0

VAIKO GIMIMAS LIETUVIŲ STEBUKLINĖSE PASAKOSE(3)

sausio 31, 2013 NAUJIENOS, TAUTOSAKA

JURGITA MACIJAUSKAITĖ -BONDA//

Pradžia 20130129/Tęsinys 3

2. Su kaminu siejamas vaiko gimimas
Krosnį analizuojamuose ES kartais keičia kaminas: „Senis nutašo berniuką ir įkiša į kaminą – tas atgyja“ (KLPTK I 366, ES tipas 1.1.2.16., AT 327 C, F):
1. sukuria → vaiko imitaciją (medinę berniuko figūrėlę)
2. įdeda → vaiko imitaciją (medinę berniuko figūrėlę)

į kaminą
Herojaus noras išsidrožti iš medžio trokštamą vaiką atrodo gana logiškas, todėl šios temos plačiau nenagrinėsime. Mums svarbesnė vieta, kurioje įvyksta magiškasis pasikeitimas.

Lietuvių kalboje žodis „kaminas“ gali būti vartojamas kaip krosnies sinonimas ir reikšti krosnį, židinį, ugniakurą. Kita, visoje Lietuvoje žinoma kamino reikšmė – dūmtraukis, anga, per kurią iš krosnies į lauką išeina dūmai (LKŽ V 117).
Krosnis tautosakoje siejama su moteriškumu, motinyste, o kaminui priskiriama labiau vyriška simbolika. Tai tikriausiai lėmė paties žodžio vyriškoji giminė. Vaizdingas lietuvių kalboje vartojamas kamino palyginimas su vyru, sakoma: „vyrai kaip kaminai“ (LKŽ V 177, XIX 504), t. y. gražūs, aukšti. Dažniausiai vyru kaminas
įvardijamas ir mįslėse, pavyzdžiui: „Senas senelis sėdi ant stogo ir pypkę rūko“ (LTt V 6679); „Aukštas ponaitis ant stogo pypkę rūko“ (LTt V 6681); „Aukštas ponaitis – labai juodas“ (LTt V 6690)[6].

Kamino vaizdinys randamas Kūčių būrimuose: „Naktį dvyliktą valandą reikia nusivilkti nuogai, vienoj rankoj turėti žvakę, o antroj veidrodį ir eiti tris kartus apie kaminą. Tenai sutiksi savą jį“ (Balys 1993: 34); „Kūčių naktį, dvyliktą valandą, reikia užlipti ant aũkšto ir nuogai tris kartus apibėgti aplink kaminą. Pamatysi savo
būsimą vyrą“ (Ulčinskas 1995: 82, 83). Kaminkrėtys dalyvauja Europos tautų kalendorinėse ir vestuvinėse apeigose (Kerbelytė 1997: 72). Su vaisingumu siejamą kamino simboliką atskleidžia Altajuje per vestuves atliekama apeiga, kurios metu pjaunamas berželis (švento medžio paprastai pjauti negalima) ir statomas naujuose namuose, įrengtuose specialiai jauniesiems. Berželio kotas įtaisomas ugniakure, o viršūnė įkišama į kaminą (Кербелите 1996: 332). Vestuvių tikslas – giminės pratęsimas, todėl ši apeiga, kaip ir daug kitų per vestuves atliekamų, tikriausiai sietina su vaisingumu, jo skatinimu, linkėjimu jaunavedžiams kuo greičiau susilaukti palikuonių. Kaminas čia veikiausiai simbolizuoja moters seksualumą, o berželis – falo simbolis. Apie medžio erotinę simboliką vestuvių papročiuose yra rašiusi B. Kerbelytė (ten pat: 330–353). Pasak autorės, tokią pat simbolinę prasmę turi ir Lietuvoje, Moldavijoje bei kai kuriose kitose šalyse virš vestuvinio stalo viršūne žemyn kabinamos eglutės ir šiaudiniai sodai (ten pat: 341). Lietuvoje vestuviniai sodai būtinai puošti bent pora obuolių ir keleta kekių negliaudytų riešutų, retkarčiais sodo viduje būdavo įstatoma lėlė (Buračas 1993: 358). Šie vaisiai ir lėlė vestuvinėse apeigose – vaisingumą simbolizuojantys objektai.
Taigi analizuojamame ES kamino semantika sietina su erotine, vaisingumo simbolika.

3. Vaikai „bezdukai“

ES tipe 1.1.2.16. aprašytas vienas keisčiausių veiksmų, kurį atlikę, herojai susilaukia vaikų, – bezdėjimas į piestą / krosnį / grūstuvę / puodą / kaladę / statinę / peludę / vagelį[7]: „Gyveno dziedas su bobu ir neturėj vaikų. Apėjo visų pasaulį, kad jiem davė rodų. Pasistatykit puodų ir bezdėkit puodan. Jiej abu atsitūpė bezdėj, bezdėj, kol išbezdėjo bezdiukų <…>“ (LTR 2941/14/, AT 327 F); „Senis ir senelė neturėjo vaikų. Bezdėjo abu pieston, išbezdėjo Bezdžiuką“ (LTR 3464/55/, AT 327 F); „Porina boba diedui ištašyti vagelį – ji išbezdėsianti Bezduką. Išbezdėjo Bezduką <…>“ (DPDI 34, AT 327 F); „Diedas su bobu <…> įlipo į peludę, bezdėjo, bezdėjo ir išbezdėjo vaiką, kurį pavadino Bezdiuku“ (LTR 2941/50/, AT 327 F).
Sunku paaiškinti, kodėl senojoje lietuvių pasaulėžiūroje „oro gadinimas“ buvo asocijuojamas su žmogaus reprodukcinėmis galiomis. Galbūt šis veiksmas sietinas su liaudyje gyvavusiu tikėjimu magiška tam tikrų kūno išskyrų galia. Antai pasakose aptinkami ES apie stebuklingą vaiko atsiradimą iš skystų kūno išskyrų:
„Motinos ašara įkrenta į kibirą su vandeniu – gimsta sūnus“ (KLPTK I 367, ES tipas 1.1.2.16., AT 312 D).
Taigi šiame skyrelyje pabandysime atskleisti piestos (kitų šio ES aprašyme minimų objektų semantika jau išanalizuota) simbolinę reikšmę.
B. Kerbelytė užsimena, kad pasakose ir sakmėse „lazda / rąstas ir piesta yra ekvivalentiškos maginės priemonės“ (Kerbelytė 1997: 72). Piesta aptinkama ir sakmės apie pieną atimančias raganas variantuose: vyrai, imituodami moterų atliekamus maginius veiksmus, pasitepa pažastis iš moterų palikto indo / užvalgo tešlos, prisiriša prie piestos / rąsto / pasiima stebulę (ten pat). Gali būti, kad sakmėje ir analizuojamuose
pasakų ES šie buities daiktai naudojami kaip erotinės kilmės simboliai.

3. Vaikai „bezdukai“

ES tipe 1.1.2.16. aprašytas vienas keisčiausių veiksmų, kurį atlikę, herojai susilaukia vaikų, – bezdėjimas į piestą / krosnį / grūstuvę / puodą / kaladę / statinę / peludę / vagelį : „Gyveno dziedas su bobu ir neturėj vaikų. Apėjo visų pasaulį, kad jiem davė rodų. Pasistatykit puodų ir bezdėkit puodan. Jiej abu atsitūpė bezdėj, bezdėj, kol išbezdėjo bezdiukų <…>“ (LTR 2941/14/, AT 327 F); „Senis ir senelė neturėjo vaikų. Bezdėjo abu pieston, išbezdėjo Bezdžiuką“ (LTR 3464/55/, AT 327 F); „Porina boba diedui ištašyti vagelį – ji išbezdėsianti Bezduką. Išbezdėjo Bezduką <…>“ (DPDI 34, AT 327 F); „Diedas su bobu <…> įlipo į peludę, bezdėjo, bezdėjo ir išbezdėjo vaiką, kurį pavadino Bezdiuku“ (LTR 2941/50/, AT 327 F).
Sunku paaiškinti, kodėl senojoje lietuvių pasaulėžiūroje „oro gadinimas“ buvo asocijuojamas su žmogaus reprodukcinėmis galiomis. Galbūt šis veiksmas sietinas su liaudyje gyvavusiu tikėjimu magiška tam tikrų kūno išskyrų galia. Antai pasakose aptinkami ES apie stebuklingą vaiko atsiradimą iš skystų kūno išskyrų:
„Motinos ašara įkrenta į kibirą su vandeniu – gimsta sūnus“ (KLPTK I 367, ES tipas 1.1.2.16., AT 312 D).

Skobtinė piesta su grūstuvu užkului grūsti. XIX a. pab. - XX a. pr. Selonija.lt nuotrauka

Taigi šiame skyrelyje pabandysime atskleisti piestos (kitų šio ES aprašyme minimų objektų semantika jau išanalizuota) simbolinę reikšmę. B. Kerbelytė užsimena, kad pasakose ir sakmėse „lazda / rąstas ir piesta yra ekvivalentiškos maginės priemonės“ (Kerbelytė 1997: 72). Piesta aptinkama ir sakmės apie pieną atimančias raganas variantuose: vyrai, imituodami moterų atliekamus maginius veiksmus, pasitepa pažastis iš moterų palikto indo / užvalgo tešlos, prisiriša prie piestos / rąsto / pasiima stebulę (ten pat). Gali būti, kad sakmėje ir analizuojamuose pasakų ES šie buities daiktai naudojami kaip erotinės kilmės simboliai. Slavų tradicinės kultūros patvirtina mūsų spėjimą, kad maistui gaminti / laikyti skirti indai / podėliai moterį ar moters gimdą galėję simbolizuoti ir senojoje lietuvių pasaulėžiūroje.
Daugumoje lietuvių mįslių apie piestą vaizdas kuriamas pasitelkiant išvien erotines aliuzijas, pavyzdžiui: „Drūta boba kaip kalade, kas narėja, tas pabade“ (LTR 13/480/); „Trumpa drūta kaip kaladė, kas norėjo, tas ir badė“ (LTR 878/151/). Piesta šiose mįslėse prilyginama moteriai, o piestos įdubimas – moters lytinių organų metafora.
Tuo tarpu piesčius mįslėse siejamas su vyro lytiniais organais, pavyzdžiui: „Tėvo bukės apibukės, motkos skylė apyskylė“ (LTR 1658/689/); „Mamos pleksnė, tėvo buldokas“ (LTR 37/1935/). (Plg.: Ukrainos Polesėje per vestuves piestą „rengdavo“ moteriškais drabužiais, o piesčių – vyriškais ir imituodavo, kad su jais kas
nors grūdama, Топорков 1995в: 369.)
Taigi piesta mūsų analizuojamuose ES – erotinis simbolis, įprasminantis moters reprodukcijos organus.

laukite 4 tęsinio apie vaikus iš vandens

IŠNAŠOS

6. Plg.: krosnis mįslėse užmenama kaip moteris, pavyzdžiui: „Stovi boba gryčioj, o galva ore“ (LTt V 6668).
7. Vagelis – 1) kaištelis ratams, durims ar šiaip kam užkišti; 2) geležinis ar medinis kuolas, kalamas į žemę gyvuliams rišti; 3) akėčių virbalas (LKŽ XVII 815).

Tautosakos darbai XXXIII, VIL NIUS 2007

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.