0

Prostitučių išvarymas iš Vilniaus

lapkričio 24, 2012 Istorija, Miestai

„Jo Šviesybei, Vilniaus gubernatoriui. Nuo namų savininko Leibos Abramovičiaus Kikulkino. Turiu garbę Jums pranešti, kad mano name, kuris stovi Kopanicos gatvėje, aš turiu tris patalpas, kurias galima nuomoti sakytiems tikslams. Patalpas galima nuomoti nuo rugsėjo 29 d., 1900 m.“

N.Žukovo nuotr. / Prieš šimtmetį darytose nuotraukose – ne Vilniaus, o kito tuometės Rusijos imperijos miesto – Žemutinio Naugardo – prostitutės. Bet, N.Žukovo teigimu, mada tais laikais buvo vienoda

Jeigu manote, kad tai ištrauka iš Vilniaus gyventojų ir miesto valdžios susirašinėjimo dėl kokio nors strateginio objekto atidarymo, nes rašoma net pačiam gubernatoriui, klystate. Praėjusio amžiaus pradžioje viena didžiausių miesto problemų buvo, kaip perkelti viešnamius iš Vilniaus centro į užmiestį.

Užmiestis – tai dabartinis Konstitucijos prospektas. Viešnamiai tuomet buvo perkelti maždaug į tą vietą, kur dabar stovi Vilniaus savivaldybės pastatas.

Rusijos imperijoje, kuriai prieš šimtmetį priklausė ir Vilnius, prostitucija buvo legalizuota. Egzistavo labai griežta tvarka, pagal kurią laisvo elgesio merginos privalėjo nuolat tikrintis sveikatą. Be to, jos turėjo asmenines bylas ir net savotiškus darbo pažymėjimus. Su nuotraukomis ir gydytojų parašais po kiekvienos apžiūros.

Tačiau XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje tai vis tiek buvo miesto problema. Šalia viešnamių nuolat vykdavo muštynės, plėšimai, pasitaikydavo net nužudymų. Kontingentas irgi nekoks: vos ne kas antras praeivis – girtas miestietis ar karininkas.

Miesto valdžiai tai galiausiai nusibodo ir ji nusprendė viešnamius iškelti iš senamiesčio.

„Bet kokios įstaigos perkėlimas – didžiulė problema, tuo labiau jeigu kalbama apie viešnamius“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo Vilniaus istorijos tyrinėtojas ir žurnalistas Nikolajus Žukovas, kuris praleido daugybę dienų archyvuose tyrinėdamas Vilniaus prostitucijos istoriją.

Jis perdavė redakcijai nuotraukas iš Vilniaus gubernatorių kanceliarijos bylos Nr. 330 „Apie Vilniaus viešnamių perkėlimą“. Kartu – ir to meto dokumentus apie to meto sekso pramonę. Tai – ir viešnamio taisyklės, ir atskiras kainynas.

Plačiau skaitykite savaitraštyje „15min“.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.