Baltų žinyčios vartai

2

Kuršių marių pakrantėje kuriamas miestas ant vandens nebus turtingų žmonių rezervatas

viršaitis lapkričio 13, 2012 Architektūra, JŪRA-UOSTAI, Laivyba

Ketvirtadienį Žaliosios statybos seminare „Aketuri architektai“ architektas Lukas Rekevičius pristatė gyvenvietės projektą, kuris ne vieną paliko atvipusiu žandikauliu – ne kur nors Venecijoje, bet Lietuvoje bus statomi namai, šalia kurių vinguriuos kanalai su marių vandeniu ir jais bus galima keliauti laiveliais.

Svarbu ne tik gražus rūbas

Projekto koordinatorius L. Rekevičius pasakojo, kad Svencele pavadintos gyvenvietės vystymas pradėtas prieš septynerius metus. Urbanistinės koncepcijos projekto vadovė Andrė Baldišiūtė, detalaus plano projekto vadovė Margarita Ramanauskienė. Svencelės urbanistinio  projekto koncepcijos autoriai – Karres en Brands ladšafto architektai ir Andre Baldi architektura urbanistika.

Gyvenvietei pasirinkta apleista ančių  fermos teritorija 20 km nuo Klaipėdos, rytinėje pusėje nuo Kuršių nerijos.

Teritorijoje planuojamas mažųjų laivų (katerių ir jachtų) uostas (dotuojamas ES lėšomis), uosto infrastruktūros-komerciniai pastatai su viešbučiais, kavinėmis, barais, restoranais, pramogų bazė, veikianti  ištisus metus, taip pat rekreaciniai vilos tipo nameliai bei gyvenamieji pastatai.

„Tai yra intervencija į lietuvių sąmonę, nes lietuviai pakankamai ilgai, jau kokį tūkstantį metų vandens bijo ir gyvenviečių prie vandens nestato. Gali būti, kad tai susiję su kažkada vykusiais vikingų antpuoliais ir nesaugumu. Mes pabandėme šią baimę sulaužyti – pats vietovės kraštovaizdis padiktavo sprendimą vandenį įsileisti į gyvenvietės teritoriją. Tai reiškia, kad visa teritorija yra išraizgyta kanalų ir prie absoliučiai kiekvieno namelio galima priplaukti su savo nuosavu laiveliu“, – pagrindinę projekto idėją atskleidė L. Rekevičius.

Anot jo, gyvenvietei pasirinkta vieta yra ne tik labai graži, bet ir ypatinga vėjo gausumu. Dėl negyvųjų kopų efekto šitoje vietoje vėjas yra visą laiką stipresnis ir pastovesnis negu bet kurioje kitoje vietovėje. Šitą vietą, anot L. Rekevičiaus, jau 12 metų labai mėgsta sportininkai, nors joje iki šiol nebuvo jokios infrastruktūros.

„Kai architektų komanda prieš septynerius metus gavo užduotį sutvarkyti šitą vietą, supratome, kad norint ją gražinti iš industrijos į rekreacinį naudojimą (kuris labiausiai jai tinkamas), reikia rasti ne tik gražų rūbą, bet ir sugalvoti tinkamą scenarijų. Graži architektūra visada buvo vienu žmones traukiančiu dalyku, tačiau žiūrėdami į ateitį galvojome, kad labai svarbu sukurti ekologinius aspektus bei įvesti naują Lietuvoje niekada nematytą scenarijų – taip Svencelė tapo gyvenviete ant vandens“, – pasakojo architektas.

Gyvenvietė – ne tik turtingiems

73 proc. Svencelės teritorijos yra viešoji erdvė, kuri yra neparduodama – į ją gali ateiti bet kas.

„Norime, kad tai būtų kaip katilas, kuriame maišosi įvairūs socialiniai sluoksniai. Nenorime, kad tai būtų uždaras turtingų žmonių rezervatas“, – sakė architektas.

Esminei gyvenvietės infrastruktūrai reikia apie 1 mln. litų investicijų. Investuotojui, kuris pasiryžęs tai padaryti, galime suteikti teisę apstatyti 2000 kv. m. ir tą plotą realizuoti savo nuožiūra – gali pastatyti butus ir juos parduoti, gali rinktis vilų statybą ir jas nuomoti, įrengti SPA centrą ir t.t.

L. Rekevičius

Dėl šios priežasties, gyvenvietė projektuota taip, kad joje galėtų gyventi visi norintys. Teritorijoje galima rasti labai smulkių 30-50 kv. m. plotų, kuriuose gali gyventi jauni, daug pinigų neturintys gyventojai, taip pat yra ir tokių plotų, kurie yra didesni ir prabangesni – juose galima statyti vilas ir apgyvendinti labiau pasiturinčius žmones.

Šiuo metu, anot L. Rekevičiaus, pradėta vystyti projekto rekreacinės zonos dalis. Ji sudaro maždaug 10 proc. visos gyvenvietės teritorijos. Joje buriuotojams yra pastatyti jūrinio stiliaus konteineriai, kurie yra perdirbti ir pritaikyti gyvenimui.

Lukas Rekevičius

© Asmeninio archyvo nuotr.

„2009 metais buvo pati krizės pradžia, spaudoje rašyta apie uostus, pilnus tuščių konteinerių. Pagalvojome, kad su tais konteineriais galima būtų kažką padaryti“, – sakė architektas. Konteineriai buvo apšiltinti, jiems padaryta medinė apdaila.  Tokie konteineriai iš esmės yra skirti sportininkams, suteikiant jiems minimalius patogumus – dušą, tualetą ir pan.

Projektas – ilgametis

Svencelės gyvenvietės projekto apimtis yra 50 tūkst. kv. m 30 ha bendros teritorijos.

„Būtų savižudiška 50 tūkst. kv. m paleisti į rinką vienu metu, todėl projektas bus daromas dalimis“, – sakė L. Rekevičius. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visas projekto įgyvendinimas truks apie 10-15 metų.

GRYNAS.lt architektas atskleidė, kad kitąmet šalia rekreacinės gyvenvietės zonos planuojama daryti vieną kanalą, sujungtą su mariomis, ir aplink jį pristatyti kotedžiukų: „Iš esmės planuojame pratęsti buriuotojams kuriamą infrastruktūrą. Jeigu viskas pasirodytų taip pat gerai, kaip ir rekreacinėje zonoje, tuomet vystytume kitas teritorijos zonas“.

Graži architektūra visada buvo vienu žmones traukiančiu dalyku, tačiau žiūrėdami į ateitį galvojome, kad labai svarbu sukurti ekologinius aspektus bei įvesti naują Lietuvoje niekada nematytą scenarijų – taip Svencelė tapo gyvenviete ant vandens.

L. Rekevičius

L. Rekevičiaus teigimu, vystoma gyvenvietė daugeliui, įsigysiančių namukus, greičiausiai bus antraisiais, o ne pirmaisiais namais. 25 km iki Klaipėdos, anot architekto, jau yra tas atstumas, kurį važinėti būtų toloka, todėl labiau tinkamas variantas – Svencelėje turėti vietą poilsiavietei.

„Iš esmės užpildome tą nišą, kurią Vilniui ir Kaunui užpildo Aukštaitija arba Dzūkija, nes ten yra daug ežerų, žmonės yra ištroškę turėti antrus namus, sodybą. Mes iš esmės į tokius žmones ir esame orientuoti“, – sakė architektas.

Pasiteiravus, kokia projekte yra numatoma vizija gyvenamiesiems namams, viena iš idėjų – šiaudų kūlio formos namai: „Šiaudų kūliai yra pasitaikantis elementas Kuršių marių pakrantėse, nes ten yra šienaujamos nendrės. Namai gali atlikti visas įprastas funkcijas, bet būti tokios formos. Aišku, tai visai nereiškia, kad tokie jie ir bus, bet yra tokių minčių. Gali būti stambesni, smulkesni kotedžai. Mintis yra tokia, kad gyvenvietėje namai neturi būti monotoniški“.

Nors didžiosios dalies gyvenvietės pastatų dar nėra, likusi ir dalis senosios fermų teritorijos, architektų skelbiama vizija jau yra nemažai susidomėjusių.

Anot architekto, iš viso gyvenvietėje suplanuoti 310 parduodamų vienetų. „Vieni vienetai yra didesni (iki 200 kv. m.), tačiau yra ir 30-60 kv. m. Kad galėtume geriau įsivaizduoti, tai yra apie 1000 gyventojų gyvenvietė“.

Visą straipsnį siūlome skaityti grynas.delfi.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.