0

Siūloma leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę

kovo 2, 2013 Amatai, Įstatymai

2013 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Remigijus Žemaitaitis įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių registro nuostatų nustatyta tvarka, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

interllectual nuotr.

Europos Sąjungos (toliau – ES) šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką. Daugelyje ES senbuvių šalių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. ES šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekiai ir kita. Atskirose šalyse yra skirtingi akcizai, skirtingi žaliavų šaltiniai bei realizavimo rinka. Antai Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės; Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio gaminti naminę degtinę be apribojimų; Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų), kurie sodininkams teikia paslaugas. Iš savo vaisių ir uogų galima pasigaminti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį. Kasmet Čekijos valstybės iždui palirnos sumoka 760 mln. Lt akcizo; Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo pristatytų abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 1315 Lt akcizo mokestį (jei gaminasi per 50 litrų – akcizas siekia 2630 Lt, tačiau šią produkciją galima pardavinėti); Prancūzijoje leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus savo asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją; Lenkijoje 2006 m. sudaryta tarpžinybinė Žemės ūkio ir Finansų ministerijų komisija, kuri jau baigia parengti naminės degtinės gamybai reglamentuoti būtinus teisės aktus.

Lietuvos Respublikoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba gali užsiimti tik įmonės. Jos moka 44,16 Lt akcizo mokestį už litrą grynojo alkoholio. Šalyje legaliai pagaminama apie 3 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Vienam žmogui vidutiniškai tenka 10 litrų absoliutaus alkoholio. 60 įmonių turi licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 15 tūkst. – mažmenine prekyba.

Stipriaisiais gėrimais Lietuvoje galima apsirūpinti parduotuvėse, restoranuose, baruose, degalinėse, kavinėse neribotais kiekiais ir praktiškai bet kuriuo paros metu. Alkoholio prieinamumas yra šimtaprocentinis.

Į šalį nesustabdomai plūsta alkoholio kontrabanda, klesti pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, mieste ir kaime masiškai gaminamas „samagonas“. Valstybė netenka milžiniškų pajamų (akcizai ir PVM), nuodijami šalies piliečiai, sveikatos apsaugai, reabilitacijai išleidžiamos didžiulės lėšos. Nuo nekokybiško alkoholio plinta psichozės ir lėtinis alkoholizmas (100 tūkst. gyventojų kaime tenka 76, o mieste – 67 asmenys turintys alkoholizmo problemų ).

2004 m. gruodžio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruota Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacija (NNDGA) dalyvavo TV diskusijų laidose; davė interviu šalies TV, radijui, elektroninei žiniasklaidai ir spaudai; organizavo nuomonių bei debatų viešinimą respublikiniuose laikraščiuose; surengė pažintinę kelionę į Čekiją ir Austriją šalies spaudos bei TV žurnalistams, dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarnybos posėdžiuose. Naminės degtinės legalizavimo klausimas tapo viešųjų svarstymų objektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mėgino svarstyti naminės degtinės legalizavimą. Seime įstatymai kol kas nepriimti, nes nebuvo įtikinamų teisinių, finansinių ir pilietinių motyvų.

2006 m. gruodžio 12 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko konferencija „Distiliuotų namų gamybos gėrimų civilizavimo problemos Lietuvoje“, kurioje dalyvavo eilės ministerijų, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Nacionalinės sveikatos tarybos prie vadovai, Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaimiškųjų visuomeninių organizacijų ir žemdirbių savivaldos atstovai. Konferencijoje nutarta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Ūkio ministerijų, Valstybinio turizmo departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir nevyriausybinių organizacijų, o taip pat Seimo narių.

2007 m. vasario 2 d. žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė namudinių distiliuotų gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti.

Žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 5 d. įsakymu darbo grupės sudėtis atnaujinta, ji papildyta naujais nariais. Tarpžinybinė grupė sistemingai ir dalykiškai posėdžiavo, analizavo ES šalių patirtį, rengė Alkoholio kontrolės ir kitus įstatymų pakeitimus. Jos pavedimu VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“, pasitelkęs istorikus, etnologus, muziejininkus, atliko „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studiją“ ir pateikė galutinę ataskaitą. Studijos išvadose nurodoma:

Nustatyti nykstantys tradiciniai maisto gaminiai (sudaryta lentelė pagal žaliavų rūšis);Atsižvelgiant į Tautinio paveldo produktų įstatymo ir Tradicinių amatų sąvado ir tautinio paveldo produktų klasifikatoriaus nuostatas, iš nykstančių tradicinių maisto gaminių sąrašo atrinkti penki gaminiai (sėmenų aliejus, kanapės, aguonos, sula, naminė degtinė), kurių gamybos teisinis reglamentavimas trukdo išsaugoti tradiciją.

Apie šiuos penkis produktus surinkta ir susisteminta istorinė, archyvinė ikonografinė, etnografinė medžiaga. Pateikti įrangos brėžiniai, nuotraukos, aprašymai; žaliavų, gamybos procesų nuotraukos ir aprašymai, receptai. Išskirta regioninė specifika, paplitimas ir skirtumai.

Tyrime nemažai dėmesio skirta naminei degtindarystei. Šia tema šiandien daug diskutuojama įvairiuose lygiuose. Reiškiamos įvairios nuomonės, pateikiami priešingi argumentai.

Tyrime išanalizavus naminės degtindarystės istoriją, kilmę, paplitimą, gamybos būdą (įrangą, technologijas), žaliavas, galima teigti, jog gamybos technologijų tęstinumas išlaikytas, o lietuviška naminė degtindarystė laikytina Lietuvos kulinarijos paveldo objektu.

Tyrimo analizė parodė, kad naminė degtinė yra kokybiškas, vartoti tinkamas produktas. Suprantama, joje lieka didesnis kiekis šalutinių alkoholinio raugo distiliavimo produktų (ryškus specifinis kvapas ir skonis, būdingas alkoholinio raugo žaliavai) nei įvairiais būdais valytoje pramoninėje degtinėje. Tačiau šis kiekis neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančių higienos normatyvų, ką įrodo legalūs naminės degtinės analogai, gaminami pramoninių daryklų, ir naminės degtinės pavyzdžių laboratorinės analizės duomenys. Pasirėmus Europos šalių praktika ir sukūrus naminės degtindarystės licencijavimo, apmokestinimo ir kokybės kontrolės sistemas, ji galėtų tapti reglamentuota alternatyvia ne žemės ūkio veikla.

Naminė degtindarystė yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, vadinasi, saugotina ir eksponuotina kultūrinė vertybė. Tai yra svarus argumentas šią tradiciją išsaugoti.

Tarpžinybinė darbo grupė 2009 m. sausio 8 d. posėdyje pritarė šios galimybių studijos išvadoms.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2009 m. sausio 19 d. raštu rekomendavo namų gamybos distiliuotą gėrimą vadinti namine degtine. Tautinio paveldo klasifikatoriuje įrašytas terminas ruginė naminė degtinė.

Priėmus Alkoholio kontrolės ir kitų įstatymų atitinkamas pataisas bei sukūrus valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų (NNDGA) naminės degtinės gamybos, laikymo ir realizavimo kontrolės sistemą, Lietuvos kaimo turizmas taptų patrauklesnis, agroturizmo sodybų veikla pelningesnė (maistas sudaro didžiąją jų pajamų dalį), kaime vystytųsi alternatyvus žemės ūkiui verslas, daugėtų darbo vietų, biudžetas pasipildytų mokesčiais (juos galima būtų panaudoti antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai bei prevencijai), būtų išsaugotas tautinis kulinarinis paveldas, dalis šalyje užauginamų perteklinių rugių būtų alternatyviai perdirbti, būtų sudaryta konkurencija nelegaliems ir sveikatai kenkiantiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei realizuoti, būtų sutaupyta biudžeto lėšų, išleidžiamų visuomenės sveikatai bei reabilitacijai.

ukioklubas.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.