Neįprasti apokaliptiniai pokyčiai gamtoje ir gyvūnijos pasaulyje
kovo 5, 2013 Gamta, Gyvūnija, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai
Silkių apokalipsė: Islandijos fiordo pakrantė nuklota tonomis žuvų
Kiek akys aprėpia, Islandijos fiordo pakrantėse guli galybė negyvų silkių. Kol kas niekas negali paaiškinti priežasties, kodėl gaišta šios žuvys, tačiau tai jau antras kartas per du mėnesius, kai taip nutinka, rašo dailymail.co.uk.
Preliminariais skaičiavimais, nugaišo apie 25 000-30 000 tonų silkių, kurių vertė rinkoje apie 75,5 milijonai litų. Negyvų silkių „jūrą“ galima išvysti Islandijos vakaruose, šiaurinėje Snaefelsnes pusiasalio dalyje esančiame mažame fiorde.
Biologas Robertas Arnar Stefansonas paskaičiavo, kad ant kranto guli apie 7 000 tonų negyvų silkių, o dauguma nugaišusių yra fiordo apačioje.
Toks atvejis, kai nugaišo panašus skaičius žuvų, jau buvo užfiksuotas gruodžio mėnesį. Spėjama, kad žuvų gaišimą galėjo sukelti 2004 metais netoliese pastatytas sąvartynas bei tiltas per fiordą. Statiniai ir jų statyba galėjo įtakoti deguonies trūkumą, dėl kurio išgaišo tonos silkių.
Kadangi masinis žuvų gaišimas kenkia ne tik ekosistemai, bet ir šalies ekonomikai, Islandijos Vyriausybė sutiko skirti lėšų padėties stebėjimui bei brangiems priežasčių išaiškinimo tyrimams, kuriuos jau pradėjo vykdyti Islandijos Jūrinių tyrimų institutas.
Netoliese esančio Grundarfjorouro moksleiviai suskubo uždarbiauti: jie jau surinko apie 25-30 tonų nugaišusių silkių ir ketina jas parduoti kaip pašarą gyvuliams. Likusi silkė, Islandijos Aplinkos agentūros bei Vakarų Islandijos istorijos centro sprendimu, bus palikta natūraliai suirti pakrantėse. Tam prieštarauja vietos gyventojai, nes jau dabar artimiausiuose kaimeliuose ir miesteliuose jaučiamas pūvančios žuvies kvapas.
Žvejybos pramonė yra pagrindinė Islandijos ekonomikos dalis, sudaranti maždaug pusę viso šalies eksporto, todėl bus bet kokiomis priemonėmis siekiama išvengti tokios nelaimės pasikartojimo.
|
Silkių apokalipsė: Islandijos fiordo pakrantė nuklota tonomis žuvų
|
Irano sostinė kovoja su milžiniškų žiurkių-mutančių antplūdžiu
Irano sostinė Teheranas kovoja su miestą užplūdusiomis milžiniškomis, kaip vietos žinybų atstovai vadina, „genetiškai mutavusiomis“ žiurkėmis. Kovoti su gigantiškų graužikų ordomis į gatves išsiųsti specialūs snaiperių daliniai. Jų užduotis – išvalyti miestą nuo už katinus didesnių, po 5 kg sveriančių žiurkių, praneša „International Bussines Times“. Irano aplinkos specialistai mano, kad žiurkės galėjo mutuoti dėl radiacijos ar cheminio poveikio.
„Panašu, kad šie graužikai – genetiniai mutantai, – samprotauja profesorius Izmailas Kahramas (Ismail Kahram), Teherano miesto tarybos patarėjas aplinkosaugos klausimais. – Gali būti, kad jos mutavo dėl radiacijos ar cheminio poveikio. Jos auga vis didesnės ir atrodo visai kitaip nei įprastos žiurkės. Tokie pokyčiai įvyksta tik per milijonus evoliucijos metų. O čia – kūno masės šuolis nuo 60 gramų iki 5 kilogramų! Už tokias žiurkes mažesnis ne vienas katinas.“
Žiurkės-mutantės laksto sostinės gatvėmis be jokios baimės, nes, kaip praneša vietos žiniasklaidos priemonės, katinai prisibijo pulti milžiniškus graužikus. Tradiciniai žiurknuodžiai mutančių neveikia.
Kad šie sutvėrimai nebesirodytų restoranų kiemeliuose ir nesiraustų po šiukšlių konteinerius, miesto žinybos įsteigė specialų snaiperių padalinį, kuris apginkluotas šaunamaisiais ginklais su infraraudonųjų spindulių optiniais taikikliais.
„Dienomis žiurkes mėginame nuodyti chemikalais, o snaiperiai darbuojasi naktimis, – aiškina aplinkosaugos skyriaus vadovas Mohamedas Hadis Heidarzadechas (Mohammad Hadi Heydarzadeh). – Karas su žiurkėmis vyksta 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.“
Nužudytų žiurkių kūnai sudeginami arba užkasami kalkėse. Teherano žinybos informuoja, kad iš viso nušautos 2 205 žiurkės, tačiau karo su didžiuliais graužikais galo toli gražu nematyti, todėl snaiperių dalinį planuojama padidinti iki 40 šaulių.
Paslaptingos „jūrų velnių“ skerdynės Gazoje
Vakar į Gazos miesto pakrantę Viduržemio jūra išplovė šimtus negyvų pelėdinių rajų šeimos žuvų. Didžiulės mobulių pošeimio rajos, kurių kūnais nuklota Gazodo pakrantė, išauga iki 5 metrų dydžio, o sveria beveik 80 kg. Vietos turguose kilogramas šios žuvies kainuoja tik keletą litų.
„Mobulinės rajos dažnai keliauja gigantiškais būriais, kuriuose suskaičiuojama tūkstančiai individų. Maža to, jos šokinėja virš vandens ir vartosi ore. Fantastiškas reginys, – pasakojo vienas iš geriausių pasaulyje rajožuvių ekspertų Bobas Rubinas iš Santa Rozos Jaunesniosios koledžo Kalifornijoje (JAV). – Tačiau atvejis prie Gazos man atrodo labai keistas. Jo negaliu paaiškinti. Kalifornijos įlankoje dirbu jau daug metų, ten rajos plaukioja tiesiog ordomis, tačiau masinės šių žuvų žūties dar nesu matęs.“„Kaip galima spręsti iš fotografijų, ant šių gyvūnų „sparnų“ (krūtinės ląstos plaukmenų) matyti kraujo, – pastebėjo ichtiologas. – Gali būti, kad jos plakėsi į uolas, laivo bortą ar dar ką nors? Kad pasakyčiau tikslią žūties priežastį, man reikėtų jas ne tik apžiūrėti pačiam, bet ir ištirti jų skrandžio turinį, įvertinti jų žiaunų būklę.“
„Neatmestinas variantas, kad rajų orientaciją vandenyje galėjo sutrikdyti povandeniniai triukšmai ar elektriniai signalai. Bet tai – tik spėjimas“, – pabrėžė B. Rubinas.
O štai Izraelio internetiniai portalai skelbia, kad nykstančių rajų žūtis – jokia paslaptis, o paprasčiausiai palestiniečių žvejų darbas, kurį nežinia kodėl mistifikavo kitų šalių žiniasklaida ir mokslininkai.
, Alfa.lt© 2013, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
