0

2013 m. Kovo 21 d. prasideda VARNO metai pagal arijų kalendorių

kovo 21, 2013 Šventės

Dvyliktieji metai pagal Saturno ciklą VARNO metai pagal astrologą Pavelą Globą
Spalva juodai mėlyna
1917; 1949; 1981; 2013

Avesta įvardija varno metus kaip Tištrijos metus. Laikas, kuris aprašytas kaip prognozė primena kažkada planetoje vykusią sausrą, kuri nugalėjo. Tištrija –tai žvaigždė Sirijus. Sirijus – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė. Ji gali būti matoma visose žemės gyvenamose vietovėse, Lietuvoje matoma žiemą. Sirijus yra viena iš artimiausių žvaigždžių. Sirijus buvo garbinamas Nilo slėnyje (moteriškas žvaigždės vardas buvo Sothis) gerokai prieš įkuriant Romą. Daugelis senovės Egipto šventyklų pastatytos taip, kad žvaigždės šviesa pasiektų vidinius altorius. Žvaigždės buvo laikomos dievo Ra vaikais.
Šis laikas nurodomas kaip pasirinkimas, išbandymai, kosminė kova. Tištrijos metais daug nešvaros, dvėselienos, puvėsių – visą tai reikia naikinti.
Totemas – Karališkas Varnas
. Jis yra tarpininkas tarp Dangaus ir Žemės, visų atstumtas ir genamas vienišius. Jis neturi, kuo pasikliauti, išskyrus savimi.

Varno metai – tai atstumimas, varymas, apribojimas, nepripažinimas, neteisingumas, epidemijos. 1917-ųjų metų bolševikinis užkratas nedaug geresnis už marą ir cholerą. Juodasis sausros demonas nugalėjo karį ant Balto žirgo, kurio simbolis buvo baltagvardiečių armija. Ciklas, prasidėjęs 1917 metais, veikė per visą pilietinį karą. Varno metais vyksta tik jėgų atstatymas, juoda maišosi su baltu.

Varnas, žinoma, turėtų būti juodas, rūstus, paniuręs, ribotas, nenusakomas, niekuo nesibjaurėjantis, rimtas, viską sugebantis ir negailestingas. Varnui nerūpi, kad jis Dievų pranašas. Jam tas pats, kas tu toks, jį pasiuntė įvykdyti. Jis tau pasakys, uždės  antspaudą ir nuskris. Jis laisvas, praktiškai nėra šeimos arba ji vėlyva. Jis turi puikų juodojo jumoro jausmą, nieko nesigaili, su visais elgiasi nenusakomai. Jo niekuo negalima priversti vergauti, jis pakankamai stiprus, kad nusimestų bet kokią globą ar vergovę. Iš esmės tai niekieno nepripažintas ir pakankamai vienišas bomžas. Jį pripažįsta vėliau. Jis gali numatyti daugelį įvykių, niekam nesilenkia, bet ir nevadovauja. Karališkas varnas – tai išdidus vienišas paukštis, nes jis labai išrankus. Nors minta dvėseliena, labai viskuo bjaurisi ir labai švarus. Net santuokoje jie lieka vienišiai, labai atsiriboję: savas lizdas, savas šaukštas, viskas savo. Labai prisirišę prie vietos.

Jei sutiksite tais metais gimusį žmogų apsiribojusį šeima, gyvenimo užsmaugtą, įkinkytą į vežimą, neišlendantį iš skolų, po kažkieno padu, padlaižį, tai jau veikia antitotemas.

Varno metai tęsia Voverės metus, šiais metais daug lavonų, dvėselienos.
Antitotemas – ypatingas lavoninis kirminas soliteris, kuris gyvena susiraitęs žarnyne. Tai parazitas, kuris pagal paskirtį visur įlenda be muilo, bet mėgsta savo vietą – „reikia Tėvynę mylėti“. Prie vietos jie prisirišę, nes tai jų maitinimosi šaltinis. Susisukęs gyvena kitų sąskaitą. Jei šių gimimo metų žmogus gyvena svetimų sąskaita, prisitaiko, parazituoja, o veidas pabalęs – tai antitotemas. Jų nenušausi, nes labai gyvybingi. Soliteris tai vienas iš labiausiai išniekintų antitotemų. Jų negalima maitinti, atsiribokite nuo tokių žmonių pykčio. Viename iš senovės zoroastiečių tekstų rašoma, kad maitinantis Soliterį žmogus neįeis į Dievo Karalystę, nes nebus įleistas. Tai tas pats, kas maitinti blogį. Šiais metais užkratas neplinta, bet lokalizuojasi vienoje vietoje.

Karališkas Varnas paklusdavo tik Tištrijai, sėdėjo jam ant rankos ir padėdavo išaiškinti Dykumų demoną. Varnas įsikuria arti švaraus vandens, šaltinių. Jis nekenčia sausros. Esamu metu Karališki Varnai beveik išnaikinti. Gyvena jie Sibire, taigoje. Žmogus Varnas kovoja su nešvara, neleidžia plisti užkratams, numato įvykius į priekį. Dangaus ir Žemės pranašas, vienišius. Jis turi didžiulę jėgą, bet sau jos nenaudoja, nes yra šios jėgos palydovas. Jis viską numato, gyvena ilgai ir liūdnai. Jis tiesiog išrinktas laikyti savyje jėgą, kuri veikia kitus. Varna yra masių paukštis, pilka, be pasirinkimo, jai viskas vienodai rodo. Ji protinga, bet Gėrio ir Blogio, Tamsos ir Šviesos atžvilgiu,ji neskaito nei šventa, nei tamsi.  1981 metai prasidėjo AIDS epidemijos. Galutinį atsakymą su šia liga gausime 2013 metais, iki to laiko jos nelikviduos.

Wizards Wolf Totem by HouseofChabrier

2013-ųjų pradžioje daugeliui rūpi, kokie bus šie metai.

Palmira Kelertienė (51 m.) tikina, kad jie bus sėkmingesni moterims. Žinoma astrologė pataria: vyrams seksis tuomet, jeigu jie gerbs moteris ir klausys jų nuomonės.
Praėję metai išlydėti su neišsipildžiusiais gandais apie pasaulio pabaigą. 2013-ieji, astrologės Palmiros teigimu, bus praėjusių metų atspindys, tad nereikėtų nustebti, jei nuaidėtų nauji gąsdinimai apie dar vieną pasaulio pabaigą.

„Turėkite blaivaus proto, nepasiduokite masiniam pamišimui, nors netikri pranašai gali mėginti gąsdinti pasaulio pabaigos pabaisa”, – patarė P. Kelertienė.

Pagal Vakarų astrologines tradicijas, 2013-ieji – Mėnulio metai, o Mėnulis yra siejamas su atspindžiu.

Galima sakyti, kad šie metai – ankstesnių ir ypač praėjusių metų savotiškas pakartojimas, tarsi aidas. Tačiau šie metai bus lengvesni, geresni. Juk antrą kartą eiti į tą pačią klasę ir kartoti kursą yra lengviau.

Visada baugu, kai nežinai, kas tavęs laukia, o šįkart teks susidurti su pažįstamomis situacijomis, kurios žmonėms leis ištaisyti praeities klaidas. Tai bus pagrindinis metų uždavinys.

Kadangi Mėnulis siejamas su moteriška energija, motinyste, 2013-ieji bus sėkmingesni moterims. Vyrams seksis tuomet, jeigu jie sugebės įsiklausyti į moterų patarimus ir jas gerbs.

2012-ieji daugeliui buvo sunkūs, nes didžiąją metų dalį Juodasis Mėnulis valdė Jaučio ženklą. Jautis yra atsakingas už materialinę gerovę. Dėl Juodojo Mėnulio įtakos Jaučiui nemažai žmonių turėjo finansinių sunkumų.

Šie metai bus išskirtiniai tuo, kad neįvyks nei kas nors labai bloga, nei itin gera. Ekonomine prasme gali būti sunkesnis pavasaris.

Metų pradžioje prasminga apmąstyti praeitį: savo, savo šeimos, giminės, tautos. Verta prisiminti ir pagerbti mirusius protėvius, tada iš jų sulauksite pagalbos, paramos.

Reikėtų susitaikyti su savo praeitimi, pasakyti, jog esate šaunūs, įveikėte daug kliūčių, o tai, ko nepavyko padaryti, nuveiksite ateityje. Tokios mintys būtų teisingiausios metų pradžioje.

Šiemet, kaip ir pernai, Juodasis Mėnulis (didžiosios problemos) judės kartu su Jupiteriu, kuris simbolizuoja didžiąją laimę.

Tad laimę ir nelaimę skirs labai plona riba. Ir nors laimė tikrai aplankys, ją išsaugoti nebus paprasta, nes Juodasis Mėnulis siejamas su iliuzijomis, apgaulėmis. Jis aktyviai stengsis atimti laimę.

Sėkmių ir nesėkmių kaitą šiemet labiausiai pajus žmonės, gimę po Dvynių ir Vėžio ženklais.

Dvynių atstovai iki liepos galynėsis su pakilimais ir nuosmukiais. Tuo metu šiame ženkle bus Juodasis Mėnulis ir Jupiteris.

Jupiteris Dvynių ženklo atstovams suteiks galimybę atskleisti talentus, padarys juos populiarius, mylimus, lydimus sėkmės. Tačiau tuo pat metu Juodasis Mėnulis gundys talentus panaudoti netinkamai, skatins sukčiauti, didins egocentriškumą, nepagarbą kitų nuomonei.

Dvynių ženklo atstovai turi atminti: nieko nepavyks apgauti, anksčiau ar vėliau gyvenimas pateiks sąskaitą su procentais.

Pirmąjį pusmetį visų Zodiako ženklų atstovams patartina gilinti žinias, bent jau profesines, tobulinti užsienio kalbų mokėjimą.
Kadangi pirmoje metų pusėje dominuos Dvynių ženklas, bus tinkamas laikas mokytis, megzti naujas pažintis. Dvynių ženklas skatina smalsumą, norą bendrauti. Tačiau šiuo laikotarpiu reikia filtruoti bendravimą, atsirinkti draugus, išmokti galvoti, ką ir su kuo kalbate.
Nuo liepos mėnesio Juodasis Mėnulis ir Jupiteris įžengs į Vėžio ženklą. Antroji metų pusė bus išskirtinai moteriška.

Antrąjį pusmetį Mėnulio valdžia bus dviguba. Taip nutiks todėl, kad Jupiteris pereis į Vėžio ženklą, kuris valdomas Mėnulio.

Tai retas reiškinys astrologijoje, nes pagal metų dominavimo principus Mėnulis du kartus taps valdovu. Taip nutinka tik kartą per šimtą metų.

Šis laikas bus sėkmingesnis, jei gilinsitės į savo vidinį pasaulį, įsiklausysite į nuojautas, labiau pasikliausite juslėmis, būsite atidesni savo ir jus supančių žmonių emocijoms.

Nepamirškite, kad Mėnulis simbolizuoja pasąmonę, lemia ramybės atgavimą, šeimos susivienijimą. Astrologė pataria labiau gilintis ir į sapnų prasmę. Tai laikas, kai verta mokytis tylos. O kaip dar kitaip galėtumėte išgirsti savo vidų? Daugiau laiko skirkite meditacijai.

Esminiai įvykiai vyks paslapčia, pagrindinis laikas – naktis, nes metų valdovas – Mėnulis. Saulė, diena nueis į antrą planą.

Svarbiausi dalykai vyks paslapčia, reikės sugebėti skaityti tarp eilučių, išgirsti nepasakytus žodžius. Esminiai dalykai bus tik nujaučiami.

Tad neišduokite savo vidinio pasaulio, savo tėvų vilčių, protėvių atminimo. Ypač moterims rituališkai svarbu pakartoti ką nors, ką darė jų motinos, senelės ar prosenelės. Pavyzdžiui, jei močiutė siuvo, galima pasisiūti panašią suknelę, o jei mezgė, reikėtų to imtis.

Šiais metais įvyks penki užtemimai.

Pirmasis užtemimas bus Mėnulio. Jis vyks balandžio 25 dieną Skorpiono ženkle. Antras užtemimas bus Saulės – gegužės 10 dieną Jaučio ženkle. Gegužės 25 dieną vyks Mėnulio užtemimo Šaulio ženkle. Spalio 19 dieną Avino ženkle bus Mėnulio užtemimas, o lapkričio 3 dieną Skorpiono ženkle – Saulės užtemimas.

Sudėtingesnis laikas laukia balandžio antroje pusėje, gegužę. Nelabai palankus rugsėjis, spalio antra pusė, taip pat lapkritis ir gruodžio pabaiga.

Kitų metų sutikimas vyks nepalankiu laiku, tad jį reikėtų rengti saugioje aplinkoje, nevykti į pavojingas šalis.

Kad šie metai netaptų sunkūs, svarbu nepervertinti savo finansinių galimybių. O tokių pagundų bus – dėl prestižo norėsis pernelyg išlaidauti.

Neprisiimkite paskolų, kurių negalite mokėti, nepirkite labai brangių daiktų. Ypač pirmąją metų pusę gali apsėsti pirkimo virusas.

Iki gegužės 7-osios Baltasis Mėnulis globos Svarstykles. Tai geras laikas ieškantiems antrosios pusės, tinkamas sužadėtuvėms, vestuvėms. Šiuo laiku angelai padeda priimti teisingą sprendimą renkantis partnerį.

Kai Jupiteris valdo Vėžio ženklą, norisi jaukių namų, šeimos. Tačiau kadangi tuo pat metu Vėžyje karaliaus ir Juodasis Mėnulis, gali kilti grėsmė neapgalvotai skubėti kurti šeimą dėl baimės likti vienam ar įsigyti pernelyg brangius namus.

Šeimai kurti palankesnis pirmasis pusmetis, o išties vertingam būstui įsigyti tinkamesnis 2014 metų pavasaris.

Kadangi metų šeimininkas yra Mėnulis, patartina rinktis su šia planeta susijusius talismanus, kurie pabrėš ir simbolizuos moters valdžią. Naujųjų metų sutikimo dieną Mėnulis buvo Liūto ženkle. Tad prasminga įsigyti juvelyrinį papuošalą, kuriame būtų vaizduojami saulė ir mėnulis. Taip pat visus metus tiks derinti aukso ir sidabro papuošalus.

Siekiant pagerbti Mėnulį, šeimos ir tautinių tradicijų saugotoją, lietuviams šiemet būtų tinkamesnis žalčio simbolis dėl kinų horoskopo įtakos.

Kol Baltasis Mėnulis yra Svarstyklių ženkle, kaip sėkmės talismaną galima nešioti raktelį.

Nuo gegužės 7 dienos Baltasis Mėnulis įeis į Skorpioną. Šio ženklo totemas yra varnas. Pavyzdžiui, kaip laimės simbolį galima namuose laikyti varnos plunksną arba varnos nuotrauka papuošti telefono ekraną. Varnos totemas bus svarbus ir pagal senovės persų kalendorių, pagal kurį nuo kovo 21 dienos prasidės pranašingojo Varno metai.

http://g.diena.lt/02/65/4827ec.jpg

KAS YRA VARNAI IR KAIP JIE ELGIASI

Daug primatų ir kitų žinduolių po konflikto susitaiko, tačiau tarp paukščių toks elgesys anksčiau neužfiksuotas, nurodo Orlaith Fraser, tyrėja iš Vienos universiteto Austrijoje.

Stebėdami septynių varnų elgesį nelaisvėje, O. Fraser ir jos kolega Thomas Bugnyaras aptiko, jog paukščiai vienas kitam būdavo meilesni, jei per paskutines 10 minučių pešėsi, rašo „New Scientist“.
„Tai nebuvo paprastas draugiškumas“, – aiškino O. Fraser. Varnai tupėjo liesdami vienas kitą, kartais susiglausdavo snapais ar kedendavo vienas kitam plunksnas. Šie paukščiai, priešingai nei primatai, nėra linkę liestis, todėl tupėjimas drauge tyrėjų įvertintas kaip stiprus socialinis signalas.

„Tai labai geras susitaikymo įrodymas“, – komentuoja Filippo’as Aurelis iš Liverpulio Johno Mooreso universiteto. Anot jo, įprasto gyvūnų elgesio ir jų elgesio iškart po konflikto palyginimas yra „gerai pripažintas“ tyrimų metodas.

Didesnį polinkį taikytis rodė varnai, kurie buvo sąjungininkai. „Tai reiškia – vertingi partneriai, kurie dalijasi maistu ir remia vienas kitą kovose“, – aiškino O. Fraser.

O. Fraser ir T. Bugnyaras anksčiau yra paskelbę išvadas, kad varnai kartais guodžia grupės narius, pralaimėjusius kovas.

Lietuvoje žinoma pasaka apie 12 brolių, juodvarniais lakstančių. Ši pasaka, galima sakyti, pranašystė, kaip žmonės gali virsti varnais ir kas tai padarė. Linkime laimingai kitais metais atvirsti žmonėmis ir patvirtinti pasakos laimingąją pabaigą. O dabar ir pati pasaka prieš miegą.

Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių
Lietuvių liaudies pasaka

Senų senovėje Lietuvos pakraštyje gyveno laiminga šeima. Deja, laimė truko neilgai. Šeimininko žmona mirė, našlaičiai liko dvylika sūnų ir viena dukrelė.

Po kelerių metų tėvas sumanė vesti kitą moterį. Jis nežinojo, kad išsirinktoji yra ragana. Įsivaizduokite, ta boba vyrui sako:

– Dukra gali likti, o sūnus sudegink ir, pelenus supylęs į maišelius, atsiųsk man. Tada sutiksiu už tavęs tekėti.

Nelaimė – tėvas buvo įsimylėjęs tą raganą. Bet jam ir vaikų gaila – nebežino, ką daryti. Apie viską papasakojo savo tarnui. Šis buvo sumanus, todėl bematant rado sprendimą:

– Dvare yra dvylika šunų. Sudegink juos, pelenus nusiųsk savo išrinktajai. Bene ji supras, kieno tai pelenai? O po vestuvių, kai ras namuose sūnus, bene ką jiems darys?

Ponas taip ir padarė. Iki vestuvių vaikus paslėpė, sužadėtinei nusiuntė sudegintų šunų pelenus. Ragana apuostė pelenus, bet nieko neįtarė ir sutiko tekėti.

Po vestuvių ragana su ponu parvažiavo į dvarą ir iškart ėmė visur uostinėti. Kažką užuodusi, sako:

– Kas čia smirdi? Visi, kurių čia neturėtų būti, juodvarniais teišlekia!

Šeimininko sūnūs tuo metu buvo namo rūsyje. Vos tik ragana taip pasakė, vienas po kito jie virto juodvarniais ir išlėkė pro atvirą rūsio langelį.

Tėvui liko tik viena dukrelė. Ji nieko nežinojo apie savo brolių likimą – ponas buvo uždraudęs dvariškiams apie tai kalbėti. Vieną kartą, kai mergaitei jau buvo dvylika metų, ji netyčia išgirdo du dvariškius besikalbant:

– Tai ponas su mirusia žmona tik vieną dukrelę turėjo?

– Kur tau! Buvo dar dvylika sūnų, bet ponas vedė raganą, kuri vaikus juodvarniais pavertė.

Tada mergaitė sumanė eiti savo brolių ieškoti. Pasiuvo dvylika marškinių, dvylika kelnių, dvylika paklodžių ir dvylika užvalkčių pagalvėms. Viską susidėjo į ryšulėlį, dar pasiėmė šiek tiek maisto ir išėjo.

Ėjo našlaitė per laukus, per miškus. Visų sutiktų klausinėjo, kur galėtų būti jos broliai. Niekas nežinojo. Kartą didelėje girioje mergaitė rado atsiskyrėlio namelį. Atsiskyrėlis irgi nežinojo apie brolius, juodvarniais lakstančius, bet pasakė:

– Aš valdau visus debesis. Pernakvok pas mane, rytoj sukviesiu visus debesis, gal jie bus matę tavo brolius.

Kitą rytą atsiskyrėlis ir mergaitė išėjo į lauką. Visi debesys buvo sugulę aplink trobelę, todėl buvo tamsu – nors pirštu į akį durk! Senasis atsiskyrėlis paklausė apie dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, bet nė vienas debesis jų nebuvo matęs. Tada senukas mergaitei patarė:

– Eik per tą girią – vakarop rasi mano brolio namelį. Brolis valdo visus vėjus, gal vėjai bus tavo brolius matę.

Mergaitė išėjo. Vakarop rado vėjų valdovo namelį, bet kitą rytą sušaukti vėjai nieko apie juodvarniais virtusius brolius pasakyti negalėjo. Teko mergaitei dar dieną sugaišti ir eiti pas trečią brolį atsiskyrėlį, kuris valdė visus paukščius.

Kai paukščiai susirinko, aplink namelį nė kojai pastatyt laisvos vietos neliko. Atsiskyrėlis klausinėjo ir didelius paukščius, ir mažus paukštelius – niekas dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių, nebuvo matęs. Jau norėjo visi išsiskirstyti, bet štai atlėkė šlubas erelis.

Wizzard and William by HouseofChabrier

– Kodėl laiku neatlėkei? – paklausė paukščių valdovas.

– Šaulys man koją peršovė, negalėjau laiku atskristi, – atsakė erelis.

– Gal matei dvylika brolių, juodvarniais lakstančių? – paklausė atsiskyrėlis.

– Mačiau juos: dieną juodvarniais lekioja, o naktį jie žmonės, ant vieno kalno gyvena.

Tada senukas davė mergaitei dvylika smaigelių ir liepė, lipant į kalną, vis smaigyti ir smaigyti.

– Tik nepamesk nė vieno smaigelio, nes nebegalėsi į kalną įkopti, – pasakė išminčius.

Erelis gavo užduotį nunešti mergaitę prie kalno. Kai atskrido, mergaitė pamatė, kad kalnas aukštas aukščiausias, jo viršukalnė – virš debesų. Pradėjo mergaitė smaigelius smaigstydama į kalną lipti. Lipo lipo, jau visai netoli ir viršukalnė buvo, bet staiga vienas smaigelis iškrito ir žemyn nusirito. Mergaitė, bežiūrėdama į smaigelį, ir pati pradėjo žemyn ristis. Gerai, kad bėdą pamatė pakalnėje tupintis erelis. Jis tuoj pakilo, čiupo sveikąja koja už mergaitės ryšulėlio ir užnešė našlaitę su visu ryšulėliu ant kalno. Paleido mergaitę prie urvo ir sako:

– Į šį urvą vakare sulenda tavo broliai. Įėjusi rasi dvylika lovų. Paklok ant jų paklodes, užvalkstyk pagalves, išdėliok marškinius ir kelnes. Prie kiekvienos lovos rasi po stalelį, o ant kiekvieno stalelio – po duonos kepalėlį. Nuo kiekvieno kepalėlio gali atsiriekti po riekelę ir suvalgyti. Prie durų rasi jauniausio brolio lovelę, po ja palindusi gali pernakvoti.

Tai pasakęs, erelis nuskrido, o mergaitė viską padarė taip, kaip erelis buvo sakęs. Pavalgiusi palindo po jauniausio brolio lovele ir atsigulė. Vakare parskrido juodvarniai, pavirto žmonėmis ir suėjo į vidų. Broliai apsidžiaugė radę paklotas lovas ir gražius drabužius. Apsirengę pamatė, kad duonos atsiriekta. Tai jiems nepatiko, bet ką padarysi?

Pernakvoję broliai vėl virto paukščiais ir išlėkė. Jų sesutė sutvarkė kambarį, paklojo lovas. Vakarop suvalgė po riekelę duonos nuo kiekvieno kepaliuko ir atsigulė po lovele.

Vakare vėl broliai suėjo į kambarį, pamatė, kad kažkieno būta ir duonos valgyta. Vyriausias brolis sako:

– Matote, kažkas čia lankosi. Šiandien dar nieko nedarysiu, bet jei trečią kartą kas nors duonos atsirieks, tai visą urvą išversiu, bet ateivį surasiu.

Mergaitė išsigando, guli – užmigti negali. Kai visi broliai sumigo, mergaitė ėmė jauniausiąjį brolį budinti. Tas klausia:

– Kas čia mane už kojos tampo?

– Tai aš, jūsų seselė. Džiaugiuosi, kad jus suradau, bet dabar bijau vyriausio brolio, girdžiu, kad jis pyksta. Ką man daryti?

– Miegok, – sako jaunėlis, – rytoj pamatysime.

Kai visi broliai atsikėlė, jauniausias klausia vyriausiojo:

– Vakar, brolau, žadėjai urvą versti, ateivio ieškoti. O ką darytum, jei kokį giminaitį rastum?

Vyriausias brolis sako:

– Matau, kad tu žinai, kas čia yra. Pasakyk!

– Išlįsk, sesute, pasirodyk. Kas bus, tas bus, – sako jauniausias brolis, pakėlęs savo lovos paklodę.

Pamatęs sesutę, vyriausias brolis ne apsidžiaugė, o nusiminė:

– Jei tu būtum iškentusi namuose dar vienerius metus, būtum mūsų sulaukusi, o dabar visi turėsime dar dvylika metų vargti. Jei iškentėsi tiek laiko nė žodžio nepratarusi, tai dar pasimatysime.

Tai pasakęs, liepė sesutei sėsti jam ant nugaros. Visi broliai vėl pavirto juodvarniais ir nunešė sesutę į didelį mišką, pasodino aukštos eglės viršūnėje, atsisveikino ir paliko. Vargšė mergaitė daug dienų praleido eglės viršūnėje, net drabužėliai jos suplyšo. Gerai dar, kad lietutis ją pagirdydavo, o eglės drevėje rado kažkokio paukščio paslėptų riešutų.

Vieną dieną po tą mišką medžiojo karalaitis. Jis iškart pamatė, kad medžiokliniai šunys apstojo aukštą eglę ir pradėjo loti. Karalaitis su kitais medžiotojais prijojo arčiau ir mato – medyje yra mergaitė. Pradėjo ją kalbinti, ragino iš medžio išlipti. Mergaitė tyli, iš medžio nelipa. Tada karalaitis įsakė vienam tarnui:

– Įlipk į medį ir iškelk mergaitę!

Tarnas įlipo, bet mergaitė jam gestais parodė, kad yra be drabužių ir nepasidavė iškeliama. Tarnas nulipo žemyn ir paaiškino karalaičiui, kodėl mergaitė nelipa iš medžio. Karalaitis įsakė tuoj pat surasti gražius drabužius ir duoti mergaitei. Kai našlaitė apsirengė ir išlipo iš medžio, visi pamatė, kokia ji gražuolė. Karalaitis įsimylėjo rastinukę ir kitų merginų nė matyti nenorėjo. Jo tėvai iš pradžių nenorėjo, kad sūnus vestų nebylę, bet našlaitė buvo tokia graži ir gera, kad pagaliau tėvai nusileido. Dvylikos brolių sesutė tapo karalaičio žmona.

Po kelerių metų jaunoji šeima susilaukė sūnaus. Tuo metu karalaitis buvo išvykęs, o jaunąją karalienę pakvietė slaugyti jos pamotę raganą. Kaip tyčia. Ta ragana gimusį sūnelį išmetė, surado šuniuką ir visiems rodo:

– Žiūrėkite, koks jos vaikas!

Karalaičio tėvai išsigando, parašė sūnui laišką, kad greičiau grįžtų namo ir žmona atsikratytų. Karalaitis grįžo, pažiūrėjo į liūdną, bet gražią ir gerą savo žmoną ir nutarė nieko nedaryti. Jaunoji karalienė negali žodžio pratarti. Kaip teisybę pasakyti?

Po metų gimė dar vienas sūnus. Karalaičio vėl nebuvo namuose, o ragana vaikutį vėl išmetė ir visiems rodo kačiuką:

– Žiūrėkite, vėl ne žmogaus vaikas gimė!

Vėl tėvai parašė laišką sūnui, vėl grįžęs sunūs nesutiko savo žmonos skriausti. Bet kai dar po metų gimė trečias sūnus ir vėl ragana visiems parodė šuniuką, karalaitis nebežinojo, ką daryti. Nusiminęs jis pasakė:

– Darykite, kaip išmanote!

Teisėjai apkaltino jaunąją karalienę raganavimu ir liepė sudeginti ant laužo. Tokie laikai buvo…

Sukrovė didelį laužą, uždegė ir veda karalienę sudeginti. Bet užėjo toks lietus, kad visai ugnį užgesino, visą laužą užliejo. Teko budeliams ieškoti sausų malkų ir iš naujo laužą krauti. O jau visai dvyliktieji metai baigiasi, tik vienos valandos trūksta, tuoj atskris karalienės broliai. Vos tik ėmė kurti laužą iš naujo, pasigirdo sparnų šlamesys, ir visi pamatė atlekiant dvylika juodvarnių.

Nusileido pirmasis juodvarnis, virto žmogumi ir atsivedė už rankos trejų metų vaikelį – išmestąjį karalių sūnelį. Nusileido kitas juodvarnis, virto žmogumi ir ant rankų atsinešė antrąjį sūnelį. Trečiasis atsinešė vos gimusį trečiąjį sūnelį. Broliai apstojo laužą ir sušuko:

– Ką jūs čia darote?! Kodėl mūsų nekaltą sesutę norite sudeginti? Greičiau meskite į ugnį pamotę raganą!

Dabar jau ir jaunoji karalienė galėjo kalbėti. Visi žmonės išgirdo apie pamotės piktadarybes, suprato, kaip sesutė savo brolius mylėjo ir iš meilės dvylika metų tylėjo. Tada visi griebė raganą ir įmetė į ugnį.

Iš džiaugsmo, kad mylima žmona gyva liko ir jos broliai atsirado, karalius iškėlė didelę puotą. Ir aš ten buvau, daug mačiau ir girdėjau, alų ir midų gėriau, per barzdą varvėjo, o burnoj neturėjau.

Medžiaga panaudota iš П.Глоба, Древний календарь. ir lrytas.lt,wikisource.org

grynas.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.