3

Kodėl su papildais gaunami mineralai atsiduria ant kraujagyslių sienelių?

vasario 26, 2013 Sveika gyvensena

Mineralų mažėja
Dėl intensyvios žemdirbystės dirvos vis labiau stokoja daugelio mineralų (ypač magnio). Žemdirbiai dažniausiai žemę tręšia tik trimis mineralais: azotu, kaliu ir fosforu. Šių trijų mineralų pakanka greitai užauginti augalus, bet mitybinė maisto vertė dėl kitų mineralų stokos labai suprastėja. Šiandien reikia suvalgyti keletą kartų daugiau vaisių ir daržovių, kad gautume tą patį mineralų kiekį kaip prieš 40-50 metų. USDA (Amerikos vyriausybinė organizacija) teigia, kad per paskutinius 40 metų kai kurių mineralų sumažėjo net 81%.

Žmonės stokoja mineralų

Tyrimai rodo, kad 99 % amerikiečių stokoja mineralų.Dviejų Nobelio premijų laimėtojas Linus Pauling teigia, kad kiekviena liga susijusi su mineralų trūkumu. Dr. Maynard Murray, knygos Sea Energy Agriculture autorius, teigia, kad jei organizme yra pakankamai mineralų jis yra atsparesnis ligoms ir sulėtina senėjimo procesus.

Papildai ne išeitis?

Sveikata besirūpinantys žmonės bando mineralų trūkumą kompensuoti vartodami maisto papildus. Deja daugelis papilduose esančių mineralų yra blogų formų (susmulkintos kriauklės ar net akmenys). Tokių mineralų organizmas negali tinkamai panaudoti.

Mineralų molekulės dydis

Kad mineralai būtų pasisavinami ląsteliniame lygyje jų molekulė turi būti labai maža (angstremų dydžio) ir turi tirpti vandenyje. Angstremas (Angstrom) – nesisteminis matavimo vienetas, naudojamas atomo, jono, molekulės matmenims žymėti. Angstremas yra viena dešimtūkstantoji mikrono (1/10000) dalis. Tik joninės mineralų formos yra angstremų dydžio ir pasisavinamos ląsteliniame lygyje, t.y. gali patekti į ląsteles ir aktyvuoti DNR struktūras, nuo kurių priklauso dauguma organizmo procesų ir, žinoma, gera sveikata.

Mikrono dydžio mineralai gali sukelti sveikatos problemas

Daugumoje papildų esančios mineralų molekulės yra tūkstantį kartų didesnės nei joninės. Nors tokie mikrono dydžio mineralai iš dalies pasisavinami žarnyne ir patenka į kraujotaką, bet tokios didelės mineralų molekulės negali patekti į ląsteles. Kadangi kraujotakoje mineralų koncentracija yra gana griežtai reguliuojama, tokie netinkami mineralai yra atidedami ant kraujagyslių sienelių. Prasti mineralai gali duoti laikiną pagerėjimą, jei mineralų trūkumas yra labai didelis. Tačiau tik laikiną, ir per ilgesnį laiką sukels dar didesnes problemas.
Išvada – prasti mineralų papildai yra toksiški ir net pavojingi sveikatai. Vartodami pigius papildus kaip kalcio karbonatas ( dauguma pigių kalcio papildų) žmonės gauna ne stiprius kaulus bet užkalkėjusias ir susiaurėjusias kraujagyslių sieneles. Net jei kai kurios mineralų molekulės ir patenka į ląstelės vidų, jos negali pasiekti ląstelės branduolio, kur yra DNR.

Joniniai ir koloidiniai mineralai yra ne tas pats

Joniniai mineralai yra ne tas pats kas koloidiniai. Koloidiniai, arba dar kitaip vadinami metalinių formų mineralai, taip pat yra per dideli. Koloidinėse mineralų molekulėse mineralų atomai yra suspausti į dideles molekules ir dėl to nepasisavinami ląsteliniame lygyje.

Iš kur gauti angstremų dydžio joninių mineralų?

Geriausia mineralus gauti su maistu, bet maisto produktai stokoja mineralų… Nevalyta druska, kurioje yra virš 90 skirtingų mineralų, yra labai geras mineralų šaltinis. Jūros vanduo ir druska mineralų sudėtimi yra labai panašūs į kraują. Parduotuvėse parduodama druska yra rafinuota , išvalyta ir joje likęs tik natris ir chloras, dar pridedama prastos kokybės jodo. Tokia druska yra pavojinga sveikatai ir nuodinga. Geros druskos yra Celtic Sea salt, Himalaju druska, Sun dried Sea salt. Tačiau reikia prisiminti, kad daugelyje tokių druskų dominuoja natris, todėl šias druskas reikia vartoti saikingai – ypač jei padidėjęs kraujo spaudimas, yra edema (skysčių susilaikymas organizme). Taip pat kartais dėl apdorojimo procesų net ir tokios druskos mineralai yra netinkamai. Dr. Gabriel Cousen teigia – jei druska išdžiovina burną, tai joje esantys mineralai yra blogos formos.

Kiti mineralų šaltiniai

Geresnis variantas yra jūros daržovės, kuriuose yra daug mineralų. Bet reikia žiūrėti jų sudėtį, nes mineralų kiekis skiriasi priklausomai nuo rūšies.. Reikėtų pirkti tokias jūros daržoves, kuriose daugiau magnio. Jūros daržovės gali turėti sunkiųjų metalų, ypač arseno. Tačiau arsenas jūros daržovėse yra neorganinės formos, todėl jis nėra toks nuodingas kaip organinė jo forma. Nepaistant to labai daug jūros daržovių valgyti nereikėtų (ne daugiau nei 60g per savaitę). Dar galima vartoti jonizuotus jūros mineralus kaip Ionic Trace Mineral ar geros kokybės molį, pvz pyro clay.
Mineralų taip pat turi bičių žiedadulkės bei duonelė ir kai kurios vaistažolės ( dilgėlės ir kt.) Kviečių ir miežių želmenų bei kitų žalumynų milteliai taip pat turi mineralų. Todėl galima vartoti. Daug mineralų ir vitaminų turi Spirulina.

Kaip išvalyti blogus mineralus iš organizmo?

Kaip bebūtų keista joniniai angstremų dydžio mineralai išvalo blogų mineralų nuosėdas iš organizmo. Kaip buvo minėta, mineralų nuosėdos sukelia aterosklerozę( užkalkėjusios ir sustandėjusios kraujagyslės), o tai dažnai iššaukia padidėjusį kraujo spaudimą. Angstremų dydžio mineralai reikalingi daugiau nei šešiems tūkstančiams skirtingų organizmo procesų. Jei organizmas stokoja mineralų, tai enzimų veikla tampa prislopinta. Reikia prisiminti, kad enzimai remontuoja pažeistas ląsteles, padeda pašalinti mirusias ląsteles bei atlieka daug kitų funkcijų.

Joniniai mineralai palaiko gyvybę

Faktiškai jonizuoti angstremų dydžio mineralai palaiko gyvybę žemėje. Šie mineralai, susijungę su vandens molekulėmis, patenka į ląstelės vidų bei aktyvuoja DNR.
Jonizuoti mineralai „pažadina“ mitochondrijas ( randamos ląstelės viduje), kurios yra kaip energijos fabrikai, t.y. jose vyksta energijos reakcijos.

Kodėl stokojama mineralų?

Dauguma žmonių stokoja mineralų todėl , kad valgo rafinuotą maistą ( be jokių mineralų), daug gyvulinių produktų, kurie labai rūgština organizmą ( žemina pH). Norėdamas neutralizuoti pH organizmas ima mineralus iš kaulų. Saldumynų valgymas taip pat sekina mineralus, nes jų apdorojimui reikalingi mineralai, kaip vanadis, chromas, magnis, cinkas. Šių mineralų trūksta daugumai diabetikų.
Mineralų gali trūkti ir dėl blogo jų pasisavinimo. Tai atsitinka dėl užsiteršusio žarnyno ir prastos floros, taip pat dėl užsikimšusių kepenų latakų ir nepakankamos tulžies gamybos. Reikia išsivalyti žarnyną, kepenis ir tulžies pūslę.

Straipsnis parengtas pagal Dr.Gabriel Cousen knygą “There is a cure for diabetes’. Dr. G.Cousen yra išgydęs labai daug diabetikų ( pirmo ir antro tipo) naudodamas žalio maisto dietą). Panašiai apie mineralų pasisavinimą teigia Andres MOritz ir Dr. David Jubb.

Maisto papildai: už ar prieš?

Jūratė Ūsienė\\

Maisto papildai: už ar prieš? Štai kur klausimas. Nehamletiškas ir vargu ar turintis trumpą atsakymą. Kas iš tiesų yra maisto papildai? Kodėl, kada ir kaip teisingai juos reikėtų vartoti?

Pastaruoju metu apie maisto papildus kalbama daug ir labai įvairiais aspektais. Vieni juos maišo su žemėmis, tikina, kad mums tų įvairiausio dydžio, spalvų ir formų piliulių, tablečių, kapsulių visiškai nereikia, kad jos tik organizmui nereikalingas produktas (neaišku, koks!). Kiti į tokius oponentų pasisakymus moja ranka ir argumentuoja, kad šiandieninis gyvenimas toli gražu nėra visavertis: per mažai judame, per daug nervinamės, o mūsų valgiaraštyje dominuoja sintetiniais maisto priedais ir konservantais pagardinti patiekalai. Ką jau kalbėti apie žalingus įpročius, užterštą aplinką. Viso to pasekmė – vitaminų ir įvairiausių mineralinių medžiagų stoka, kuri išprovokuoja organizmo gyvybinių procesų sutrikimus, energijos stygių, neatsparumą įvairioms ligoms.

Ne maisto pakaitalas ir ne vaistas

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maisto papildai – tai preparatai (vitaminai, mineralai, aminorūgštys, taip pat ir įvairių žolelių mišiniai), savo sudėtyje turintys koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Jie praturtina mūsų racioną ir teikia papildomų medžiagų organizmui. Maisto papildai jokiu būdu nėra maisto pakaitalas ar, juo labiau, vaistas. Jų paskirtis – aprūpinti organizmą tais elementais, kurių jam trūksta, stiprinti gyvybines organizmo funkcijas, imunitetą ir tokiu būdu padėti organizmui išvengti gausybės sveikatos sutrikimų bei ligų.

Pirmieji maisto papildus maždaug prieš 5000 metų pradėjo vartoti kinai. Tai buvo įvairūs žolelių mišiniai, skirti didinti darbingumą, apsisaugoti nuo įvairiausių ligų. Maždaug 1000 metų vėliau suklestėjusios babiloniečių ir Egipto civilizacijos maisto papildams taip pat skyrė nemažai dėmesio. Įvairius gamtos produktus jie vartojo ne tik gydymo bei sveikatinimo tikslais, bet ir ritualiniais sumetimais. Antikinės Graikijos žyniai ir atletai maiste ir gamtoje taip pat ieškojo ypatingų galių. Pavyzdžiui, jie tikėjo, kad liūto širdis suteikia ypatingos drąsos, apdovanoja neįveikiama jėga ir energija. Įdomus faktas apie maisto papildų vartojimo tendencijas iš šiandieninio pasaulio gyvenimo – japonai laikomi viena sveikiausių tautų pasaulyje, tuo tarpu net 90 procentų šalies gyventojų vartoja maisto papildus sveikatinimo sumetimais.

Kada derėtų vartoti maisto papildus?

Kaip teigia bendrosios praktikos gydytoja Dalia Žeibienė, vitaminų, mineralų, aminorūgščių, įvairių žolelių mišinių tikrai nereikia vartoti 365 dienas per metus, tačiau profilaktiškai, tam tikrais gyvenimo tarpsniais ar atvejais, juos prisiminti visgi reikėtų. „Nėra universalios taisyklės, kuri tiktų visiems, kada derėtų vartoti maisto papildus. Tačiau galima išskirti kelias asmenų grupes, kurioms gali būti padidėjęs vienokių ar kitokių maisto medžiagų poreikis. Tai būtų vaikai ir paaugliai, senyvo amžiaus žmonės, profesionalūs sportininkai, tie, kurių mityba nėra visavertė, arba tie, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, vėžiu, virškinamojo trakto, reumatinėmis, kepenų ir kitomis ligomis“, – pasakoja gydytoja D.Žeibienė.

Pasak medikės, savo sveikatos būklę aptarus su gydytoju arba vaistininku, reikalui esant atlikus būtinus tyrimus ir tinkamai pasirinkus preparatą, organizmas nebejaučia svarbių medžiagų trūkumo, padidėja jo atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. „Būtina nuolat rūpintis savo sveikata, jos stiprinimu ir išsaugojimu, nes tada ne tik mažiau sergama, bet ir ilgėja gyvenimo trukmė“, – tvirtina bendrosios praktikos gydytoja D.Žeibienė.

Ką ir kaip teisingai vartoti?

• Labai svarbu pasirinkti tinkamą preparatą. Tai geriausia daryti, pasitarus su gydytoju arba vaistininku. • Prieš pradedant vartoti preparatą, būtina atidžiai perskaityti jo informacinį lapelį.
• Medžiagų, kurių stokoja organizmas, kiekis preparate turėtų būtų optimalus. Per mažas jų kiekis neleis pasiekti norimo rezultato, perdozavimas gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
• Kapsules, piliules, tabletes geriausia užgerti vandeniu, nebent informaciniame lapelyje būtų išdėstytos kitokios rekomendacijos.
• Rekomenduojama vengti preparatų, atvežtų iš egzotinių šalių, taip pat tokių, kurių sudėtyje esančios medžiagos yra egzotinių augalų ekstraktai ar jų dalys. Neaišku, kaip tokius preparatus toleruos, kaip į juos reaguos organizmas.

Reikėtų atminti, kad vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje ir riebaluose.

Pirmieji organizme nesikaupia, jų perteklius pašalinamas su šlapimu. Tai vitaminas C, dauguma B grupės vitaminų.

Riebaluose tirpūs vitaminai gali kauptis audiniuose, jų patariama neperdozuoti.

Kalbant apie mineralus, svarbu atminti keletą dalykų:
a) kalcis turėtų būti derinamas su vitaminu D3,
b) geležies preparatai šalina iš organizmo varį, todėl reikėtų rinktis tokius, kuriuose būna ir vario,
c) magnis ypač dera su B grupės vitaminais,
d) magnis „nedraugauja“ su kalciu, nes pastarasis trukdo pasisavinti magnį. Šiuos mineralus vertėtų gerti atskirai ir tarp jų vartojimo daryti pertrauką.  Žarnyno darbui skirti preparatai (jų sudėtyje yra daug maistinių skaidulų) sujungia mineralus (pavyzdžiui, kalcį, magnį, cinką) tarpusavyje, organizmas juos įsisavina blogiau. Todėl tokius preparatus reikėtų gerti atskirai.
Greipfrutų ekstrakto nerekomenduojama vartoti kartu su daugeliu kitų preparatų, nes jis trukdo organizmui pasisavinti daug veikliųjų medžiagų.

Pagal 15min.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (3)

 

  1. lyvis sako:

    Darosi kažkokia chemikalų sveitainė, o ne pagonybės. lyvis

    • lyviui sako:

      Pritariu lyvui.
      Kažkaip jau koktu darosi skaityti. Yra sveikatos svetainių – kam įdomu, pasiskaitys. Išgaravo pagonybė, jos tyrinėjimai.

      • viršaitis sako:

        Tuo ir norime patvirtinti, kad ši svetainė nieko bendra neturi su pagonybe, komunizmu, politika ar kriminalais. Baltai.lt yra pasaulėžiūros, sveikos gyvensenos, istorinės atminties, ekologijos, amato ir daugelių temų svetainė, aprėpianti tas Lietuvoje sritis, kurios svarbios žmogui.
        Lyviui (Vytautui) patariame nesilankyti nepagoniškoje svetainėje ir tupėti tik savo pasaulėžiūros narvelyje, toliau piktintis ir didinti savyje tulžies gamybą ir garbinti tai, ko niekadfa Lietuvoje nebuvo.
        Jei kažkam kažkas koktu, tai jau asmeninės problemos. Jei nepatinka televizija, jos nežiūri, jei nepatinka laikraščiai-neskaitai, jei nervina kažkieno svetainė-nesilankai. Savo nepasitenkinimo pilstymas yra tokia pati tarša, susijusi su jūsų organizmo užterštumu. Linkime daugiau vidinės laisvės, Saulės, šypsenų ir pavasarinės nuotaikos. Neskaitykite ir nesėdėkite prie interneto, pasivaikščiokite gryname lauke, išgerkite sulčių ir nusišypsokite nepažįstamam praeiviui :) Tuo tapsite labiau baltais, nei depresyvūs ale „pagonys“. Su meile tiems, kurie dar sėdi prie kompo.