Baltų žinyčios vartai

0

Komandos formavimas pagal „Žiedų valdovą“

viršaitis gruodžio 5, 2012 Psichologija

OLGA MIKĖNIENĖ//
Kiek daug puikių sumanymų žlunga dar pradiniame etape! Staiga pasirodo, kad žmogus, kurį visi laikė projekto vadovu, daug mieliau sudarinėja lenteles ir piešia grafikus, kompiuterininkas imasi vadybininko pareigų, o visų pamiršta korektorė pareiškia norą būti projekto vadove. Taip atsitinka, kai nesugebama tinkamai pasiskirstyti komandiniais vaidmenimis.

Pasaulinėje praktikoje žinomi keli vadybinių komandų komplektavimo principai. Tačiau žinomiausia ir populiariausia šiuo metu yra psichologo, vadybos teoretiko R. M. Belbino koncepcija. 1981 m. išleistoje knygoje „Vadybinės komandos: kokios jų sėkmės ar žlugimo priežastys?“ apibendrinami devynerių metų eksperimentiniai tyrimai, atlikti Henlio (Didžioji Britanija) Administracinio personalo mokykloje. Didžiąja dalimi šio modelio populiarumą užtikrino prieinama diagnostinė priemonė – jau pirmajame savo knygos leidime Belbinas paviešino klausimyną. Nuo to laiko kiekvienas vadovas, norintis optimizuoti savo komandą šio modelio pagrindu, gali gana lengvai tai atlikti.

Belbinas nustatė, kad sėkmingą komandą sudaro keturių vadybinių tipų, arba komandinių vaidmenų, atstovai, kurie jungiasi į keturias poras. Ne visada visi komandos nariai gali dirbti vienu metu, bet apie tai – kiek vėliau. Tikriausiai esatę skaitę J. R. R. Tolkieno trilogiją „Žiedų valdovas“ (arba bent matėte filmą)? Žemiau straipsnyje komandiniai vaidmenys apžvelgiami per jų reiškimąsi komandoje „Žiedo brolija“, kai buvo vykdomas labai sudėtingas, rizikingas ir laiko apribotas projektas „Žygis į Mordorą“. Pastarasis ne visuomet vyko sklandžiai, daug kartų buvo ties žlugimo riba. Du darbuotojai, kurių vienas – projekto vadovas, iškrito iš projektinio darbo, tačiau vadovas vėliau atnaujino savo dalyvavimą. Nepaisant šių kliūčių, komandą galima laikyti sėkminga, nes jai pavyko visiškai realizuoti projektą ir išsaugoti gerus bendradarbiavimo santykius net jį užbaigus.

LYDERIAI

Koordinuotojas

Pagal Belbino koncepciją už lyderystę komandoje atsakingi du pagrindiniai vaidmenys. Pirmasis jų – koordinuotojas (angl. chairman).

Pažvelkime į aukščiausiojo rango vadovą būsimąjį Gondoro karalių Aragorną. Tai – brandus, patyręs ir savimi pasitikintis lyderis, gebantis optimaliai išnaudoti vidinį grupės aktyvumą ir dirbti kartu su stipriomis asmenybėmis, o ne kovoti prieš jas. Jo lyderystė turi du tipiškus bruožus. Pirmasis – tai gebėjimas dėl reikalo nustumti savo ambicijas į antrą planą. Prieš pradėdamas dirbti prie projekto Aragornas vykdo sunkias, vadovaujančiam asmeniui tarsi netinkamas užduotis ir atrodo kaip žemo statuso atstovas (Žmogus sėdėjo, ištiesęs pavargusias kojas, apautas ilgais sunešiotais purvinais odos batais. Čia ir toliau tekste citatos iš J. R. R. Tolkieno knygos „Žiedų valdovas“, „Alma littera“, 2006. 1 tomas, 149 p.).

Tačiau išorinis statuso pažeminimas koordinuotojui nesukelia nė mažiausio vidinio diskomforto – reikalas svarbesnis už viską. Aragornas kaip lygus su lygiu bendrauja su daugybe vidutinio ir žemesnio rango vadybininkų – elfų, nykštukų, hobitų. Mažas jo ambicingumas pasireiškia ir tuo, jog Aragornas kaip prisiima, taip gali ir užleisti formalų vadovavimą. Formaliai komandai „Žiedo brolija“ vadovauja burtininkas Gendalfas, tačiau Aragornas praktiškai lygiomis teisėmis su juo dalyvauja priimant sprendimus ir prisiima atsakomybę. Po to, kai formalus lyderis iškrenta iš komandos, Aragornas, nors yra ir kitų pretendentų, prisiima formalų vadovavimą. Tam, kad komanda pripažintu jį lyderiu, pakanka kelių ramiai pasakytų žodžių.

Antrasis koordinuotojui būdingas bruožas yra gebėjimas suteikti užduotis, atsižvelgiant į kiekvieno ypatumus, polinkius ir gabumus. Aragornas paskirsto funkcijas taip, kad tarp „Žiedo brolijos“ komandos narių neįvyksta jokių pastebimų incidentų.

Natūralus lyderis

Dar vienas lyderio vaidmuo pagal Belbiną yra natūralus lyderis (angl. shaper). „Žiedo brolijos“ komandoje šis vaidmuo atitenka Gondoro karalystės valdytojo sūnui Boromirui. Pagrindinė šio lyderio savybė – didžiulis ambicingumas, todėl jo vidinė motyvacija yra kone stipriausia. Vien tam, kad sudalyvautų projekte, jis įveikia daug sunkumų: pašalina nuo dalyvavimo savo artimą giminaitį (Gondorui grėsė pavojus, ir mano brolis įsikalė į galvą, jog jis turi surasti Imladrisą, bet kadangi kelias buvo nežinomas ir pavojingas, tai kelionėn patraukiau aš. Ten pat, 241 p.), po to ilgai keliauja. Boromirą, natūralų lyderį, veda neišsakytas, tačiau gana ambicingas tikslas: šis projektas jam – tik pakopa, siekiant vadovavimo galingai „Gondoro“ organizacijai. Savavališki, užsispyrę, atkaklūs lyderiai, tokie kaip Boromiras, statistiškai dominuoja šiuolaikiniame versle, veda paskui save kitus, užkrečia vien tik savo asmeniniu žavesiu ir energija.

Natūralaus lyderio trūkumai – jo privalumų tęsinys. Tokiems žmonėms, kaip Boromiras, pavojinga neleisti dalyvauti formalaus vadovavimo arba sprendimų priėmimo procese. Dėl antraeilio vaidmens „Žiedo brolijos“ komandoje jis išgyvena pastebimą diskomfortą. Boromirui atrodo, kad kiti delsia, jis taip veržiasi prie tikslo, jog tampa nekantrus ir irzlus. Pagaliau pradeda skubinti komandą ir atskirus darbuotojus priimant sprendimus. Gali būti net pasipūtęs, ypač jei prieš jį – žemesnio statuso atstovas. Boromiras neapdairus, negaišta laiko resursams kruopščiai apskaičiuoti – juk tikslas yra svarbesnis už viską ir viską pateisina. Vykdant „Žygio į Mordorą“ projektą šie trūkumai persvėrė privalumus, ir prie tikslo komanda priartėjo jau be Boromiro, kuris žuvo, neteisėtai siekdamas žiedo. Beje, tai puiki iliustracija Belbino išsakytam pastebėjimui, kad lyderiams, priklausantiems koordinuotojo ir natūralaus lyderio tipams, retai kada pavyksta taikiai bendradarbiauti vienoje komandoje.

VADYBININKAI

Vykdytojas

Du vadybinius vaidmenis Belbinas pavadino „darbiniais arkliukais“. Pirmasis jų – vykdytojas (angl. company worker). Barzdotas nuolat burbantis nykštukas Gimlis – stabilumo, nuodugnumo ir sveiko proto įsikūnijimas. Gimlio sveiko proto prireikia situacijose, kai negelbsti nei lyderio savybės, nei kūrybinis potencialas. Pačiu laiku įsikišęs į aukščiausio rango vadovų – Gendalfo, Teodeno ir Sarumano pasitarimą, jis iš savosios „paprasto darbuotojo“ pozicijos komentuoja pastarojo manipuliatyvius pasisakymus ir sugeba visiškai pakeisti pokalbio kontekstą, o psichologinis poveikis praranda savo jėgą (Šitas raganius viską verčia aukštyn kojom, – suurzgė jis, griebdamasis kirvio. – Orthanko pagalba reiškia griuvėsius, o gelbėjimas – žudynes, tai aišku kaip dieną. Ten pat, 188 p.). Gimlis, vykdytojas, geriausiai jaučiasi sunkaus ir ne kūrybinio darbo procese su sąlyga, kad darbas yra algoritmizuotas, problemų sprendimas susistemintas ir nereikalauja kūrybinių protrūkių.

Vykdytojai pasižymi begaline ištikimybe komandos vertybėms, kuri viršija netgi ištikimybę savo pačių vertybėms. Gimlis vienintelis iš komandos narių neišsakė nė menkiausio nepasitenkinimo pereinant sudėtingą Morajos etapą. Nepaisant to, kad nykštukas labiau nei kiti komandos nariai baiminasi naujų neišbandytų veiksmų ir situacijų, jis savanoriškai prisijungia prie Aragorno, kai šis pasiryžta vykdyti rizikingą „Mirusiųjų takų“ projekto etapą. Vykdytojo vertingumą komandai lemia tai, kad jis moka tiesiog eiti į priekį neuždavinėdamas bereikalingų klausimų, pasitiki vadovu ir susitvarko su problemomis, jeigu šios neviršija jo kompetencijos ribų. Silpnosios vykdytojo pusės – lankstumo trūkumas, nepakankamas imlumas naujovėms.

Užbaigėjas

Antrąjį „darbinį arkliuką“ Belbinas pavadino užbaigėju (angl. completer/finisher). Komanda, neturinti tokio tipo vadybininkų, gali pateikti užsakovui žalią, neužbaigtą produktą ir žlugti. Nuo pat namų žiedo nešėją hobitą Frodą lydintis jaunesnysis vadybininkas Semas – tai darbuotojas, pasižymintis vidiniu nerimastingumu, kuris išoriškai gali ir nepasireikšti. Nuolatinis nerimastingumas savaime yra stipriausias vidinis motyvatorius. Todėl užbaigėjo tipo vadybininkui beveik nereikalinga išorinė stimuliacija, atvirkščiai, reikėtų stebėti, kad smulkmeniški rūpesčiai nepakenktų darbuotojo savijautai. Deja, parengiamajame projekto „Žygis į Mordorą“ etape neapsieita be aplaidumo – dėl Semo kaltės nebuvo pasirūpinta virvėmis. Nežiūrint į tai, kad niekas iš bendradarbių nekaltino Semo, šis įvykis neigiamai atsiliepė jo nuotaikai. Tinkamiausios šiam darbuotojui užduotys – tokios, kurios reikalauja didelio kruopštumo ir tvarkingumo, kurių įvykdymas turi būti keliskart patikrintas. Dėl stipraus atsakomybės jausmo užbaigėjas nėra linkęs perduoti užduočių – tokio atsakingo dalyko, kaip vyriausiojo vadybininko Frodo parengimas „Žygiui į Mordorą“, Semas tiesiog negali perleisti niekam kitam.

DERYBININKAI

Grupės žmogus

Dar viena komandinių vaidmenų Belbino modelyje pora – vadinamieji derybininkai. Grupės žmogus (angl. team worker) hobitas Frodas, kurio užduotis įmesti pražūtingą žiedą į Lemties kalno kraterį – visų mėgstamiausias bendradarbis. Mandagus, malonus, draugiškas, jis randa bendrą kalbą su kiekvienu, pasigaili net žemiausią statusą užimančio Golumo. Frodas moka nuspėti bręstančius konfliktus – jis vienintelis nujautė potencialią Boromiro išdavystę – ir geriausiai iš visų geba juos užgesinti.

Silpnosios grupės žmogaus savybės – tai, visų pirma, pasidavimas įtakai. Jaunesnieji vadybininkai Meris ir Pipinas (pamenate nuolat tarškančius hobitus, net lėtapėdžius medžius įkalbėjusius kilti į mūšį?) praktiškai privertė Frodą įtraukti juos į projektą. Nors ir turėdamas pasirinkimo laisvę, jis nesugebėjo tam pasipriešinti. Grupės žmogui apskritai yra sunku priimti sprendimus, pasirinkti, o ypač jį vargina neatidėliotinos sudėtingos situacijos. Kai „Žiedo brolijos“ komanda turėjo priimti skubų ir gyvybiškai svarbų sprendimą dėl to, kokiu keliu vykti toliau, Frodo, nuo kurio nuomonės priklausė projekto likimas, paprašė atidėti sprendimo priėmimą. Šis nuosprendis pasirodė pražūtingas Boromirui – net tik iškritusiam iš projekto, bet ir netekusiam gyvybės.

Kontaktų žmogus

Tai – antrasis derybininko tipas (angl. resource investigator). „Žiedo brolijos“ komandoje tai nenusėdinti vietoje ir nenuilstanti pora Meris ir Pipinas. Šio tipo bruožus Belbinas nustatė atkreipęs dėmesį į tai, kad kai kuriuos vadybininkus bendradarbiai laiko labai kūrybingais, nuolat pateikiančiais naujų idėjų komandai, tačiau objektyviai nustatyti jų kūrybingumo rodikliai labai vidutiniški. Pasirodo, šie darbuotojai aktyviai įsisavina bet kokią informaciją, gaunamą už komandos ribų, ir tokiu būdu atranda paslėptas neišnaudotas galimybes. Pipinas nuolat tyrinėja naujas galimybes (Pats nežinodamas, kodėl tai daro, Pipinas susirado akmenį, įmetė į šulinį ir sulaikęs kvapą ėmė klausytis. Ten pat, 305 p.). Be to, jis rizikingai išbandė netinkamai suderintą ir dėl to pavojingą nuotolinio ryšio prietaisą.

Kontaktų žmogus geba bendrauti ir su komandos nariais, ir su platesniu ratu, jis greitai pritampa ir jaučiasi savas bet kokioje aplinkoje. Realizuojant „Žygio į Mordorą“ projektą, abu kontaktų žmonės užmezgė asmeninius ryšius ir surado galimybę įsidarbinti papildomai: Meris – organizacijoje „Rohano raiteliai“, o Pipinas – Gondoro gvardijoje.

Smalsumas, atvirumas naujovėms turi ir kitą pusę. Kai tik darbas tampa rutiniškas, užduotys – žinomos, o kontaktai – standartiniai, kontaktų žmonėms tampa nuobodu ir jie netenka motyvacijos dirbti.

ĮKVĖPĖJAI

Idėjų generatorius

Paskutiniai du vaidmenys Belbino koncepcijoje atsakingi už inovacijas. Pirmajam, kurį Belbinas pavadino idėjų generatoriumi (angl. plant), atitenka didžiausias komandos kūrybiškumo potencialas, skirtas sudėtingoms problemoms spręsti. Būtent idėjų generatoriai lemia kūrybinį (ir intelektinį) komandos lygį. Šiuos kriterijus atitinka aukščiausiojo rango vadovas burtininkas Gendalfas. Belbinas mano, kad tokie žmonės yra reikalingiausi komandai dviem atvejais: arba projekto pradiniuose etapuose, arba kai jam gresia žlugimas. Pažvelgsime, kaip šios sąlygos vykdomos Gendalfo atveju.

Per ilgus metus Gendalfas, introvertas ir individualistas, savarankiškai rengia projektą, nestokodamas papildomų įkvėpimo šaltinių. Projektas „Žygis į Mordorą“ tapo jo ilgamečio individualaus kūrybinio darbo užbaigimu. Siekiant išspręsti problemą, iškilusią organizacijoje „Viduržemis“, buvo sušauktas pasitarimas Elrondo kabinete. Čia išsakyta daugybė pasiūlymų, tačiau nė vienas jų nesprendė problemos taip radikaliai, kaip Gendalfo pasiūlytas „Žygis į Mordorą“. Ir būtent Gendalfas, nors ir brangiai už tai sumokėjęs, gelbsti situaciją nuo neišvengiamo žlugimo, projekto dalyviams paklydus Morajos labirintuose.

Gendalfo, idėjų generatoriaus, trūkumai taip pat akivaizdūs. Jis impulsyvus, emocingas, opiai reaguoja į kritiką ir prieštaravimus. Aragornas, palyginti su Gendalfu, atrodo ramus tarsi avinėlis. Vykdant projektą „Žygis į Mordorą“ Gendalfo iniciatyva nebuvo pašalintas nė vienas darbuotojas, tačiau pykčio protrūkiai pasitaikė ne kartą. Gendalfas ypač stipriai reaguoja į lygaus pagal statusą aukščiausiojo rango vadovo taip pat burtininko Sarumano pajuokavimus ir kritiką – jis faktiškai pasiekia, kad pastarasis būtų pašalintas iš užimamos pozicijos. Biurokratinius ir kitus formalius verslo etiketo reikalavimus idėjų generatorius nuoširdžiai laiko pasikėsinimu į jo laisvę. Gendalfas vos nesužlugdė derybų su gretimos organizacijos vadovu Teodenu, atsisakęs įeiti į pastarojo kabinetą su atitinkama apranga.

Stebėtojas vertintojas

Belbinas šį vaidmenį pavadino monitor evaluator. „Žiedo brolijos“ komandoje neatsirado darbuotojo, atitinkančio šį tipą, todėl aprašome jį spekuliatyviai. Šio žmogaus kūrybingumas prilygsta intelektualiam lyderiui – idėjų generatoriui. Tačiau stebėtojas vertintojas turi mažiau išreikštą asmenybę ir ambicingumą. Jeigu idėjų generatorius gali ginti savo idėją ne todėl, kad ji yra geriausia, o vien dėl to, jog tai – jo idėja, stebėtojas vertintojas geba atsiriboti nuo ambicijų ir priimti pasvertą objektyvų sprendimą. Tačiau jis turi kur kas mažiau ir varančiosios kūrybinės jėgos.

Vaidmuo – ne etiketė

Komandinis vaidmuo pagal Belbiną nėra griežtai susaistytas su asmenybe. Priešingai, kiekvienam žmogui būdinga tam tikra tipų „suma“. Kitais žodžiais tariant, asmuo gali turėti 75 proc. vieno, 15 proc. kito tipo bruožų, o kai kurie tipai lieka ir visai neatsiskleidę. Vadybinės veiklos tipo pasireiškimas komandiniame darbe daugeliu atvejų priklauso ir nuo pačios komandos. Tarkime, jeigu joje nėra ryškaus lyderio (o jis būtinas), vadovavimo funkcijas gali perimti žmogus, kurio koordinuotojo bruožai sudaro, tarkime, 30 proc., o kitais 70 proc. jis vykdytojas. Taip atsitinka dėl dviejų priežasčių: pirma, kiti komandos nariai turi dar mažiau koordinuotojo bruožų, antra, komandoje jau yra pakankamai vykdytojų. Mūsų aptartai organizacijai „Viduržemis“, matyt, pritrūksta inovatyvių personažų, todėl Gendalfas prisiėmė idėjų generatoriaus vaidmenį, nors jam būdingi ir ryškūs koordinuotojo bruožai.

Tam, kad komanda veiktų, reikėtų bent vieno iš lyderių. Formalią lyderystę arba formalų, oficialų vadovavimą projektui dėl savo ambicijų dažniausiai prisiima natūralūs lyderiai (shaper). Tačiau šį vaidmenį gali prisiimti ir neambicingas koordinuotojas, ir idėjų generatorius priklausomai nuo to, kokie yra jų asmeniniai tikslai. Kartais formali lyderystė skiriama „iš viršaus“, neatsižvelgiant į sugebėjimus. Kontaktų žmogui kolektyvas, kuriam jis paskirtas vadovauti, visada liks šiek tiek nuošaly nuo jo pagrindinių pramogų ir interesų, grupės žmogui bus sunku priimti kartais būtinus šiurkščius sprendimus, užbaigėjas užkankins smulkmenišku tikrinimu, o vykdytojui reikės ilgai įrodinėti bet kokių pokyčių būtinybę.

Likusius vaidmenis žmonės dažniausiai pasiskirsto patys. Jei komandoje yra mažiau nei septyni nariai, kažkas privalo prisiimti po du-tris vaidmenis. Šios funkcijos – planavimas, kontrolė, kontaktai, santykių palaikymas – kiekvienoje komandoje vykdomos visada, kalbama tik apie teisingą pareigų paskirstymą. Ir jeigu vadovas nepastebės, kuris iš komandos narių yra geriausias užbaigėjas, jam teks viską tikrinti pačiam. Jei neras idėjų generatoriaus, reikės pačiam jas generuoti arba daryti paprastus rutiniškus darbus, kontaktuoti su išore, būti psichoterapeutu ir atlikti panašias funkcijas.

Be to, turi būti atitinkama vaidmenų pusiausvyra. Sakykime, iš dviejų ryškių idėjų generatorių komandoje vienas privalo pasirinkti kitą vaidmenį. Kitaip bendras komandos kūrybinis potencialas bus mažesnis nei tų pačių idėjų generatorių, dirbančių atskirai. Todėl, pavyzdžiui, vienas kito netoleruoja idėjų generatoriai Gendalfas ir Sarumanas.

VIENAS UŽ VISUS…

Belbino modelio pagrindu galima analizuoti bet kokios komandos veiklą. Tarkime, muškietininkai: grupės žmogus – Atas, vykdytojas – Portas, kontaktų žmogus – Aramis, o D’Artanjanas – pusiau natūralus lyderis, pusiau idėjų generatorius. Tuo pačiu galima pasvarstyti, kodėl šios komandos nariai taip mažai ir dažniausiai nesėkmingai veikė kartu, apsiribodami gerų asmeninių santykių palaikymu. „Karibų piratų“ komandoje kapitonas Džekas Sperou – idėjų generatorius ir šiek tiek natūralus lyderis. Jo amžinas konkurentas Barboza – daugiau koordinuotojas, turintis ir natūralaus lyderio bruožų, todėl šio vadovavimas įgulai yra ramesnis. Kiti komandos nariai: taikytojas ir derybininkas grupės žmogus Vilas Terneris, natūralus lyderis Elizabet Svon, „darbiniai arkliukai“ bocmanas Gibsas (šiek tiek daugiau vykdytojas) ir du juokingi jūreiviai, kurių vienas turi dirbtinę akį (daugiau užbaigėjai). O mėgstamiausios futbolo komandos analizę pagal Belbino komandinių vaidmenų modelį paliekame skaitytojui kaip malonią savarankišką užduotį.

asirpsichologija.lt,

© 2012, viršaitis. All rights reserved.