0

Stebėkite istorinį asteroido 2012 DA14 priartėjimą tiesiogiai!

vasario 15, 2013 Astronomija

Nors Lietuvoje dėl debesuoto dangaus nebus įmanoma stebėti rekordiškai prie Žemės priartėsiančio asteroido 2012 DA14, internetas suteikia puikiausią galimybę matyti vaizdus, stebimus kitų pasaulio šalių observatorijose.

Asteroido 2012 DA14 vaizdas per teleskopą Foto NASA

Galimybę gyvai stebėti praskrendantį asteroidą siūlo JAV kosmoso agentūra NASA.

Šiuo metu Žemės kryptimi dideliu, maždaug 11 km/s, greičiu skrieja santykinai nedidukas asteroidas 2012 DA14, kuris 21:24 Vilniaus laiku bus mūsų planetai artimiausiame taške. Tai bus pats didžiausias ir labiausiai prie Žemės priartėjęs kosminis kūnas, kurio orbita žinoma iš anksto.

Apie 17 valandą Vilniaus laiku asteroidas priartės labiau nei geostacionarioji orbita (35 800 km nuo Žemės paviršiaus). Dangaus skliautu jis judės labai greitai, 0,8 laipsnio per minutę kampiniu greičiu. Tai reiškia, kad asteroidas per minutę dangaus skliaute nukeliaus atstumą, beveik dukart didesnį nei Mėnulio diskas per pilnatį. Taigi, mėgėjiškais teleskopais jį stebėti galės tik labiausiai patyrę astronomai.

Pačiomis geriausiomis sąlygomis, maksimaliai priartėjusio asteroido ryškis bus +7,4. Vidutiniu regos aštrumu pasidžiaugti galintis žmogus giedrą, tamsią naktį gali įžiūrėti iki +6,5 ryškio žvaigždes (kuo skaičius mažesnis, tuo lengviau įžiūrimas dangaus kūnas). Tai reiškia, kad jeigu norėsite asteroidą pamatyti ne kompiuterio arba televizoriaus ekrane, o savomis akimis, jums prireiks arba kokybiškų žiūronų, arba ne paties prasčiausio teleskopo (rekomenduojamas skersmuo – nuo 15 cm).

Nors patogiausia asteroido stebėjimui vieta yra Indonezija, bet gana patogioje stebėjimui pozicijoje yra ir Rytų Europos, Australijos bei Azijos gyventojai.

Apskaičiavus asteroido ir Žemės judėjimo duomenis, NASA sukūrė animuotą modelį, parodantį, kaip pro mus turėtų pralėkti šis kosminiu mastu mažas grumstelis:

Šio istorinio įvykio proga JAV kosmoso agentūra NASA turėtų transliuoti asteroido stebėjimo medžiagą:

Plačiau DELFI mokslas.delfi.lt/

*

*

JAV astronomas: Čeliabinsko meteoroido sprogimai su 2012 DA14 nesusiję

Garsus astronomas Philas Plaitas tinklaraštyje „Bad Astronomy“ rašo, jog apie 9:30 val. vietos laiku virš Čeliabinsko (apie 1,5 tūkst. į rytus nuo Maskvos) sudegė labai didelis meteoroidas. Ugnies kamuolys buvo toks ryškus, kad dienos metu nustelbė net saulės šviesą. Po akinančio žybsnio Čeliabinską sudrebino galinga meteoroido sukelta sprogimo banga, išdaužiusi pastatų langus. Bangos būta tokios galingos, jog, preliminariais duomenimis, sužeista apie 470 žmonių. P. Plaito tvirtinimu, panašu, kad su šiandien įvyksiančiu asteroido 2012 DA14 priartėjimu Čeliabinsko meteoroido sprogimai nesusiję.

P. Plaitas perspėja skaitytojus, jog kaip tik šiuo metu internete yra informacijos šia tema pikas ir jis gali nespėti rasti naujausios informacijos. Be to, interneto platybėse jau pasirodė ir melagingų pranešimų apie neva kitur vykstančius sprogimus (pvz., įdėtas liepsnojančio kraterio vaizdo siužetas, nors iš tiesų tai – garsusis ne vieną dešimtmetį liepsnojantis gamtinių dujų krateris Turkmėnijoje). Mokslininkas ragina neprarasti blaivaus proto ir panašaus pobūdžio informaciją vertinti skeptiškai.

Internete kaip grybai po lietaus dygsta naujausi vaizdo siužetai iš Čeliabinsko – kai kurie iš jų neįtikėtini. Krintantį bolidą nufilmavo ne vieno automobilio videoregistratorius.



Astronomas neslepia iš pradžių pamanęs, kad tai – klastotė, tačiau daugybė vienu metu pasirodžiusių vaizdo siužetų iš skirtingų vietų, skirtingais stebėjimo kampais išsklaidė bet kokias abejones – virš Čeliabinsko sudegė tikrų tikriausias meteoroidas. (Meteoroidas – aplink Saulę ar kitą žvaigždę skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių dešimčių metrų) kietasis kūnas. Sąveikaudamas su planetos atmosfera, sukelia meteoro arba bolido reiškinį. Nukritęs ant planetos paviršiaus meteoroidas vadinamas meteoritu.)

„Iš to, ką matau vaizdo siužetuose ir fotografijose, mėginu sudėlioti bendrą įvykio vaizdą ir nusakyti, kas iš tiesų įvyko, – rašo P. Plaitas. – Visų pirma, nemanau, kad tai kaip nors susiję su asteroidu 2012 DA14! Pirmiausiai todėl, kad sprogimas įvyko 16 valandų anksčiau už asteroido priartėjimą. Atsižvelgiant į 8 km/s greitį, tai reiškia, kad Čeliabinsko bolidas nuo DA14 nutolęs beveik per 0,5 mln. km. O tai reiškia, kad jis skriejo visai kita orbita.“

„Kitas argumentas: sprendžiant iš Čeliabinsko paros laiko ir orientuojantis pagal tekančią saulę, bolidas skriejo iš rytų į vakarus (galiu klysti, bet taip galima spėti iš vaizdo medžiagos). Tuo tarpu DA14 prie Žemės artėja iš pietinės pusės į šiaurę. Tad bet koks asteroido fragmentas, jei jis būtų pasirodęs danguje, būtų skriejęs iš pietų į šiaurę.“

„Tad dar sykį kartoju, manau, kad tai nesusiję su asteroidu 2012 DA14, – pabrėžia P. Plaitas. – Tiesa, turiu pripažinti, kad aplinkybių sutapimas tiesiog neįtikėtinas!“

„Kokio dydžio buvo meteoroidas (kietoji jo dalis) – nežinau. Kol kas pernelyg mažai informacijos, o ir ji – padrika. Tiesa, kalbant apie „sprogimą“ – žinau, kad daugelis žmonių sakys, jog tai buvo į Žemę įsirėžusio meteoroido sprogimas, tačiau labiau tikėtina, kad tai Čeliabinską sudrebino ir nuniokojo ne sprogimas, o garsinė banga, kurią sukėlė daugybę kartų už garso greitį didesniu greičiu skriejęs bolidas. Panašiu principu, tik ne tokias galingas garso bangas sukelia viršgarsinį greitį pasiekę naikintuvai.“

„Sprendžiant iš visko, labiausiai tikėtina, kad kosminis kūnas suiro ne vieno kilometro aukštyje ir „emės nepasiekė – galbūt pabiro nuolaužos, – samprotauja F. Pleitas. – Taip nutinka daugelio didžiulių meteorų atveju – tada žemėn pasipila meteoritai (bolido fragmentai, nukrintantys ant žemės). Kokio dydžio buvo šis „akmenėlis“ paaiškės, kai bus rasta kritimo vieta.“

„Dėmesio verta ir dūmų uodega, – atkreipia dėmesį ne viename mokslo populiarinimo seriale matytas JAV astronomas. – Akivaizdu, kad ji tarsi perskelta perpus. Spėju, kad meteoroidas toje vietoje suiro. Nieko stebėtino – taip nutinka. Tiesa, tai reiškia, kad skirtingi fragmentai žemę galėjo pasiekti skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Tad kritimo vietų gali būti ne viena.“

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.