Biržų rajone, Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje atidaromas naujas apžvalgos bokštas
Kristina Uscilaitė\\
Ketvirtadienį Biržų rajone, Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje, atidaromas naujas apžvalgos bokštas. Jame apsilankę GRYNAS.lt žurnalistai jau išbandė šio statinio tvirtumą ir suteikiame unikalią galimybę dar iki oficialaus atidarymo pamatyti vaizdą, kuris atsiveria nuo valties formos bokšto viršūnės.
Apžvalgos bokšto statyba prasidėjo dar žiemą, gruodžio mėnesį. Darbai baigti liepos pabaigoje. Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas pasakoja jau dabar sulaukiantis daugybės statiniu susidomėjusių žmonių klausimų. „Turėjome laiko pasiruošti. Norime žmonėms surengti šventę – gražiai atidaryti bokštą ir kuo garsiau paskelbti apie jo egzistavimą“, – šypsosi vyras. Valtį primenanti konstrukcija iš medžio ir metalo įrengta ant Kirkilų karstinių ežerų kranto. „Lipkite į viršų ir patys pamatysite, kaip čia viskas atrodo“, – siūlo K. Baronas. Siaurais laipteliais kopti į daugiau nei 30 metrų nedrąsu, tačiau nugali smalsumas. Užlipus į bokšto viršūnėje esančią apžvalgos aikštelę pasitinka gamta ir vėjas. Viskas matosi kaip ant delno – ežerėliai, medžiai, geltonuojantys laukai. Nors oras nelepina ir virš galvos kaba tamsūs lietaus debesys, tai nesugadina įspūdžio.
Priėjus prie krašto, po kojomis jaučiamas virpėjimas. „Nenustebkite, bokštas šiek tiek juda, tai normalu“, – pamatęs mano klausiamą žvilgsnį patikina K. Baronas. Specialisto teigimu, įrenginėjant statinį pagalvota ir apie tuos, kuriems užkopti į viršūnę gali būti šiek tiek sudėtingiau – vyresnio amžiaus žmones, vaikus. Lankytojų patogumui apžvalgos aikštelės gale įrengti mediniai suoleliai, ranktūriai. Stovint prie apžvalgos aikštelės krašto galima aiškiai matyti besidriekiančius Kirkilų karstinius ežerėlius. Iš tiesų tai viena prie kitos įgriuvusios, vandeniu užpildytos smegduobės, sudarančios vieną vandens baseiną. K. Baronas pasakoja, kad prieš mūsų akis raibuliuojantis vanduo ne visada būna toks, kokį jį matome šiandien.
Čia veisiasi sieros bakterijos, galinčios keisti ežero paviršiaus spalvą. „Karštą vasarą nuo šio bokšto viršūnės galima pamatyti, kaip karstinių ežerėlių vanduo nusidažo raudona spalva. Įsivaizduokite kaip įspūdingai tai atrodys iš tokio aukščio“, – džiaugiasi specialistas. „Ežerėliuose gyvena lydekos, kuojos, ešeriai, raudės. Įdomu tai, kad šiame vandenyje nėra daug deguonies. Jis telkiasi vandens paviršiuje, giliau – nėra. Žuvys turi prisitaikyti prie tokios aplinkos“, – apie bokštą supančią gamtą pasakoja K. Baronas. Pro šalį praskridus paukščiui vyras mosteli į jį ranka ir priduria – čia gyvūnijos iš tiesų nemažai: „Netoliese peri ir skraido daug paukščių rūšių. Su mažyliais plaukioja gulbės, gyvena didžiosios antys, vandens vištelės. Esu matęs vaikštinėjantį pilkąjį garnį. Į bokštą užkopus ankstų rytą iš taip aukštai galima pamatyti kokią pievas knaisiojančią šernų šeimynėlę, dažnai laksto stirnos, kiškiai, slankioja lapės.“
© 2015, viršaitis. All rights reserved.


Latvijas Dievturu Sadraudze



