Baltų žinyčios vartai

Anot jo, didieji bitynai esą Šiaurės Lietuvoje, kur gegužis, pašnekovo žodžiais, buvo tragiškas: per tris savaites bitės skraidė tik tris dienas.

„Nors sodai žydėjo, pienės žydėjo, bet aviliai iš tuštumo barškėjo. Būna ir taip. Būna riba, [kai svarstai] ar maitinti jas papildomai, ar nemaitinti. Atėjus birželiui, medunešis, galima sakyti, buvo geras, o kai kuriuose rajonuose – ypač geras. Bet visos vasaros – labai mažas medunešis“, – tvirtina L. Kazėnas.

Bitininko teigimu, jei avilys per sezoną tris–keturis kartus pakeičia savo stovėjimo vietą, yra pervežamas, jis gali surinkti net daugiau nei 100 kg medaus.

Shutterstock nuotr./Bitė kopia medų

„Tarkime, pavasarį – sodai, pienės, paskui – žieminiai rapsai, paskui – avietės (pervežamas į miškus, į kirtavietes), iš jų – į liepas, iš liepų – į grikius. O jei Kaukazo bitės, jei dar į raudonus dobilus jas nuvežti, tai vienas avilys gali perlipti ir 100 kg [prinešamo medaus]“, – nurodo L.Kazėnas.

Jis pats sako šį sezoną prikopinėjęs mažiau nei 60 kg. „Kai tiek kartų bitės yra pervežtos, tai yra prastas derlius. Kad būtų geras, norėtųsi 80 kg“, – priduria bitininkas.

Bitininkų draugijos narys Gytautas Povilaitis ir jo žmona Stasė savo bites laiko dviejose vietose.

„Man toliau važiuoti [iki bičių] – apie 12 km, žmonai – apie 8 km. Mes pasidalinome, kiekvienas turime savo bityną ir jį prižiūrime. […] Draugai juokiasi iš mūsų, sako, kad mes jau išsiskyrę: vienas savo turi, kitas – savo, tai gal ir gyvenat ne po vienu stogu“, – pasakoja G.Povilaitis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darbštuolėmis tituluojamos bitės šį pavasarį sunešti medaus neskuba.

Jis juokauja, kad su Stase konkuruoja, kurio derlius bus gausesnis. „Bet jos ganyklos geresnės, taigi pas ją – daugiau medaus“, – teigia vyras. Jo žmona prideda, kad jos bityne – 75 aviliai. Vis dėlto bitininkai pripažįsta, kad šiemet daug medaus surinkti nepavyko. „Tikrai nekokie mums metai. Jau baigėsi [sezonas]. Jau ruošiame žiemai“, – sako S. Povilaitienė.