Baltų žinyčios vartai

0

Nijolė Kavaliauskaitė– Hunter.Eilės

viršaitis balandžio 27, 2014 Eilės, Kūrėjai ir kūryba

Skruzdė

Neišvaizdi, šleiva ir

negraži

Pro šalį ėjo nepalaiminta.

Kupra atodūsio neprašė

Nesudejavo anei karto 

Lyg karavanas barabanas

Pati sau vieškeliu lingavo.

Kas tokią į žmonas paims

Seilėtais apžadais žarstysis,

Tarp skudurų krūtinėj rausis

Ir lyg į kaulą žvelgdamas laižysis.

 

Neskirta, tik kaip mirtai

Po langu kažkieno nuvysti.

Apverkti neliestai

Ir mirti nebučiuotai.

 

O, Dieve, kaip keistai

Nelygiai atkirpai.

Po darbo

Nudrengtas kaip skuduras

Kojų parneštas namo

ant slenksčio stypsąs

ir palaiminimo dangaus skliaute

ieškąs,

duonos  davėjas

Mano tėvas ir Motina.

 

Akys

Didelės,

Mažos,

Siauros –

Meluoja.

Mėlynos,

Rudos,

Žalios –

Flirtuoja.

Nėra gerų, nėra blogų

Tik rytmečio rasos gaiva

Pripildytos sušildo sielą.

Drėgmė pasklidus lyg išgėrus vyno

pasrūva vingiais smegenų,

Pakaušiu gaisras nuvilnijo

Mirtis užklupo dėl akių.

 

© 2014, viršaitis. All rights reserved.