Ginas Žiemys. Eilės
lapkričio 20, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
RUDUO
Galbūt man laimės neprašyt,
Tik žengt ramiai per melsvą dykrą,
Kur medžiai, samanos, upokšnis šit,
Kai niekas jau nebus taip tikra.
Gal tik su obelim dainuot,
Kai sukasi bejėgiai lapai,
Ir gerves klykiančias ruduo
Per lietų gena į etapą.
Gal net tavęs jau nebučiuot,
Nes paukščiai it malūnai ulba,
Raudoni vėjai ima čiuožt,
Dangaus bedugnėn krinta gulbės.
Gal tik liūdnom akim stebėt,
Žolė po kojom kaip nuvysta,
Ir fioletinė kregždė
Sugrįžta saulės karalystėn.
Dailininkas Ferdinandas Ruščicas „Tuštuma (Rudens vėjas)“, 1901.
© 2012, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
