Baltų žinyčios vartai

0

„ Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“

viršaitis gruodžio 1, 2010 Kultūra, Paminklai

Šilalės rajono savivaldybė, pasinaudodama Europos Sąjungos paramos lėšomis, Bijotų kaime įgyvendina projektą „Bijotų dvaro-Baublių komplekso pritaikymas turizmo reikmėms“. Bijotų kaimą išgarsino Dionizo Poškos Baubliai, saviti statiniai, sukurti iš nukirstų senų ąžuolų kamienų. Pirmasis buvo pastatytas iš tūkstantmečio ąžuolo kamieno. 1812 m. D. Poška jame įrengė pirmąjį Lietuvoje visuomeninį kraštotyros muziejų. Baubliai restauruoti paskutinį kartą 1971 m., apsaugoti nuo atmosferos poveikio įrengus apsauginius gaubtus.Specialioji literatūra pažymi, kad antro tokio muziejaus nėra pasaulyje. Šiuo metu iš dvaro sodybos likęs malūnas ir Baubliai. Projektu planuojama restauruoti Baublius ir malūną vietoj nenaudojamos mokyklos įrengti menininkų dirbtuvęs ir konferencijų centrą, šalia Baublių įrengti parką Baltų mitologijos motyvais. Projektas truks du metus.  Didžiulės padėkos nusipelno profesoriai L.Klimka ir S.Skrodenis, konsultavę projekto rengėjus.

Plačiau apie projektą UAB“ SF patarėjas“

Bijotų dvaro sodybos pritaikymo turizmui veiklos

Projektu „ Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“ yra numatoma restauruoti Baublių muziejų, sutvarkyti parko aplinką, restauruoti malūną ir sutvarkyti jo aplinką, pritaikant jį aktyviam poilsiui.

Restauravus malūną ir sutvarkius jo teritoriją bus atkurtas unikalus technikos eksponatas, išlaikant to meto kultūrinę ir istorinę vertę. Sutvarkius teritoriją aplink malūną, bus galima tvenkiniuose nuomoti vandens dviračius bei įrengus vandens kaskadas, bus galima įrengti mini atrakcionus tiek vaikams, tiek ir jaunimui.

Projektu yra numatoma restauruoti Baublių muziejų, sutvarkyti aplinką, įrengti parką išlaikant kultūrinio – istorinio paveldo dvasią: ąžuolų bei skroblų (jovarų) alėja su skulptūromis baltiškais motyvais bei mediniais atrakcionais (kelių tipų sūpynes, karuseles, žaidimų aikštelės kompleksą, mini namuką nykštukams) ir pavėsinėmis, kurie pritrauktų mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunimą, įrengti lieptus per esamus tvenkinius, tvenkinius išvalyti bei šalia tvenkinių įrengti suoliukus ir apšvietimą, įrengti akmenimis grįstus takus palei Bijotų tvenkinį ir upelį, šalia takų įrengti suoliukus ir takų apšvietimus.

Laukiami rezultatai iš tokios infrastruktūros sukūrimo: Baublių muziejaus kompleksas pritaikytas turizmo poreikiams – restauruoti Baubliai,  restauruotas malūnas, pritaikant kompleksą aktyviam poilsiui, sudarytų pozityvias ekonomines – socialines pasekmes Bijotų seniūnijoje ir apskritai paskatintų atvykstamojo turizmo srautų didėjimą visame Šilalės rajone.

Parko simbolizuojančio senovės baltų kalendorių sukurimas

Parko formavimas:

Parkas bus formuojamas rato principu.

Palei lenktus, vingiuotus parko takus, kurie bus skirti pasivaikščiojimams,  bus pasodinti keliomis eilėmis lapuočiai: ąžuolai ir skroblai (jovarai). Šie medžiai tarpusavį puikiai dera, net nuo senų laikų auga tam pačiam ariale. Tiesios alėjos, apsodintos medžių eilėmis, bus parko pakraščiuose. Želdinių deriniai bus vaizdingai išdėstyti. Akmenimis grįsti takai laikantis kompozicijos principų  susives į parko vidurį, kur galėtų atsirasti aukuras ar kitas parko pagrindinis akcentas (skulptūra). Numatomas takų skaičius yra devyni. Aštuoni takai sueinantys į centrą, o devintas takas einantis teritorijos pakraščiu. Takų plotis turės buti ne mažesnis kaip 1,20 m. Šalia takų, ne rečiau kaip kas 150 m. bus įrengtos poilsio aikštelės su suoleliais bei medinėmis šiukšlių dėžėmis bei prie tvenkinio bus įrengti atrakcionai kompleksai (2 vnt.) ir supynės (2 vnt.) mokyklinukams.Devintam take, kuris eina parko pakraščiu, numatoma padaryti dešimt sustojimo aikštelių, kuriuose būtų įrengti informaciniai stendai. Juos paskaitę susipažinsime su  senoviniu baltų kalendoriumi. Kiekvienam stende bus surašyti bei vaizdžiai atvaizduoti tam mėnesiui būdingi etnografiniai žaidimai, papročiai, apeigos ir darbai (rugiapjūtė ir kiti). Stendo turiniui apibudinti bus naudojama vaizdinė medžiaga: medžio drožiniai ir statiniai (kupolė – kartis su žolių kesula) bei ištašyti akmenys su senovės lietuviam būdinga simbolika.

Pakeliui prie vis kito stendo bus pastatyta dešimt skulptūrų, kitos keturios išsidėstys prie kitų takų arčiau parko vidurio.  Stenduose bus aprašyti keli senoviniai žaidimai ir atvykę į parką vaikai vietoj galės juos sužaisti. PVZ. Visi žaidėjai eina ratu, siūbuoja sukabintomis rankomis ir dainuoja: “Grybų raut, grybų raut, gal ir baravykų;  Grybų raut, grybų raut, gal ir baravykų…Kožnas savo radęs radęs už rankelės vedas vedas…“ (Čia žaidėjai susikimba po du, padaro vartus viršuje iškeldami sukabintas rankas, pro vartus lenda kita pora, o pralindusi stojasi priekyje sudarydama vartus kitiems. Ši dainos eilutė kartojama tol, kol visi bent kartą  ar kelis kartus nepralenda pro vartus.

Tvenkiniai bus apželdinti vandens lelijomis bei viksvomis. Tvenkinių pakraščiai bus apsodinti visžaliais kvepiančiais krūmais (raugerškis, deucija, forzitija, budlėja). Per tvenkinius bus padaryti du lieptai.

Aleksandro Bardausko Baubliai (ištrauka)

Baublių prižiūrėtoją Aleksandrą Bardauską pažįstu nuo 1962 m. Teko su juo pabendrauti Bijotuose, į Baublių muziejų lydint ekskursijas ar svečius. A. Bardauskas buvo neretas svečias ir Šilalėje: tai knygyno darbuotojas paragindavo, kad leidinėlį „Baubliai“ greičiau į Bijotus atgabentų, tai į kultūros skyrių užeidavo pasibėdoti dėl Dionizo Poškos vandens malūno, vietinės reikšmės architektūros paminklo, būklės ar dėl nerangaus Baublių restauruotojų darbo, pasiteiraudavo, ar neišėjo naujas „Kraštotyros“ numeris.

Buvo energingas žmogus, kiekvieną mielai sutinkantis ir priimantis. A. Bardauskas niekuomet nestokodavo geros nuotaikos, turėjo subtilų humoro pajautimą. Nors ir vaikščiojo šlubčiodamas, su lazdele, niekuomet nesiskųsdavo negaliomis – pablogėjusia sveikata, kojų reumatu. Kalbėdamas dažnai nukrypdavo į praeitį, į vaikystės, piemenavimo ir kareiviavimo dienas. Su džiaugsmu ir mane sutiko, kai atvykau daryti jo pasakojimo apie Baublius magnetofoninio įrašo. Sakė: „Laidau žodžius pavėjui, dabar reikia rimtai pakalbėti, kad ir po mirties mano žodžiai išliktų.“

A. Bardauską dažniausiai ir buvo galima sutikti prie Baublių: tai teritorijoje besitvarkantį, tai poilsiaujantį, ant suoliuko pavirtusį, tai rajoninį laikraštį „Artojas“ beskaitantį. Džiaugdavosi keliauninką pamatęs. Pirmiausia pasiteiraudavo, iš kur tas atvykęs, ar čia pirmą kartą, kas patarė į Baublius važiuoti. Būtinai paragindavo parašyti keletą žodžių į lankytojų knygą. Dažnai rekomenduodavo nuvykti į netoli esantį Upynos kolūkio visuomeninį kraštotyros muziejų, kurį tvarkė Klemensas Lovčikas.

A. Bardauskas labiausiai džiaugėsi naujaisiais Baublių gaubtais, pagelbėdavo statybininkams iš Kauno, ne įsakymu, bet geru, šeimininkišku tonu paragindavo juos dirbti rūpestingiau.<…>

Visas straipsnis „Šiaurės Atėnai“

Jūs galite aptarti ir praplėsti baltų kultūros forume

© 2010, viršaitis. All rights reserved.