18

AUSTUMO PASAULIS. Apie naują Gino Žiemio knygą „Dingęs pasaulis“(2)

rugsėjo 7, 2012 Kūrėjai ir kūryba, Leidiniai

Ebinizeris Sendrius//

„Dingęs pasaulis“ mums pateikia ne vieną simbolio „dešifravimo“ pavyzdį. Anot autoriaus, jaunikis su gausia palyda atvyksta išsivežti jaunosios į savo namus temstant arba vėlią naktį. Būtina ritualo sąlyga – atvykti naktį – dar išlaikoma, tačiau kodėl taip daroma – užmiršta. Ką tai galėtų reikšti? Ieškodamas atsako tyrinėtojas remiasi Norberto Vėliaus teze, jog jaunikis nuotaką parsiveda iš velio karalystės. Tamsa – viena iš esminių anapusinio (raganų) pasaulio egzistavimo sąlygų.

Tautosakoje (AT 531), ieškantys nuotakų broliai, užsukę pas raganą, iškart vedami į svirną ir guldomi kartu su raganos dukterimis (vadinas, jie atvyksta su tamsa). Dar dažniau bernaičio atvykimas siejamas su miegančia mergele (vėlgi nakties metas). Todėl tyrinėtojas mano, jog mergės, arba tamsos, šalis simbolizuoja anapusinį pasaulį. Ne mažiau svarbi ir kita aplinkybė (beje, jos abi tampriai susiję). Jeigu bernelis neatvyktų naktį, jis neatrastų miegančios nuotakos. Stovinčio berno ir gulinčios mergelės pavidalas – neatsitiktinis, nes jis atitinka grafinį kryžiaus ženklą, kuris, ko gero, dar  mena šumerų laikus. Anot G. Žiemio, kryžius pasaulio rekreacijoje atlieka lemiamą vaidmenį, nes simbolizuoja šventąją santuoką. Mergė ir bernas nėra vien statiškos, kryžmą sudarančios figūros, jos turi ir vidinę, ezoterinę, prasmę. Pateikti pavyzdžiai byloja, jog bernui artimesnis ugnies, o mergei  – vandens pradas. Išeitų, jog pasaulis gimsta ne tik iš mergės ir berno, bet ir vandens – ugnies jungties. Šią nuostatą papildo zoroastriečiai, kurie apie ugnį ir vandenį kalba, kaip apie vyrą ir moterį, brolį ir seserį, vyrą ir žmoną, ir kad po jų jungties „viskas išsipildo, subręsta ir grįžta į savo vietą“ (p.165).

Herojus, norėdamas patekti į Ledų kalną (anapusinį mirusiųjų pasaulį), priverstas naudotis tarpininko arba mediatoriaus pagalba. Juo gali reikštis paukštis (sakalas, erelis, grifas), gyvūnas (vilkas, žirgas), roplys (varlė), individas (keltininkas, piršlys) ir kt. Norėdamas pasiekti mergelę, kuri tuo metu esti mirties pasaulyje, jaunikaitis turi nukeliauti pas raganą ir pasiskolinti (arba užsitarnauti) persikėlimo priemonę. Paprastas žirgas netinka, o tik tas, kurį skiria ragana arba miręs tėvas. Todėl autorius daro išvadą, jog tai mirusiųjų arba vėlių žirgai. Tautosakoje jaunikaitis, jodamas pas nuotaką (į Stiklo kalną), savo žirgą apdengia levo kailiu, pats apsigobia meškena, o kalaviją paslepia žalčio išnaroje. Ši apeiga, regis, dar siekia tuos laikus, kai mirusieji buvo laidojami gyvulių kailiuose. Labai keistą žirgo aprangą (kuri primena mirusiųjų pasaulį) aprašo Balys Buračas: „Kuomet atvyksta marčios pas jaunikį kviesti kupiškėnų „kviesliai“, pirma jų šuoliuoja vadinamasis žvalgas ant parėdyto žirgo. Arklio kojos apmautos kelnėmis, ant galvos šiaudinė skrybėlė,  per skrybėlės viršų iškištos ausys. Ristūno nugara apklostyta visokiomis marškomis ligi pat žemei. Jo papuošalai velkasi net žeme. Paskui  žvalgą važiuoja šešiais arkliais traukiamas kvieslių vežimas.“

Kokia svarba vestuvių papročiuose teikiama mediatoriui, remia ir Rytų Azijos papročiai. Kažkada Riukiu salyne (Japonija) per vestuves jaunikis nuotakos šeimai privalėjo atnešti dovanų – ryžių, vyno ir pinigų. Apeigos prasidėdavo nuotakos namuose. Be to, paprotys reikalavo, kad  vedys į nuotakos namus atšuoliuotų apžergęs bambuko lazdą, kuri imitavo žirgą. Todėl ši priemonė, matyt, ir leido pasiekti nuotakos, t.y. mirusiųjų, šalį (p.203).

Anot autoriaus, žirgo simbolis yra universalus. Jis gali veikti tiek vienoje (erdvės), tiek kitoje (laiko) simbolių grupėje. Tyrinėtojas atskleidžia pastarosios astronimiką. Mat struktūrinių pasakų herojus keliauja ne bet kaip, o specialia  sakralia tvarka – dangiškosios Veneros maršrutu. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, Jaunikaitis iš pradžių svečiuojasi pas Raganą, skolina iš jos Žirgą, parveda iš tolimo krašto Mergelę ir su ja susituokia (praleista Karvutės figūra, kurią šįsyk pakeičia santuoka). Mus stebina Austumo bendruomenės archajiškumas, nes čia laikas skaičiuojamas dar pagal 8 metų kalendorių.

Iki šiol išliko kinų astronomų vykdyti Veneros stebėjimai prieš Hanių dinastijos pradžią (206 m. pr. Kr.): „Kai [Venera] pasirodo Rytuose, ji pasirodo In-ši (Pegaso alfa) dvare ir išnyksta Dziuje (Spica) dvare; ji pasirodo Dziuje ir išnyksta Di (Aldebaranas) dvare; ji pasirodo Di ir išnyksta Czi (Šaulio gama) dvare; ji pasirodo Czi ir išnyksta Liu (Hidros dzeta); ji pasirodo Liu ir išnyksta In-ši“ .

8 metus Venera keliauja iš vieno žvaigždyno į kitą, kol grįžta į tą pačią vietą. Kelionės metu ji 5 kartus „užsuka“ į savo „dvarus“. Penki Veneros „dvarai“ susišaukia su analogiška struktūrinių pasakų struktūra. Tekste apie Anelytę mirdama motina našlaitei (Mergelės žv.) palieka vyno šulnelį, aukso obelį ir gražią karvytę (Tauro žv.). Po kiek laiko pas Anelytę atvažiuoja pirštis jaunikis (Šaulio žv.). Anelytės pa­motė (Hidros žv.) įsinori už jo išleisti kurią nors savo dukrą (iš pradžių vieną, paskui antrą ir trečią). Tačiau jaunikis jas visas paslapčia sudegina. O kai pati ragana atvažiuoja aplankyti tariamojo žento, jis prie durų pastato smaluotą arklį (Pegaso žv.), kuris prilipusią laumę nuneša į ežerą ir ten prigirdo (senojo ciklo pabaiga, naujojo pradžia).

Šios figūros prieš mūsų akis išnyra tokia pat tvarka, kokia Venera lanko savo  „nakvynės namus“. Belieka jas sugretinti su žvaigždynais. Tarkime, našlaitę simbolizuoja Mergelė, karvutę pa­dėjėją – Tauras, jaunikaitį – Šaulys, pamotę raganą – Hidra, degutu išteptą žirgą – Pegasas (p.200).

Austumo žynių vesti Veneros „analai“ ne tik, kad sutampa su kinų aprašu, tačiau savo spektru yra nepalyginamai platesni, kadangi atspindi kur kas ilgesnę stebėjimų praktiką. Austės – vienintelės gyvos senųjų Veneros stebėjimų liudininkės. Tyrinėtojas, suprasdamas neįkainojamą jų vertę, tęsia „Austėjos gimime“(2001) pradėtą darbą ir jas publikuoja knygos gale –„Ausčių archyve“ (p.402).

Visas austes tyrinėtojas skirsto į keturias grupes. Pirmąsias tris sieja su amžinojo grįžimo mitu, kai pasaulio rekreacija švenčiama kiekvieną sykį per naujuosius metus. Ketvirtasis ausčių (D) pluoštas  ypatingesnis.  Jame partnerį iš mirusiųjų šalies vaduoja ne bernas, o nuotaka. Todėl į jį tyrinėtojas žvelgia gana įtariai: jis gali būti sumodeliuotas mėgdžiojant berno veiklą arba atspindi savarankišką mirštančio ir prisikeliančio dievo mitą – „Ozyrio ritualą“.

Anot James George Frazer: „Egiptas ir Vakarų Azijos tautos reprezentavo kasmetį gyvybės sunykimą ir atgimimą, ypatingai, augmenijos, kurią jie tapatino su kuriuo nors dievu – Ozyriu, Tamuzu, Adoniu ir Ačiu, – kasmet numirštančiu ir naujai atgimstančiu… Babilono religinėje literatūroje Tamuzas figūruoja kaip Ištar, Didžiosios Deivės Motinos, įkūnijančios gamtos rekreacines jėgas, jaunasis sutuoktinis arba mylimasis. Nors užuominos apie jų sąsajas tiek mite, tiek rituale – miglotos ir fragmentiškos, sužinome, kad kiekvienais metais Tamuzas palikdavo šviesiąją žemę ir nugrimzdavo į niūrų požemio pasaulį, ir kiekvienais metais jo dieviškoji numylėtinė leisdavosi jo ieškoti „į kraštą, iš kurio nėra kelio atgal, į tamsos buveinę, kurios durys ir skląstis padengti dulkėmis“. Jai nesant  sustodavęs aistringos meilės veikimas: žmonės ir gyvūnai tartum užmiršdavę apie savo rūšies pratęsimo būtinybę, ir visai gyvybei grėsė išnykimo pavojus. Gyvūnijos pasaulio poravimasis buvo taip tampriai susijęs su Ištar, kad jis buvo galimas tik sąveikaujant su ja. Todėl didžiojo dievo Ea pasiuntinys atvykdavo su užduotimi išlaisvinti šią deivę – tokios svarbios funkcijos reiškėją. Rūsčioji velniškojo krašto karalienė Alatu, arba Eresi-Kigal [Ereškigal], nenoriai leisdavo apšlakstyti Ištar gyvuoju vandeniu ir išsiųsti ją į viršutinį pasaulį, greičiausia, su jos numylėtiniu Tamuzu. Su šių dievybių sugrįžimu buvo siejamas gamtos nubudimas“ (p.329).

Kadangi paskutinėje D grupėje nebematome Veneros ciklo figūrų, todėl šie tekstai gali būti dar archajiškesni,  atsiradę net  prieš 8 metų ciklą.

Rekreacinio ritualo procesą sudaro: atpalaidavimas (individas išeina iš namų); jis patenka į slenksčio fazę arba maros pasaulį; vyksta iniciacija (ragana – mergės dvasinė vadovė jai perduoda genties patirtį ir išmintį, o jaunikaitį bando karalius (genties vadas): liepia sugauti aukso paukštį, žirgą, mergę arba skiria atlikti kitus žygdarbius); į mirusiųjų pasaulį nusileidžia jaunikaitis; jis susikauna su gaivalu, jį įveikia ir parsigabena mergę arba į Stiklo kalną kopia Gėliūnė ir parsiveda Baltąjį vilką; prasideda trečioji ritualo fazė – prisijungimas (reaggregation): mergė ir bernas atgauna struktūrinio individo teises bei pareigas ir pereina į aukštesnį socialinį ardą – ji iš žąsų piemenužės į žmonių martelės, jis iš samdinio berno į nepriklausomo ūktverio; keliamos (visų tais metais sulaukusių brandos amžiaus porų) vestuvės, kurios sąlygoja ne tik naujo pasaulio, bet ir  kalendorinių metų pradžią…

Tad tokia glausta šios knygos apžvalga. Manau, kad Skaitytojas joje pats atsirinks, kas jam įdomu ir naudinga. Stebuklingasis ausčių Eldorado, po kurį 40 metų klajojo (ir iki šiol nepajėgia ištrūkti) Ginas Žiemys, nuo šios akimirkos tampa atviras ir mums – tos odisėjos liudininkams.

Knygą išleido V.:ASVEJA, 2012. 424 p.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (18)

 

  1. lyvis sako:

    Gino Žiemio knygoje Dingęs pasaulis truksta vaizdinės medžiagos apie žvaigždynus. Galima būtų ir daugiau pakalbėti. Vienų žodžių knyga turi būti išleista pakartotinai papildyta. Laukiame. Sekmės autoriui. lyvis

    • Jeigu turite minčių, kas neramina, parašykite recenziją Šiaurės Atėnams, Literatūrai ir menui ir kt. Kol kas šios knygos leidyba yra nuostolinga. Ir jeigu ne ypatingos dvasios drąsuoliai, pasišventę baltų kultūrai filantropai (turiu galvoje Asvejos leidyklos Direktorių Stanislovą Bagvilą, rizikavusį savo turtu), tai mūsų, vargšų autorių, išėjimas į spaudos erdvę būtų absoliučiai neįmanomas. Jeigu pastarasis tiražas būtų išpirktas (apie tai galima pasvajoti), tai, be abejo, pakartotinis papildytas leidimas (jeigu autoriaus neįveiks hepatitas C, gripas XY ar nauja padidinta minimali pensija) iš esmės įmanomas. Pagarbiai. Ginas

  2. lyvis sako:

    Ką tik parsinešiau Gino Žiemio knygą Dingęs pasaulis 14 pusl Ginas po savo įžangos taip įsiamžina: Ginas Žiemys Dalisatė, jaunųjų debesų mėnuo, 2012-ieji. Būtų malonų daugiau sužinoti metų ir mėnesių įvardijimus kokie tai ciklai ar jie lietuviškos kilmės ir kokios kilmės šie įvardijimai. lyvis

    • Ačiū už dėmesį mano knygai. Ko gero, Jūs – pirmas Skaitytojas. Todėl man ypatingai malonu atsakyti į Jūsų klausimus. Dalisatė – nedidelės, kompaktiškos sodybėlės žmonos gimtinėje Ukmergės r. pavadinimas. Čia gliaudant pupeles, pasitinkant gerves ar sėjant morkas gimė kelių skyrių pavadinimai, buvo dėliojama vaizdinė medžiaga, atmetami arba priimami kai kurie sprendimai. Dalisatė atsirado iš žmonos vardo Dalia + sen. indų sati – ištikima žmona. Nes nepažįstu kito žmogaus, kuris būtų labiau šio įvertinimo nusipelnęs. Tad sodyba pavadinta jos garbei. Jaunųjų debesų mėnesiu indai vadino pavasarį; tai atitiko įžangos parašymo laiką.

  3. doremi sako:

    būrimas iš nuotraukos-raktas į žmogaus bioenergetines struktūras
    būrimas iš kavos tirščių-taseografija
    būrimas iš delno-chiromantija
    būrimas kortomis- ateities spėjimas
    sapnai-Psichoanalizėje sapnai vadinami pasąmonės paslaptimis, hipnas valdo sapnus
    ale įkyrus tu lyvi, kaip musė

    • lyvis sako:

      Prateskit ir toliau. Lunitakas kuris bėga greičiau negu pasaulio rekordas yra mistika ar tikrovė. lyvis

    • viršaitis sako:

      Ar matote prasme atrašinėt į nesąmones? Tegu žmogus pats ieško ir nereikia jam trukdyti turėti savo nuomonę. Didesnė bėda yra nesusitarimai žodijos atžvilgiu, ir čia ne vieta tam aptarti. Vien tai jau rodo, kad čia kai kurie nesuprantate kam skirti komentarai, kurie yra po konkrečiu straipsniu ar žinute. Jei norite diskutuoti mistikos klausimu, tam yra kurono forumas.

  4. viršaitis sako:

    Sveikinu Giną išleidus savo naują knygą. Žmogaus įžvalgos nebūtinai turi sutapti su kažkieno nuomone ar mokslininkų „sukalkėjusiu stuburu“. Ginui seime nevieta, nes sumažės žmonių teikiančių dvasinę atgaivą. O politiniame šiukšlyne Ginas jau pasakė kam vieta.
    Gerbiamas lyvi, jei atstovaujate Romuvos žynių luomą, nederėtų čia pernešti iš Alkas.lt politikos kvapo ir neigiamų emocijų, susietų su konkrečiais asmenimis. Mitologija yra mokslo sritis, bet mitas nėra mokslas. Esu kalbėjęs Klaipėdoje, per paskaitą, apie 5 sąmonės rūšis. Mitinė susidarė žemdirbių kultūroje, o ją pavertė mitologija dabartinio ir sovietinio laikotarpio mentalinės sąmonės „adeptai“. Mitologais tapo tie, kas nutolo nuo Dievo ir nusprendė, kad jo išvedžiojimai žmones priartins prie „tiesos“. Deja, žmogaus mintis ir yra nuostabi tuo, kad priartėjus prie Šviesos, ji pati nušvinta naujomis spalvomis. Tad skaitykite naują knygą ir džiaukitės naujomis spalvomis. Tamsią ir niūrią kritiką palikite Alkas.lt skaitytojų ratui, nors aš asmeniškai siūlyčiau daugiau bendradarbiavimo ir šviesos tarp savos tautos, mažiau peikimo ir juodinimo savo medaus bačkoje.

    • lyvis sako:

      Nebesuprantų aš jūsų kur čia yra mitologija, o kur mistika. Tai kam jūs atstovaujate mistikai ar mitologija. Kuris iš Jūsų yara mistikas ir kuris iš Jūsų yra mitolagas. Gal abu esate mistikai? lyvis

      • viršaitis sako:

        baltai.lt adminai atstovauja baltus, o ne požiūrį ar nuomonę į atsikiras sritis.

        • ebinizeris sako:

          Kai našlaitė kalbasi su mirusia motina, dvasių pasauliu, manau, kad čia tikrai mistika. Tačiau visa kita mitologija ir ritualai. Mes ne atstovaujame, p. Lyvi, mes konstatuojame…

          • viršaitis sako:

            Kai žmogus kalbasi su savo mirusiais protėviais, tai asmeninis santykis su savo vidiniu pasauliu, o ne mistika. Mistika labai patinka krikščioniškai pasaulio atstovų pusei.
            Bet jei ko nors negalime paaiškinti, nebūtina tai vadinti nelietuviškai mistika. O norintys viską paaiškinti, tegu eina moksliniu keliu. Dvasinis pasaulis nėra mistika ar mokslinis įrodymas, tai pati GYVENIMO BŪTIS.

            • lyvis sako:

              Noriu paklauti sapnai yra mistikas ar kas, burimas kortomis čirvų bernelis prie valdiškų namų yra mistika ar kas, burimas iš kavos tirščių yra mistika ar kas, burimas iš delno yra mistika ar kas, burimas iš nuotraukos yra mistika ar kas? lyvis

  5. doremi sako:

    Ginai, tu tyrinėji ir rašai pačius tikriausius ir gražiausius dalykus.
    lyvis čia išeina už krašto, tikrai ne tu.
    Ir klausimas mūsų psichologui
    -kodėl kvailys, negebėdamas nei kurti nei teikti, palieka po vertingais straipsniais savo durnumo įrodymą?
    tfu, ir ko man čia reikėjo veltis?
    pilnatis dar, aha…..dar norėjau pasakyti Ginui pritarimą, palaikymą ir susidomėjimą jo kūryba

  6. lyvis sako:

    Iš didelio rašto išėjo iš krašto. Mitologinis kratinis. Koks galutinis rezultatas? Kaip kiti mitologai J Vaiškūnas belieka stoti i G Songailos partiją, nors G Žiemys nesijaučia kad būtų Prunskienės finansuojamas. lyvis

    • ginas sako:

      Ačiū už suteiktą pačią maloniusią žinią, kad J.Vaiškūnas stoja į partiją. Seniai reikėjo. Pagaliau vienu konkurentu bus mažiau. Nes jeigu Dievas ką nori nubausti, tai visuomet pirma pasodina Seime, o paskui atima protą (čia aš apie tą, kuris per Mėnulio pilnatį persirenginėja suknele)…

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.