2

Iš ciklo POKALBIAI PRIE BALTŲ ŽINYČIOS APVALIOJO DARNOS STALO (2)

gruodžio 9, 2010 Dvasinis ugdymas, PASAULĖŽIŪRA

Pokalbio tema KETURIOS KILNIOSIOS DRUWIO TIESOS.

Vaclovas.M. Minėjau, kad mūsų tikėjimas po trupinį renkamas tarsi mozaika. Mozaika dar ne paveikslas ir čia reikėtų priminti paties, Liutaurai įkurtą baltųjų žynių kuriančių galių mokyklą „DARNA“, kuri tuo nuosekliausiai užsiiminėjo. Ji buvo pati nuosekliausia teorijos ir praktikos jungtis. Tuo metu tai buvo vienintelė galimybė pirmiausia patiems pamąstyt ir paskui pabandyt išdėstyti tas galimas įvairias tiesas, nuostatas ir pan. Nors mes baisiai vengiame ir turbūt visados vengsime dogmų. Tai nėra dogmatiškas tikėjimas, todėl baisiai įtartinai žiūrim į tokius, kuriems viskas aišku, viskas tarsi tvarkoj, o ištikrųjų, begalybėje negali būti viskas aišku. Todėl geriau kartais susilaikyt, negu pabrėžt ir uždogmatinti, užblokuot ir nebeleisti plėstis ir augti gyvam tikėjimo Medžiui.

Vilius.G. Bet kažko tai reikia laikytis? Kažkokių pagrindų.

L.B. Kadangi paminėjote kuriančių galių mokyklą „DARNA“, kurią teko kažkada 7 metus  gyvai kurti ir kaip tik paminėjote tam tikrą atsargumą dogmatiniam požiūriui, tai šiuo metu daugumas einančių šituo baltiško tikėjimo keliu, dažnai klausia. Sako, kad pas jus nėra tokių aiškių struktūrinių dalykų, kaip jūs įvardinote dogmomis, sakykim, galbūt panašiai kaip krikščioniškosios tiesos, tūkstantį metų susigulėjusios, arba postulatai. Todėl iš čia ir kyla tam tikras noras matyti baltiškos pasaulėžiūros postulatus. Ir aš matau būtent čia užgimimą keturių druwio tiesų, kaip filosofinio kertinio pamato….

Vilius.G. …kurio jis (druwis) turi laikytis.

L.B. Natūralu, kad tas tikintysis turi jo laikytis. Todėl norėčiau paklausti Viliaus, kadangi pati įdėja Romuvoje  iš pradžių buvo ramuvietiška. Tai yra iš pradžių ramuvietis buvo etnokultūros puoselėtojas, kraštotyrininkas, papročių tęsėjas, bet tai tarsi nebuvo kažkokia tai pareigybė. Taip pat buvo išsakomas noras, kad toks žmogus būtų baltiško tikėjimo ir pasaulėžiūros. Bet Romuvos tolimesniame etape atsiranda kitas žodis „romuvis“, kuris ir skyrėsi nuo etnokultūrininko tuo, kad žengė žingsnį baltiškos pasaulėžiūros ir tikėjimo keliu. Tuo išsiskyrė ramuvietis nuo romuviečio. Ar tai tiesa?

Vaclovas. M. Taip, tai tiesa. Tikėjimo bendruomenės buvo Romuvos, o Ramuva buvo tiesiog etninis, kraštotyrinis, folklorinis judėjimas, o kadangi folkloro gelmėse slypi tas senasis tikėjimas, tai tie, kurie ėjo giliau, tapo romuviais arba romuviečiais.

L.B. O kaip čia dabar atsiranda druwis? Ar čia nuo romuvio, ar dar nuo kažko? Ar čia dar gilyn, o gal čia tarpinė stadija?

Vaclovas.M. (juokiasi).

Vilius Gibavičius. Foto Liutauro Balsio

Vilius.G. Sąvoka druwis pačioje Romuvoje mums iškilo vėliau. Gimė labai geras terminas, kuris rodo pereinamumą ir jungia mus kartu su senovės prūsais.

L.B. Norėčiau paklausti jūsų abiejų, kadangi pokalbio pradžioje jūs įvardinote, kad vienas yra romuvis, kitas druwis. Kuo gi jūs tada skiriatės?

Vaclovas.M. Aš galvoju esu Romuvos žmogus, nuo druwių aš niekuo iš esmės nesiskiriu, tik galbūt pavadinimu, žodžiu. Bet šie du žodžiai vienas kitam neprieštarauja. Ir Romuva yra kilusi iš Prūsijos, ateina iš senų senovės, iš tradicijos ir pats druwis, kaip patikslinanti giluminio tikėjimo, ilgaamžio, daugiasluoksnio tikėjimo patvirtinimas yra „druwis“. Aš galėčiau būti ir druwingiu, jeigu teisingai prūsiškai ištart, arba romuviu, nors tai nelabai gražiai skamba, tiksliau Romuvos žmogumi.

Vilius.G. Man priimtinesnis terminas yra druwis, kuris rodo senojo tikėjimo pereinamumą ir ryšį su šiuolaikiniu tkėjimu, todėl noriu jį išplėsti ir naudoti naująja prasme — „šiuolaikinis druwis“. O priklausymas tam tikrai organizacijai, kuri yra Romuva, tai tik dalinis atvejis.

L.B. Tai iš esmės jūs pradėję veiklą Romuvoje ir iškeldami druwio idėją tikėjimo prasme, išskiriantį etnologinės pakraipos tradicijų puoselėtoją, nuo tikinčio žmogaus, tuo būdu juos tarsi išskyrėte.

Vilius.G. Būtent taip, tikintis krikščionis yra krikščionis, tikintis baltiškos pasaulėžiūros žmogus yra druwis, vat ir viskas.

L.B. Tai kas tada lieka romuvis?

Vilius.G. Romuvis yra priklausymas šiuolaikinei Romuvos organizacijai.

Vaclovas Mikailionis. Foto Liutauro Balsio

Vaclovas.M. Yra Romuva, kaip bendrija visuotinė ir yra Romuvos bendruomenės. Įvairios Romuvos gali būti daugiau apeiginės, kurios padeda kitiems šventes švęsti, kitos gali daugiau užsiimti teorija arba, kitaip sakant, ieškoti tiesų, giluminių nuostatų, tokia irgi galima Romuva. Įvairias bendruomenes pavadinome Romuvomis.

Vilius.G. Kai susikūrė Romuva, aš buvau pritariantis, bet kai  susipažinau su tokiais palaidais Romuvos teiginiais (apie tikėjimą) ir kai jie įsileido į giedojimus (folklorinę veiklą – L.B pastaba),  tada pajutau, kad Romuvoje trūksta tikėjimo branduolio, tada sukūriau grupę ir bandžiau formuluoti keturias kilniąsias druwio tiesas.

L.B. Bandome skaitytojus supažindinti su druwių filosofijos pradmenimis, norint juos atskleisti, tam reikės labai nemažai laiko ir erdvės filosofiniams apmąstymams.

Vilius.G. Kad atsiskleistų mūsų filosofinių minčių prasmė, prie kiekvienos mano pateiktos tiesos būtini paaiškinimai, nes jie gali būti sunkiai suprantami, jei tiesiog tikėti. Ir kad būtų jos priimtinos, manau, jas reiktų pateikti ezoterine forma, kitokia forma jos atrodytų lėkštai. Aš esu tokios nuomonės, kad palaidos mintys apie tikėjimą, apie prigimtinį tikėjimą arba apie druwių tikėjimą yra nepakankamas pagrindas, kurio gali laikytis visi.

Žinojau, kad yra 4 kilniosios Budos tiesos. Analogiškai aš bandžiau su grupe žmonių sukurti keturias kilniąsias šiuolaikinio druwio tiesas. Ir kad jos nebūtų interpretuojamos iškreiptai, aš daviau jų ezoterinę išraišką, todėl suprasti jas iš karto bus labai sunku.

PIRMA ŠIUOLAIKINIO DRUWIO TIESA

Yra Dievas ir dievybės –kuriančios, palaikančios ir griaunančios.

Visų pirma nenorėjau, kad nebūtų kažkokia priešprieša ir nesantaika tarp krikščionybės ir naujo tikėjimo arba druwių tikėjimo. Iš karto pasakiau, kad mes tikim Dievu ir Dievo samprata yra truputį išplėsta. Yra Dievas ir dievybės. Jeigu teigiam, kad pirma prasmė yra Dievas, tai gyvybę mes suprantame grynai senojo tikėjimo prasme. Ir galima jas visas išvardinti.  Tokia yra pirma šiuolaikinio druwio tiesa, būtent ezoterine forma.

ANTRA ŠIUOLAIKINIO DRUWIO TIESA

Žmogaus prigimtis yra trejopa: fizinė, dvasinė ir gyvastis.

Jeigu krikščionybė teigia, kad žmogaus prigimtis yra fizinė ir dvasinė, tai mūsų tikėjime, senąjame tikėjime mes naudojame ir dar priduriame žodį gyvastis, tai yra žmogiška energetinė forma. Sakydamas gyvastis, aš rėmiausi mūsų išminčiumi Vydūnu, kuris versdamas indų šventraštį Bhagavat Gitą ir kitus induizmo veikalus, išplėtė žmogaus prigimtį. Kodėl aš visą tai įtraukiau gyvastį, kaip prigimtinę žmogaus formą, del to, kad per gyvastį yra sukurtos visos metodikos, išplėsti fizinei ir dvasinei prigimčiai. Yra labai daug metodikų, o visą tai išmesdami (gyvastį), daug ką prarastumėm. Todėl teigiam, kad gyvastis yra trečia prigimties forma ir tai yra būtina.

TREČIOJI ŠIUOLAIKINIO DRUWIO TIESA

Labai sunkiai apibrėžiama DARNA. Darną aš, su grupe pasitarę, apibrėžėme taip, DARNA YRA PRIEŠYBIŲ KOVOS PUSIAUSVYRA plačiąja prasme ir buities akimirką palanki žmogui siaurąja prasme.

KETVIRTOJI ŠIUOLAIKINIO DRUWIO TIESA

Ši tiesa yra labai filosofinė. Jei pirmose stengiausi apibrėžti dievybę, žmogaus prigimtį, darną, tai ketvirtojoje aš norėjau apibrėžti laiką ir Visatą. bet tai man neįmanoma, neužteko tiek žinių. Tada man kilo mintis, kad reikia ketvirtoje druwio tiesoje nusakyti laiko savybę, būtent, ciklinė laiko kaita yra pastovumo pagrindas. Tuo aš tvirtinu, kad yra dvi laiko sampratos, tai yra pastovioji, krikščionybės pripažįstama ir mūsų yra ciklinė laiko kaita.  Ją ypatingai gerai žino tie, kas domisi pranašystėmis. Šią tiesą galima išplėsti taip:

ciklinė laiko kaita objektyvi ir subjektyvi, kiek supranta žmogus ir aplinka, tai sufleruoja, kad yra pastovumo pagrindas.

Apie kokį pastovumą šnekame. Šnekame apie tai, kad taip mes suprantame laiko prasmę truputį skirtingai nuo krikščionybės.

(laukite tęsinio)

Sekantis susitikimas gruodžio 16 dieną ir paskutinis šiais metais prie Kūčių stalo (stalas suneštinis) gruodžio 23 dieną, ketvirtadienį 18.00 val. (registruotis info(@)baltai.lt)

Kviečiame prie Apvaliojo stalo gyvai klausytis pokalbių apie dvasinę baltų kultūrą Vilniuje, prekybos centro „Gedimino 9″ III aukšte, Eko bangos patalpose, Baltų žinyčios auditorijoje. Programoje Vaclovo Mikailionio, Viliaus Gibavičiaus ir Liutauro Balsio diskusija „Druwio dvasinio kelio pagrindai“. Klausyti ir klausti galėsite jaukioje aplinkoje prie arbatos puodelio. Dalyvio mokestis 6 lt (remiate BALTAI.LT svetainės išlaikymą).

APTARTI FORUME

© 2010, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (2)

 

  1. Uosinis sako:

    Manau, čia daugiau norėjo pabrėžti, kad laikas suprantamas cikliškas ir taip sukuriamas pastovumas, o ne besitęsiantis ir nieko neatkartojantis. Tik labai gudriai užrašyta ir paaiškinimas toks pat kaip ir teiginys, tik iš kitos pusės :)

  2. soullit sako:

    „…ciklinė laiko kaita objektyvi ir subjektyvi, kiek supranta žmogus ir aplinka, tai sufleruoja, kad yra pastovumo pagrindas.“
    Kodėl laikas nusakomas kaip pastovumo pagrindas, jei jo kaita ir objektyvi, ir subjektyvi, – ji neturi įtakos dvasinei ir gyvastinei prigimčiai, todėl nemanau, kad pagrindas būtent laikas.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.