0

Gajos-Jorės reiškinys vėluoja

gegužės 2, 2013 Šventės, tradicijos ir papročiai

Liutauras Baltasis//

Šventos Jurginės – tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir gyvulių išvarymo į ganyklas šventė. Ši šventė iš senų laikų buvo švenčiama Rytų Lietuvoje ir buvo laikoma žemdirbių Naujaisiais metais. Manoma, kad balandžio 23-ąją dieną arti, kasti ar kitaip judinti žemės negalima.

efoto.lt, nuotrauka Ircės

Šiemet 2013 metai žemdirbiams ypač liūdni. Įšalas užlaikė žemės darbus, o taip vadinama pavasario žalumos šventė Jorė arba Gaja užtruko net porą savaičių. Taip ilgai išsilaikęs sniegas šiam gyvatos reiškiniui ypač nepalankus.

Pats žodis Jorė  aiškinamas pagal LKŽ taip: tai pavasario žaluma. Senovėje žmonės sakydavo „Jõrė yra žalesa pavasarį J. Pažaliavo kaip jorė. Kaip jõrė žaliuo[ja]. Pavasarį sniegui padribus, kad kielė ledą išspir, tad pasirodo lauke ir krūmuose jorė, beje: žalesa J.Jabl. | Visur jorė ir žydrė rš.“   –  pavasario perkūnija vos prieš savaitę trinktelėjusi iškart pažadino Gyvatą, atrakino Žemės vartus ir paleido žalesą, kaip kokį žaltį pasišildyti saulutėje.

Pagal senovinius tikėjimus Perkūnas galėjo pažadinti gamtą, valdyti žemę.

Senovėje buvo įtikėta, kad per Jurgines draudžiama dirbti su gyvuliais ar važiuoti kur. Mūsų protėviai įtikėjo, kad negalima nulaužti medžio šakelės, kitaip nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir visiems artimiesiems prišaukti nelaimę. Šis draudimas dar nuo tų laikų, kai Lietuvoje buvo daugybė šventų giraičių – šventų Gojų, kuriuose Gyvata, kaip gyvybės esmė buvo palaikoma draudimais žudyti ar žudytis. Į tokį Gojų įbėgęs nusikaltėlis ar persekiojamas žmogus galėjo nebijoti būti nužudytas ar nubaustas. Jį saugojo šventas Gojus, kuriame Gyvatos slėpinys buvo ir jo paties gyvybė.

Jorės reiškinys nebuvo ir nėra tikslus metskaitlio patvirtinimas. Tai išties gamtos reiškinys, kurį ir šventė mūsų protėviai, kurie, pagerbdami gyvulius  ant kaklo rišdavo vyriškų kelnių juosmenį su įrišta Agotos duona ir druska. Tikėjo, kad tai apsaugos nuo blogų žmonių žvilgsnių.

Draudimų buvo visokių:
Per Jurgines niekam negalima buvo išeiti iš namų, kol namų šeimininkas neapėjo sodybos.

Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net ir medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir užtraukti nelaimę visiems ten esantiems.

Per Šv. Jurgines rytais iškepdavo duona, valgydavo kiaušinius, sūrį, sviestą ir varškę. O duona ir žuvis buvo laikomi šventu valgiu. Krikščionybės įtakoje  šv. Jurgio dieną žmonės nešdavo į bažnyčią kiaušinių, sviesto, sūrio, pinigų ir dėdavo ant altoriaus. Kunigas kviesdavo į mišias už gyvulių sveikatą.

Įprasta Jurginių dieną nieko nedirbti su gyvuliais, net ir važiuoti. Sakoma: jei dirbsi – gyvuliai susirgs, išmirs, laukiniai žvėrys juos išpjaus. Ypač didelė pagarba per Jorę žirgui.

Tą dieną itin linksminasi arkliaganiai. Žinoma, kad Tauragės apylinkėse per Jurgines jie, prisirinkę iš viso kaimo kiaušinių, kitokio geresnio maisto, sueidavo į krūvą, bendrai išsikepdavo kiaušinienę, pasiruošdavo kitokių vaišių ir iki vėlumos linksmindavosi. Visa tai skirta gyvulių globėjui, vyriausiajam gyvulių ganytojui, arkliaganių užtarėjui šv. Jurgiui pagerbti. Jis Žemaitijoje itin garbinamas. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su šv. Jurgio skulptūrėlėmis. Čia iki šiol daugelis senyvo amžiaus žemdirbių tiki, kad šv. Jurgis saugo jų gyvulius, laukus nuo nelaimių, ligų, piktų dvasių.

Kaip ir per Velykas, Jurginių dieną populiarus supimasis sūpynėse.

Jurginių rytą gyvuliai pagal tradiciją į ganyklas turėtų būti išgenami pirmą kartą ir atlikus atitinkamas apeigas, o piemenys apdovanojami baltais ir margais kiaušiniais – tai turi lemti gerą ganiavą.

Tą dieną seniau daug kur vykdavo gyvulių prekymečiai, mugės, o jas palydėdavo jaunimo rengiami pasilinksminimai.

Jorės dieną, kaip ir per Velykas, marginami ir ridinėjami kiaušiniai, su jais žaidžiama įvairius kitus žaidimus.

Šeimininkės įsitikinusios, kad viščiukai ir žąsiukai geriau iš kiaušinių išsiris, jei vištą patupdysi perėti Jurginių dieną.

Yra išlikę daug senų Jurginių dainų, šokių.

Per Jorę sodinami medeliai ir garbinama augmenija.

Išlikęs paprotys Jorės rytą sėti rūtas. Sėdamos jas, merginos turėtų dainuoti rūtų darželių prižiūrėtojui šv. Jurgiui skirtą dainą.

JORI, ŠILDYK ŽAMĮ

Jori, šildyk žami
Jori, palaisk rasu
Jori, palaisk žoly
Jori, nežanytas
Jori, apsižanyk
Nera po man mergu
Tiktai viena rože
Ir ta darži auga
Tuinu aptaisyta
Vandeniu aplaista
Rutom apsodinta
Tuinu palaužysiu
Vandeni išlaisiu
Rutelas išrausiu
Roži sau paimsiu

JORJA, GERAS VAKARAS

Jorja, geras vakaras
Jorja, paimk raktus
Jorja, atrakink žami
Jorja, išlaisk žolali
Jorja, žolali šilkini
Jorja, raseli meduotu
Žolale bus del arklaliu
Rasele bus del veršeliu

Protėviai Jurginių dieną aukodavo gėlių, žolynų, visos augmenijos dievui Pergubriui.

Sakoma, kad tą dieną parlekia gegutė ir labai pasisekė tam, kas tą dieną išgirdo ją kukuojant. Tikima, kad jei gegutė pirmą kartą užkukavo Jurginių dieną, metai bus sėkmingi.

Jurginių dieną į pyragą ar duoną įkepamas kiaušinis, du ar daugiau. Po to, paėmę tą kepaliuką, šeimininkas ar šeimininkė eina parugėn ir apeina rugių lauką. Sugrįžę namo ir pasakę „Vaikeliai, padabokit, ką davė rugeliai“ jie sulaužo duoną gabalais, nulupa kiaušinį, susmulkina jį ir viską padalina šeimos nariams.

Kai kuriose Lietuvos vietose paplitęs paprotys Jorės dieną užkasti duonos gabalą į žemę – tai auka žemei, tikintis sulaukti gero derliaus.

Per Jurgines klausomasi žemės šnekos. Atseit, pridėk ausį prie žemės ir išgirsi rugių kalbą. Jei jie kalbės – bus geras derlius, jei tylės – lauk blogų metų.

Jurginės – pavasario sutiktuvės. Žinoma, kad seniau jo sutikti Jurginių dieną į girią išskubėdavo merginos. Iš ten jos grįždavo lyg nuotakos baltais rūbais pasipuošusios ir gėlėmis pasidabinusios. Jų sulaukus kaimas pradėdavo linksmintis.

Anot Balio Buračo, apie Žemaičiuose buvusią populiarią Jurginių šventę (dabar ji plačiai švenčiama daugiau tik Palangos krašte) kalba tai, kad čia dažnai net ir dabar šlapią pavasarį žemaičius išgirsi kalbant, kad šiemet – Šlapjurgis, o sausą pavasarį Jurginių laikas Sausjurgiu vadinamas.

Lietuvių Jorės šventė ir žemdirbių naujųjų metų šventimas patvirtina ir senųjų runų rašmenų reikšmę. Štai runa JERA savo pavadinimu senajame Futark’e reiškia metus, derlių. Toks sutapimas nėra atsitiktinis. Runų rašmenys, ypač germanų runos labai artimos savo pavadinimais ir lietuvių žodžiams.

Ši metų reikšmė yra laiko 1 spiralės įvardinimas, kai gyvybė apsuka savo ratą ir vėl pradeda atbusti planetoje Žemė. Pagal senovinius įsitikinimus mes neturėtume atmesti ir senovės žmonių (o ir dabar nevengiama) astrologijos pritaikymo stebėti laiką. Balandžio 23 diena, kurią dabar krikščionys priskyrė šventam Jurgiui, prasidėdavo, kai saulė įžengdavo į Tauro žvaigždyną, patį „vaisingiausią“ dangaus žvaigždyną zodiake. Todėl nenuostabu, kad šis laikotarpis tęsiasi nuo balandžio 21d. iki gegužės 20 d.

Į šį laikotarpį taip pat patenka taip vadinama meilės deivės Mildos šventė, dėl kurios iki šiol „laužomos ietys“ mokslo pasaulyje, bandoma nuneigti šios dievybės buvimą. Ši dievybė atsako už gimstamumą ir susižadėjimą tarp jaunų žmonių, bet jokiu būdu ne vestuvių laikotarpis. Tiek lietuvių tiek rusų patarlė įspėja, kad nesituokite gegužės mėnęsį, nes santuoka bus trumpalaikė ir nepastovi, partneriai nesubrendę ir neištikimi vienas kitam. Toks požiūris tik patvirtina, kad gamtoje pats laikas Gyvatai atbusti ir gyvūnų pasaulyje ieškotis poros, tačiau žmogus yra dvasinė būtybė, kuri santuoką sudarydavo subrendus dvasiškai ir gebančiai suvokti savo įsipareigojimus busimoms atžaloms.

Susituokusioms poroms tai geras laikas aistrai pažadinti, nes po 9 mėnesių gims „senos“ sielos ir rimti šeimos užvadėliai.

Šiemet ir baltųjų žynių bendruomenė pagal kintančią laiko bangą perkėlė Gajos pažadinimo ir pagerbimo šventę į gegužės savaitgalį ir apeigas atliks Karmazinų alkakalnyje 12:00. Sekmadienį būsianti mamos šventė dar labiau įprasmina šios šventės pagrindus. Sveikatos ir Gajos, Skalsos ir Šviesos linkėkime tiem, kurie atbudo tautos labui.

Panaudoti šaltiniai:

samogitia.mch.mii.lt, nookofnames.com,

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.