tarpijas peržiūrėjau Merkinės ekspedicijos videomedžiagą, manau reiks sugryžti prie lietuviško Stounhendžo. Mūsų medžiaga taip ir liko nepublikuota, nes reikia lešų paremti leidinuką. Gal kas žinot kokį rėmėją, atsilygintume nebloga reklama? |
|
| Autorius: | Baltas [ Tre Sau 26, 2005 8:49 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Radau įdomių svetainių apie senovines šventyklas. http://www.dacii.go.ro/materiale/sarmiz ... /index.htm http://www.sitesaver.org/preservation/s ... etusa.html http://www.le.ac.uk/archaeology/rug/ http://www.stanciul.go.ro/sarmis.htm |
|
| Autorius: | Baltas [ Tre Gru 14, 2005 2:54 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
http://www.megalithic.co.uk/article.php?sid=874 Čia daug įdomios medžiagos apie druidų šventyklas. Šioje nuotraukoje kvadratinis akmuo labai panašus į Merkinės "stounhendžą", bent mūsų tyrimų medžiagoje daug panašumu. Gaila, šiuo metu neturiu skenerio, galėčiau įkelti ir foto palyginimui. |
|
| Autorius: | Baltas [ Tre Gru 14, 2005 3:04 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
O štai tas kvadratinis akmuo pas druidus, labai primena Dieveniškių moką ir Rambyno aukurą. 
|
|
| Autorius: | Vilke [ Ant Geg 16, 2006 8:55 am ] | |||||||||
| Pranešimo tema: | Re: Šventyklos, šventvietės, kulto pastatai ir kulto akmenys | |||||||||
Tai tik virtualus darbas, vykstantis čia, diskusijose? Ar yra atliekami ir teoriniai/praktiniai darbai? |
||||||||||
| Autorius: | Baltas [ Ant Geg 16, 2006 3:14 pm ] | ||||||||||||||||||
| Pranešimo tema: | |||||||||||||||||||
O kaip vykdomi virtualūs darbai? Mūsų veikla tik praktinė, o čia susirenkame laisvalaikiu. Šiuo metu galvoju pavažiuot į savo protėvių žemę. Ten Daiva pranešė, kad rasta senovinė šventykla, akmenų ratas, deivės akmeninė statula viduryje. Kviečia mane apžiūrėti ir lokalizuoti kas per darinys ir kokiai šventviečių grupei ją galima priskirti. Jau rytoj susitinkam, gausiu pirminę foto medžiagą. Vilke, mes ne virtualūs ir darbai yra realūs, tik poblema kyla dėl laiko ir lėšų stokos. Dar ir dėl susilpnėjusio susidomėjimo baltų kultūra. Dabar matyt ateina dar viena smalsumo bangą, bet dirbti lieka vienetai arba išvis viskas sustoja. Praktiškai šventvietės rūpi tik baltų šventikams ir kunigams. Dabar labai populiaru virtualiai neva tyrinėti. Bandėm, rezultatai kai kurių virtualių veikėjų virto į melo banga apie žemaitijos tam tikras vietoves ir viskas dėl to, kad kažkam buvo patogu sukelti triukšmą, kad gautų pinigus ir pramuštų turistinės rekreacijos projektą. Kalbu apie liūdnai pagarsėjusį "žemaitijos dolmeną". Ir viso šito melo eskalatorius lietuvos.net svetainės programeris, su istorija ir kultūros paveldu turintis tik virtualia patirtį, Vikingo niku pasivadinęs (vardas Aivaras), pavadinęs tą vietą Lopaičių Žynykla/Šventykla Čia tipo "dolmenas" 
Buvo suorganizuota mokslinė konferencija, kurioje aiškiai buvo pasakyta mokslininkų, kurie savo gyvenimą paskyrė šventviečių paieškoms ir studijoms, kad tai netiesa, tai ne dolmenas, tiesiog 50-60 metų atgal suversta akmenų krūva. Buvo ir mūsų tyrimų grupė, turim dar daugiau faktų apie šią klastotę. LT laidoje "Sauliaus Bartkaus požiūris" su E. Bunka diskusijoje apie lopaičių įžymybes irgi mistifikuoja ir ne tik apie dolmeną, laidos įrašą pateksite paspaudę šią nuorodą: http://www.lrt.lt/ci.media.play.php?u=h ... id=1183829 Tačiau tyrimai užstrigo dėl tverų bendruomenės Aitros upelio vietovės vertimo turistiniu objektu, kas jau realiai yra padaryta. Ten yra kai kas, kas mus dar domina ir nėra galutinai ištirta. Tačiau tyrimus teko atidėti neaiškiam laikotarpiui. Vietinė bendruomenė ėmėsi rengti visokius renginius, vesti turistams ekskursijas (mistifikuoti vietovę). Pvz. atkasė akmenį, kuris moteriškėms panašus į vyro falą ir paskleidė gandą, neva vaisingumo akmuo. Nevaisingos vargšės moteriškės ėmė plūsti ir "gydytis" ant to akmens ir niekuo neišsiskiriančiu Aitros upelio vandeniu, gerai, kad dar bent švarus. Bet polaidžio vanduo gali sukelti pakankamai virškinimo sutrikimų, nes vanduo suteka iš įvairių laukų ir slėnių. O čia neseniai jau net televizija paskelbė, kad viena moteriškė pasėdėjusi ant to akmens susilaukė vaikelio. Kuo toliau, tuo gražiau
http://www.lietuvos.net/istorija/tverai/index.htm Prie "dolmeno" pradėjo dėlioti žvakutes, aplipdyti centais ir įvairiom gėlytėm, neva po akmeniu yra "dvaselė". Tokį falsifikavimą dažniausiai palaiko anastasininkų judėjimo, kai kurie atstovai, nes atseit pagal Megre knygą tokie akmenys buvo gyvų žmonių "pasilaidojimo vietos", tai gi reikia ir Lietuvoje savo "stabo". Dabar Molėtuose, Vaiškūno sodyboje, stulpų rate yra akmuo su dubeniu. 
Pranė Dundulienė savo knygoje "Dundulienė P. Lietuvių liaudies kosmologija. - Vilnius: Mokslas, 1988" paskelbė šį akmenį visą išpaišyta žvaigždėmis. Jei jūs matote nors vieną žvaigždę, tai jūs genijai. Nekalbu apie regėjimus, tai buvo mokslininkės "rimtas" darbas, kuri ji su savo studente pagal kai kurių žmonių pasakojimus atliko taip: Paėmė muilo ar tai kreidos gabalą, įtrynė tą akmenį ir ten, kur natūralus akmens grublėtumas, liko muilo masė. Tada paėmusios popierių pradėjo perpiešinėti neva tai susidariusias žvaigždžių grupes. Na bet J. Vaiškūnas pats gali apie tai papasakoti plačiau. Neatsimenu, kaip jis ta akmenį atsivilko į savo sodybą. Galima būtų tęsti sarašą be galo, bet matyt tai procesas, kuris atsiranda realiai atliekus tam tikrus tyrimus. |
|||||||||||||||||||
| Autorius: | Zordsdavini [ Tre Bir 07, 2006 1:35 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Noriu pasiguosti. Ant švenčiausio žemaičių kalno atsirado kada tai kryžius. Patys žemaičiai jo nestatė - prisibijojo. Jį paliko aukštaitijos ateitininkų grupelė (man taip sakė). Vėliau kažkas jį nutempė į šoną, vėliau grąžino. Gedvilui (Šatrijos romuva) siūlė neformailai jį slapčia nuversti, bet žmogus paprieštaravo. Vyksta kryžių karas - visose šventose vietose statomi kryžiai ir koplytėlės arba koplystulpiai. Man tai kryžius prie akmens, kur ateinu pamediduoti, sugriauna harmoniją - kaip svetimkūnis. Šiaip kaip žmogus tai esu tolerantas ir siekiu darnos su kitomis tikybomis. Man labai įdomu kokios energijos būna šventvietėse, ar skirtingų religijų samplaika vienoje vietoje "nesusipjauna"? |
|
| Autorius: | Baltas [ Tre Bir 07, 2006 2:42 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Gerai pamenu Šatrijos kalno istorija su kryžium. Gedvilui kažkada talkininkavom atstatant ir surandant aukurui vietą. Atsimenu, kai prieš kokius 10 metų ten stovėjo toks kreivas kryžius, kuris kalną tarsi dalijo į dvi dalis, energetiškai veikė vizualizacijos vietą, todėl būvo sunku parinkti teigiamą vietą šventos ugnies apeigoms. Dabar, kai buvom apeigose, mačiau naują kryžių. Bet tai tik parodo, kad krikščionys nelabai supranta, kad kryžius yra senasis "pagoniškas" simbolis, kuriuo žymėdavo ugnies vietą ar Perkūno dievaičio bausmės vietą (ten trenkia žaibas). Žemaičiai patys turi savo teritorijoje spręsti švenviečių panaudojimo klausimus, derindami su Kultūros paveldo apsaugos departamentu. Sakiau Gedvilui, kad šventos ugnies atnaujinimio apeigos yra pradėtos netinkamu laiku, pritemptu, nesusietu su jokia švente ar fenomenologiniu laikotarpiu, tai liepos 17d. Dabar tai tapo tradicija, bet nuo to šventvietės atstatymo procesas nepajudėjo. Prastai, jei ten dirbantys ir žyniaujantys vadovai, neatsižvelgia į laiką. Tą sakau atvirai ir mano dvasios brolis Esmis, kuris ten veda apeigas, galės išsakyti savo nuomonę. Yra ir kitų nepalankių aspektų. |
|
| Autorius: | Zordsdavini [ Tre Bir 07, 2006 4:53 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
 nujautiau, ka Tamsta esat tas žinîs. Apsėrikau tropotoka. Prîš do meto vîkosiu apeigū meto ons pamėnavuojė, ka dėdlç gers laiks ėš žvaiždiū posės apeiguoms.
|
|
| Autorius: | Baltas [ Tre Bir 07, 2006 5:11 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Nežinau kurį jus prisimenat, įdedu mūsų foto. Čia mes tada su Esmiu buvom. Vedė Esmis ir Gedvilas. Pernai nebuvau, tuo labiau, kad ten ne mano parapija Manau šiemet irgi kažkas bus:)
|
|
| Autorius: | Zordsdavini [ Tre Bir 07, 2006 5:24 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
| Šitūn so akinçs, vuo aš eso trets prietelis ėš dešinies (ėlgâs plaukâs ėr dėdelç sosėraukės nu Saulės apšvėitėma).
|
|
| Autorius: | Baltas [ Tre Bir 07, 2006 5:34 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Na tai malonu susipažinti virtualiai Manau diskusijos bus aštresnės, tuo labiau, kad žinote, kas mes 
|
|
| Autorius: | Vigintas [ Tre Bir 07, 2006 10:06 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Žinai su tais kryžeiviais ir pakaunėja problemėlių buvo, irgi ant milžinkapių stabelius pradėjo įkasinėti, broliukai jazuitukai Ir itikinamas kalbas iš įvairių katedrų rėžti Žinok jų žodžiu nepaveiksi, bet padėjo Perkūnas, žaibas kryžių į skutus ištaškė, jie net mentams pasiskūndė Bet ekspertizė patvirtino - tokia dangaus valia Jie vėl naują pastatė, jau teko net nufilmuoti , kad tai ne amonitas, o pats papraščiausias žaibas O dar bežiūerint filmuką apie linksmą audrą, nekaltai užsiminus, kad žaibai kartais ir į namus pataiko, net ir į klebonų, baigesi tie stabeliai
Beje kai būni jūroje po būrėmis, ir ateina audra, su skersu lietumi, žaibais ir griausmais, kai šviesa ir griausmas vienu metu, ir niekur nepasislėpsi, kažkaip susimastai, kad tu tuose žaibuose kaip tik auksčiausia vieta, ir stiebas labai geras laidininkas, kažkas iš mokyklinės fizikos vadovėlio Va tada pravartu prisiminti senas liaudies dainas, jūros dainas, linskmas kaip pati audra, jos juk buvo ir skirtos tam, kad žaibas apeitu tavo stiebą Jas dar mena senoliai, senas sembrų bernas Juodkrantėje, vaijė kaip skaniai jis žuveliokus parūko... Nuo šilutės link panemunės einat, kažkur netoliese Gardamo slauno kaimo, gali surasti senolių, kurie save vadina parusių, paprusių bernais, jie irgi žino tas dainas, nors jūrose nelabai vaikščioje Beje jas truputuka pakeitus, jos veikia stipriau nei amonitas Senovėje ir tai žinojo mūsų pirkliai, jei ant jūros krašto suboloduovo nelabujų būrės Paklausinėk senolių, gal ir pagelbės kryžių karuose
|
|
| Puslapis 1 iš 2 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |
|
