Baltų žinyčios vartai

0

ŠV. ANDRIEJAUS BURTŲ VAKARAS

viršaitis gruodžio 2, 2010 NAUJIENOS, PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai

Liutauras BALSYS.

Kiekvienais metais Lapkričio 30 d.  tradiciniu tapusį Šv. Andriejaus burtų vakarą rengia viešosios įstaigos “Du pasauliai” vadovė Asta Svirkienė.

„Šią dieną ypatingai gerai pildosi pranašystės, spėjimai, burtai. Jei degate noru sužinoti kas jūsų laukia ateityje – skubėkit pas mus. Bus buriama Taro kortomis,  Lenormand kortomis, chiromantija, numerologija, meilės kortomis ir runomis. Geriausios mieste būrėjos – Jūsų paslaugoms!“ skelbia viešoji įstaiga “Du pasauliai”, svetainėje dupasauliai.com

Apie save įmonė skelbia šūkiu: „Du Pasauliai – tai tarsi dvi žmogaus esybės pusės – materialioji ir dvasinė. Turtindami ir tobulindami pastarąją, mes lygia dalimi suteikiame ilgaamžiškumą pirmajai. Balansavimas tarp dviejų pasaulių, aukso vidurio paieška, harmonijos suvokimas ir atradimas savo viduje ir išorėje – mūsų kiekvienos dienos darbas.“

Viešoji įstaiga “Du pasauliai” ir Ko savo veiklą pradėjo 2001 metais. Šiuo metu užsiimanti kursų organizavimu: alternatyviosios psichologijos, astrologijos, chirologijos, numerologijos, parapsichologijos, ezoterikos pradmenų, fitoterapijos, rebefingo, sapnų terapijos, meno, muzikos ir šokio terapijų, Taro kortų, Lenormand kortų, Runų, ir t.t.

Centre konsultuoja įvairūs savo srities  specialistai, kurie savo gyvenimą paskyrė dvasiniams ir ezoteriniams dalykams, gilinasi į liaudyje praktikuojamas magijos, būrimo, liaudies medicinos, astrologijos ir kitas alternatyvios dvasinės veiklos sritis.

Ši neformalaus suaugusiųjų švietimo organizacija, savo veikla siekianti:

• Kelti nusivylusių, pasimetusių ir praradusių gyvenimo džiaugsmą žmonių dvasią, ugdyti ir stiprinti pasitikėjimą savimi, norą tobulėti patiems ir kurti geresnę ateitį sau ir savo vaikams.
• Teikti pagalbą kenčiantiems nuo pastovių stresų ir depresijų.
• Išmokyti žmogų pačiam sau padėti.
• Švietėjiška veikla, lavinti vaikų ir jaunimo fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.
• Rengti sveiką gyvenseną propaguojančius specialistus.

Burtų vakaras nebuvo panašus į tradicinį, dažnai etnologų piešiamą vakaronę. Stebino didelis būrys moteriškių, kurios laukė eilėje patekti pas būrėją. Prie durų buvo sausakimša, norinčių sužinoti lemties pranašingus ženklus ar tiesiog gauti dažnai peržengiančią logikos ir racionalaus mąstymo rėmus konsultaciją, viršijo pasiūlą. Pasiteiravus kai kurių, jau pabuvusių pas burėjas ar burtininką merginų, nuomonė apie paslaugos kokybę buvo teigiama, dažnai jas stebino pateiktos informacijos tikslumas arba labai asmeniškos informacijos nusakymas, kurios ne tik kad negali žinoti nepažįstamas žmogus, bet ir artimieji.

Bilietą įsigijusios ir prie 7 staliukų susėdusios merginos turėdavo maždaug nuo 15 iki 20 minučių gauti norimą žinią. Žinoma, tikslesni atsakymai visada krinta tiems, kurie susikaupia į 1 esminį klausimą. Trumpas laikas neleido nei burėjoms, nei klientėms per daug atsipalaiduoti.

Ar reikalingas toks renginys klausimų jau neliko, nes tai  tradiciniu tapusi ir populiarumą išsikovojusi nuo senų senovės burtininkų diena. Šioje srityje vėl silpnoji pusė yra ne tik žinojimas mūsų lietuviškų tradicijų, bet ir pritaikymas šiuolaikinėje visuomenėje. Etnologų kasmet per paskaitas kartojami vis tie patys kūčių ar kalėdų burtai neįtikina klausytojų, bet yra nusibodę.

Kodėl taip yra? Manau todėl, kad senosios burtininkavimo tradicijos miestuose nelabai gali būti tęsiamos ar išplėtotos dėl  aprašomų būrimo sąlygų. Štai, kad ir nusibodęs „burtas“ eiti apie šulinį ir sėti kanapes bei aguonas, norint sužinoti savo būsimo bernelio vardą, ar pamatyti sapne jį patį. Mieste ne tik, kad šulinį vargiai berasi, bet daugiabutyje gyvenantys žmonės vietoj šulinio nepanaudos nei vonios, nei kriauklės. Daug realiau galima patirti pranašystes panaudojus kortas nei tradicinius kaimo aplinkos burtus. Burtuose vartojamas tradicinis kanapių ir aguonų auginimas uždraustas, todėl keistai ir vaikiškai skamba lektorių lūpose bandymas mįslingai nupasakoti burtininkavimo paslaptis senomis priemonėmis, kurios sukelia narkotinių medžiagų reklamos įspūdį, nei priartina prie burtininkų metodų.

Etnologai, kurie per įvairius renginius „paskanina“ pranešima nusibodusiais literatūriniais burtais net negali paaiškinti, kodėl anksčiau tokiems burtams buvo parenkami specialūs augalai, kokia jų reikšmė, būrimo technologija, o ne tik simbolika. Ši situacija susiklostė ir dėl bažnyčios neigiamo požiūrio į senąsias dvasines technologijas, kurias „nurašė“ velniams ir demonologijai. O juk nei viena senovinė šventė neapsieidavo be Dievų ženklų ir jų aiškintojų žynių ir burtininkų. Todėl niekas niekad nesikartodavo, pranašystės kiekvieną sykį kalbėjo apie ateitį. Dabar etnologai kalbėdami apie liaudies kultūros praeitį dažniausiai paskęsta mokslinėje terminijoje, prie esmės taip ir nepriartėdami.
Džiugu, kad burtininkavimo tradicijos yra prisimenamos, bet liūdna, kad tęsiamos įvežtinės, dažnai nieko bendra neturinčios su mūsų protėvių žiniomis ir palikta išmintimi. Todėl kviestume tiek naujų tradicijų kūrėjus, tiek etnologus rasti bendradarbiavimo tiltelį ir pradžiai paburti sau, jei ne senoviniu būdų tai bent naujoviškai. Nenusižengiant įstatymams belieka nuberti takelį leistinais grikiais nuo gatvės iki buto durų ir užgėrus leistinu alumi, pabandyti „susapnuoti“ tą, kuris ateis pas jus.

Nenustebčiau, jei susapnuosit mokesčių inspektorių, kuris praneš, kad pabrangusiais grikiais tautos turtą švaistyti yra draudžiama, todėl nuo rytojaus kasdieniniai produktai vėl brangs.
Tik realiai buriantys yra gyva tradicija, o kiek ji keisis, priklausys nuo mūsų.

© 2010, viršaitis. All rights reserved.