Baltų žinyčios vartai

2

Užgavėnės Paparčiuose

viršaitis kovo 9, 2011 NAUJIENOS, tradicijos ir papročiai

Liutauras BALSYS. BALTAI.LT

Paparčių seniūnija yra Kaišiadorių rajone rytuose. Seniūnijos plotas yra 8510 ha, centras Paparčiuose (19,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių). Šiuo metu iš kadaise seniūnijos teritorijoje buvusių 45 gyvenviečių liko 33. Seniūnijos praeityje pynėsi įvairūs istoriniai įvykiai ir įvairių tautybių likimai.
Pačiuose Paparčiuose esantis piliakalnis, vadinamas Žydkapiu, buvo apgyvendintas I-II tūkstantmečio pradžioje. Netoli jo 1996 m. archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu buvo rasti dar senesni žmonių gyvenimo pėdsakai su titnaginiais dirbiniais, lipdyta bei žiesta keramika. Paparčiai garsūs savo dominikonų vienuolynu. Kaimo kapinėse stovi retas statinys Lietuvos kapinėse – kolumbariumas, kuriame mirusieji buvo laidoti trimis aukštais.

Šiame miestelyje yra Paparčių pagrindinė mokykla

Seniausios žinios apie Paparčių mokyklą siekia XVIII amžių, tačiau galima daryti prielaidas, jog dar XVII a. viduryje čia atsikėlę vienuoliai dominikonai galėjo įkurti parapijinę mokyklą, kurią patys ir išlaikė.

Paparčių pagrindinė mokykla buvo pradėta statyti caro Nikolajaus I laikais ir įkurta apie 1870 m. Iki tol vaikai mokėsi pas vienus ar kitus kaimo gyventojus ir daugiausia buvo mokomi lenkiškai skaityti ir rašyti.

Pastačius mokyklą, joje pradėta mokyti kaimo vaikus. Mokslo metai prasidėdavo vėlai rudenį, pasibaigus ganiavai, trukdavo apie penkis mėnesius ir baigdavosi anksti pavasarį, kuomet prasidėdavo ganiava. Mokykloje mokydavosi apie 20 mokinių. Juos mokė mokytojai rusai. Mokiniai buvo mokomi rusiškai skaityti ir rašyti, dėl to tėvai nenoriai leisdavo vaikus į mokslus. Populiariausios bausmės už nusižengimus buvo patampymas už ausies, palikimas po pamokų ar pastatymas į kampą.

1914 m., prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, mokykla nustojo veikti. Kaip tik tada aplinkiniuose kaimuose kunigai pradeda steigti mažas mokyklėles, kuriose vaikus mokė mokytojai lietuviai.

Baigiantis karui ir prasidėjus nepriklausomybės kovoms, švietimo reikalai pakriko ir tik 3 – ajame dešimtmetyje viskas grįžo į normalias vėžias. Tada Paparčių mokykloje veikė 4 skyriai (vėliau buvo 6), buvo mokoma daugiausia tikybos, skaičiavimo ir lietuvių kalbos. Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1 d. ir baigdavosi gegužės pabaigoje.

Prasidėjus II – ajam pasauliniam karui, mokykla tebeveikė, tačiau vaikams mokytis buvo sunku, nes priemonės buvo brangios. Mokykloje veikė 4 skyriai.

Nuo 1949 metų Paparčių mokykla buvo septynmetė, o nuo 1962 m. rugsėjo 1 d. perėjo prie aštuonmečio mokymo ir vadinosi Paparčių aštuonmete mokykla. 1986 m. buvo įsteigta 9 – oji klasė.

1993 m. kilus gaisrui sudegė pagrindinis mokyklos pastatas. Nepaisant to, mokyklą nuspręsta atstatyti ir 1995 metais ji iš naujo įsikūrė buvusiame kolūkio valgyklos pastate. Nuo 1999 m. mokykloje veikia ir 10 – oji klasė.

Užgavėnės Paparčių pagrindinėje mokykloje

Paparčių pagrindinė mokykla kovo 8 dieną visuotinai savo mokyklos teritorijoje surengė Užgavėnių šventę, kurioje noriai dalyvavo ir mokinių mamos, sudariusios raganų komandą ir linksmybių varžybose laimėjusios 3 vietą. Ši šventė šiame rajone nėra paplitusi tarp vietos gyventojų ir matyt tai lėmė istorinės aplinkybės. Lietuviškos tradicinės šventės čia švenčiamos mokykloje. Mokiniai noriai pasakojo, kad pas juos deginama Morė, daugelis nežinojo kas yra Gavėnas. Tačiau mokytojos papasakojo, kad ši šventė yra organizuojama mokytojų iš bendro išprūsimo, o ne iš tradicijos. Tradicijas jie, kartu su mokiniais, kuria patys. Prieš kelis metus atėjus naujai direktorei Akvilei Grigienei, mokykla nepraranda lietuviškų tradicijų tęstinumo, jų mokymo ir su nauja jėga tęsia mokykloje plintančias lietuviškas tradicijas.

Mokykloje mokosi tik apie 100 vaikų, nemažą dalį sudaro vaikai iš šalia esančių globos namų, kiti mokiniai atvežami autobusiukais iš gretimų kaimų. Toks mišrus kontingentas labai nevienalytis ir mokytojai įdeda milžiniškas pastangas, kad mokinių bendruomenė ne tik mokytųsi, bet ir džiaugtųsi bei švęstu kartu. Nemažai mokinių džiaugsmingai ir noriai mokosi tradicijų. Šiemet penktokų klasė nusprendė būti raganėlėmis, o vyresnių klasių – čigonėlėmis.

Niekas nepasirinko žydo vaidmens, tad tarp karnavalinio šurmulio pritrūko žydelio, oželio, bet netrūko velniukų, kiškučių ir kitokių miško žvėrelių. Vyresnių klasių vaikinai daugiau vadovavo garso aparatūrai, o merginos stengėsi kaip įmanydamos: prikepė blynų, vaidino, šoko ir varžėsi sportinėse varžybose.

Daug juoko sukėlė virvės traukimas, kur varžėsi mokytojų komanda prieš mamų komandą. Veiksmas virė apsnigtame lauke, kurio centre puikavosi Morė, tarsi vyriausia teisėja, viską matydama iš viršaus. Kanapinis talžė lašininiui šonus ir iš jo smarkaus nusiteikimo, visiems tapo aišku, kad ateis tuoj Gavėnios laikas.

Oras šiais metais buvo nuostabus, saulė smarkiai prisidėjo prie bendros nuotaikos ir linksmo šurmulio, Visi jautė, kad pavasaris ne už kalnų ir Morės paskutinis pasispardymas tuoj bus kaitriame lauže. Vaikų nuoširdžiai prikimšta Morė plykstelėjo kaip degtukas. Per kelias minutes Žiemos simbolis neteko galvos, liemens ir rankų, liko degti tik sijonas, virtęs puikiu Užgavėniu laužu.

Linksma nuotaika pagavo visus suktis aplink laužą ir skanduoti „Žiema žiema, lauk iš kiemo“.

Mokykla paruošė visiems mokiniams šventę, prikepė blynų, sumuštinių ir gėrimo. Bendras visų šurmulys apjungė į vieningą Paparčių bendruomenės visumą. Tikėkimės, kad jau virš 15 metų tęsiamos lietuviškos tradicijos prigis ir tokiuose kaimų vietovėse, kur istorijos vingiai ir likimas apgyvendino mišrių tautų ir tikėjimų žmones. Užgavėnės tapo tarsi jungtis į ateinančios kartos bendruomenės kurimąsį.

Sraipsniui panaudota ir paparciu.kaisiadorys.lm.lt informacija

© 2011, viršaitis. All rights reserved.