ANGELINA ZALATORIENĖ

KAS YRA ŽYNIAI?

"Visada labai sunku suprasti aiškinimą, kai pats neturi žinių. Aš galiu tau kartoti vėl ir vėl iki pasaulio pabaigos tai, kas man visiškai aišku, o tu vistiek nesuprasi ir nepatikėsi, nes neturi apie tai praktinių žinių. Žodžiai... Jie nuolatos mus klaidina. Man patinka minties begalybė".
Don Chuanas K.Kastanedai

Sunku surasti patį tinkamiausią žodį apibūdinti didžiajam Žinojimui, ypatingoms žinioms, kurias lemta žinoti tik tam tikriems žmonėms, pasiruošusiems jas priimti, tūkstančius tūkstančių metų per tūkstančius gyvenimų į jas artėjusiems. Žinių žmonės ŽYNIAI gyveno senojoje Lietuvoje. Graikijoje juos vadino orakulais, kitur magais ar dar kaip nors. Žynių mokslas - ne juodoji ir ne baltoji magija, ne užbūrimai ir užkalbėjimai, ne užkeikimai, kerėjimai ir nužiūrėjimai, ne būrimas kortomis, cukraus gabaliuku, kava ar cigaretės pelenais. Ir ne akių dūmimas cirko arenoje, kai iliuzionistas iš rankovės ištraukia penkiolika balandžių. Šie magai - puikūs manipuliatoriai rankomis, fokusininkai, judesių virtuozai.

Skirtingo išsilavinimo žmonėms Žynių mokslas ar Aukštoji magija reiškia skirtingus dalykus. Primityvus žmogus magiją tegali įsivaizduoti tik kaip burtus. Ir tegul jie lieka su savo nuomone. Primityvaus žmogaus sąmonės nepakeis jokie aiškinimai. Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų priversti žmogų ieškoti žinių, jeigu jis pats to nenori.

Vidutinio žmogaus akimis visa, ko nepaaiškina mokyklinės fizikos dėsniai ir nepaima jo penki jutimo organai, yra kažkas beprotiška, velniška ir klaiku, o apskritai - nesąmonė. Kai kas Žynių mokslą supranta kaip siaubingą paslaptį, kurios žmogus net nesistengia bandyti suprasti iš anksto nusprendęs, kad ji - jam nepasiekiama. Ir, tam tikra prasme, jis teisus, nes vidutiniam žmogui iš tikrųjų neužtenka energijos, kad turėti reikalų su Žyniu mokslu ir su pačiu Žyniu, nuo kurio sklinda nepakeliamas energijos srautas. Juk kiekvienas mes gimstame su ribotu energijos kiekiu ir per gyvenamą naudojamės ja automatiškai, negalvodami, beatodairiškai švaistydami, visai nesistengdami tausodami, vedžiojami impulsų.

Aplink mus yra be galo daug įvairiausių jėgos laukų, energijos sankaupų, mazgų. Tai Saulės, Žemės, Vandens ir Dangaus, o taip pat kitų matavimų erdvių ir pasaulių energijos srautai. Vieni matomi, kiti nematomi, tačiau visi jaučiami. Jeigu žmogus naudojasi tik savo įgimta energija, o taip ir elgiasi vidutinis žmogus, jis nepajėgus suprasti, juo labiau pasiekti kitų pasaulių, kuriuose vis dėlto lankosi ypatingai daug energijos turintys žmonės. Jie išmoksta panaudoti tokius energijos šaltinius, kurių mes - eiliniai žmonės niekada nenaudojame, net nepaliečiame jų, nepažįstame, nieko ne tik nežinome apie juos, bet ir žinoti nenorime. Deja. O gal ir nebūtina kiekvienam brautis į nežinomybę?

Taigi tikrasis Žynių mokslas ir Žynio-žmogaus pasiruošimas visada prasideda nuo to, kaip išmokti išsaugoti savo energiją, kuria naudojamės ir kaip išlaisvinti tą energiją, kuri priversta miegoti. Tai padarę galėtume nepalyginamai lengviau gyventi šiame pasaulyje, kurį truputėlį pažįstame, labai trokštantys galėtų susipažinti su kitais energijos laukais, silpnam nepasiekiamais. Vadinasi, vienas iš daugelio Žynių mokslo apibrėžimų gali būti toks - mokėjimas naudoti energija, kurios mes kasdieniniame gyvenime nepažįstame. Žynių mokslas - tai suvokimas to, kas nesuvokiama mums visiems įprastais būdais ir turimais jutimo organais - akimis, ausimis, nosimi, rankomis ir mums žinomais prietaisais. Žmogus gali MATYTI ne akimis, ŽINOTI be žodžių. Žynių mokslas yra Žinojimas, Žynys yra Energijos žmogus.

Žynys savo žinojimą naudoja LAISVEI pasiekti. Tačiau ir Žyniai nebūna be nuodėmių. Ir juos kartais užvaldo blogis, garbėtroška, godumas, valdžios troškulys. Tada jie Žinias naudoja kitų žmonių valdymui arba turto kaupimui. Tokie vieną dieną sutinka bausmės jėgą, pasireiškiančią įvairiais būdais. Tačiau tai yra ne mūsų pokalbio tema.
http://www.elnet.lt/vartiklis/mitai/angelina/zyniai.htm

Greičiausiai tai ir yra atsakymas į nebylų klausimą, kuo skiriasi žynys ir magas ir kuo jie panašūs. Kažkodėl visada galvojau, kad žynystė yra turėjimas žinių , jų patyręs mokėjimas pritaikyti gyvenime ir panaudojimas išskirtinai geriems tikslams. Kažkur netoliese buvo nuojauta, kad čia dar ne visai taip. Taip žinoma, energija, jos jautimas, mokėjimas valdyti ir naudoti ją.Buvimas ir jautimas Dievo šalia. Tokiu būdu tai turėtų būti Dievo duota. Vadinasi, negalima paprasčiausiai to išmokti. Kažkaip prisiminiau vieną tokį atvejį - dvi draugės, kurios kartu mokėsi mokykloje, abi buvo pirmūnės, tik vienas skirtumas: vienai iš jų užtekdavo puse ausies paklausyti mokytojo ir ji žinodavo visus atsakymus, kita gi viską pasiekdavo atkaliu darbu, kaina to - ilgi vakarai prie knygų, atsiskyrėliškas gyvenimas, keistuolės ir "mokslo guzės" vardas. Tą pirmąją mergaitę pavadintumėme tiesiog gabia, o gal tai visdėlto Dievo duota. Neveltui duota. Svarbu laiku tai suprasti.

Na, kažkaip nesinori man tikėti nors tu ką... Ką čia sprendžia žmogaus fiziologija??? Pavyzdys su mergaitėmis tik parodo apie žmogaus smegenų unikalumą, kad tas pats organas gali funkcionuoti skirtingais "modeliais": pas viena individą jos lengviau apdoroja ir prekelia į atmintį optiniu būdu gautą informaciją, o pas kitą - akustiniu. Mergaičių mokymosi procese akustinis informacijos apdorojimo modelis yra palankesnis, o jei mergaitėms tektų darbuotis bibiotekoje, archyve...kuriai būtų lengviau? Kuriai vis dėlto Dievo daugiau duota? Tarkim galima kalbėti apie paprastesnę, bet analogišką situaciją: viena mergaitė yra žemo ūgio, apkūni, o kita - aukšta, liekna. Kurią Dievas apdovanojo, o kurią nuskriaudė? Grįžtam prie temos . Tai kuri mergaitė ta ypatingoji, galėsianti tapti Žyne? Na, nenoriu tikėti, kad fiziniai duomenys dvasios jėgai diktuoja sąlygas
Čia kažkur, mano nuomone, turėtų figuruoti valia, vertybių spektras, "dvasinis alkis"...

O , sakykit, ar žynys turi būti mediumas?

Tada jis būtų mediumas nelietuviškai.

Tiesą pasakius nesupratau atsakymo. Ar tai reiškia, kad "žyniu" gali "pasivadinti" kiekvienas ar tai Dievo duota?

Ką davė Dievas, tik jis vienas težino Žynys nėra mokslininkas, nors jie tikrai daug žino. Žynys yra profesija iš pašaukimo. žiūrėkit medžiagą apie tai, kas yra žyniavimas. Tai nėra žmogus "žinantis" kažką. Žynių buvo visokių gebėjimų ir pašaukimų. Bet praktiškai visi yra religinio kulto atstovai, tarpininkaujantys tarp dvasinio pasaulio ir žemiškojo, atliekantys visas priedermes, skirtas dvasinio gyvenimo aspektams spręsti. Pasivadinti gali bet kas, bet taip vadina vienetus

manau jei nori tai kiekvienas gali būti žyniu.

Nepabuvęs nesužinosi ar nori, o kelias iki to ilgas... čia kažkur įsipina pašaukimas.
Bet žmogaus "pašaukimas" ivyksta susidėjus atitinkamoms aplinkybėms.
Manau, žyniu gali tapti betkuris žmogus, turintis tinkamas sąlygas, noro išbandyti ir vidinės jėgos to siekti.
Ir būtinai siekiantis to ne dėl savęs, o dėl to, kad padėtų. Tai, manau, atskiria žynį nuo burtininko...

Gal galim plačiau apie tai, kas yra burtininkas?

Ar kiekvienas gali būti fizikas, chemikas, matematikas, medikas, jei tam nei tik noras bet be pašaukimo? O kunigas ar gali būti kiekvienas, jei tik jis nori? Aš noriu būti lakūnas, kosmonautas, bet deja deja...tam neturiu tinkamų duomenų.
Jei žyniu gali būti bet kas, tai tada ir turim "tokius" žynius. Iš to seka išvada, jei tik nori, eik į žynius, tam nieko nereikia

Kaip sužinoti, ar turi pašaukimą? Ar didelis noras ir yra pašaukimas? Gal žvėrūnių (planetų) išdėstymas ir skatina norą? Va tokios mintys kilo. Žinoma, žmogus darbu gali daug ką pasiekti (tapti kosmonautu), bet tam reikia ir fizialoginių dalykų (kosmonautu netapsi, jei tavo širdis silpna, na, gali sukurti skraidančią lėkštę, kur nebūtų apkrovų, vadinasi, ir tas įmanoma).

Žynio įpareigojimas žmonėms turėtų būti didesnis. Tai tas asmuo, kuris teikia žinias ir tarpininkauja. Kuriuo pasitikima kaip atstovu dvasiniam pasauliui.

Burtininko atsakomybė(vidinė) aplinkiniams, priklauso nuo jo pačio asmenybės. Galbūt, jei jis nuolat, niekam nekenkdamas, suteikia žmonėms pagalbą ir apsiima tarpininko vaidmens, jį pradės vadinti žyniu. Suvokiu termina burtininkas - kaip specialybę, kuri yra naudinga pačiam burtininkui, galbūt ir kaikuriems aplinkiniams.
Žinys, manau, taipogi turi burtiniko savybių, bet jo žinios ir jutimai labiau nukreipti bendruomenės labui.
Burtininkas man archetipiškai siejasi ir su šviesa, ir su tamsa. Žinys tik su šviesa. Iš to ir kyla mano mintys.

Skaitykit BRM šaltinius iš naujo. Labiausiai buvo puolami pačių krikščionių ne žyniai, o burtininkai, bet keisčiausia yra tai, kad nemačiau nei vieno šaltino, kuriame žinys neužsiimtu burtininko veikla. Ko labiausiai bijai, ta ir naikini ir apjuodini. Todėl jūsų mąstymas grįstas krikščioniškos pagoniafobijos.

Nelabai aiškus trumpinys "BRM". Pasiskaitysiu, kai tik rasiu ką reikia skaityti.