Ginas Žiemys. VĖLIŲ TAKAS
spalio 31, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
Sėdi senis, saugo mintį,
O aplinkui lapai krinta,
Miega po žole Austėja,
O jos kūną aižo vėjas.
Rymo senis, sapną saugo,
Kol galaktikos išauga,
Žiemiuose pakyla Vega,
Rodo vėjai keistą jėgą.
Prieblandoj trapaus žagrenio
Per naktis budrauja senis,
Kai aplinkui lapai krinta,
Sėdi vienas, audžia mintį.
Lekia žvaigždės, metai driekias,
Senis kramto sausą riekę,
Akys, įbestos į tolį,
Žaižaruoja kaip karoliai.
Skrenda gervės, plunksną meta,
Turi senis ligą retą:
Jis žvaigždėms nutilt įsako,
Pasakas Austėjai seka.
NASA nuotraukoje: Dievo Akis - M57:Žiedo ūkas
© 2012, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
Perskaičius Jūsų eilės, parašiau ir aš:
Vėlinės
Jau Vėlinės…
Kapai žvakutėm šviečia.
Einu lankyt
Savų ir svetimų.
Manoj širdy
Tik ilgesys
Ir meilė begalinė.
Prisiminimai bėga, bėga,
Kaip kamuoliukas rieda, rieda
O laikas…jį dabar
Jausmai užvaldo.
Čia gailestis, čia netektis
Į vieną susijungia.
Ir stoviu pakerėta
Gyvų ir mirusiųjų ryšio.