0

Šį penktadienį – įspūdingas žiedinis saulės užtemimas

gegužės 10, 2013 NAUJIENOS

2013-ieji – tikri užtemimų metai.

Iš viso šiemet įvyks 5 užtemimai – trys Mėnulio ir du Saulės. Vienas neįprastai trumpas dalinis mėnulio užtemimas įvyko ką tik – balandį. Jau artimiausią penktadienį (gegužės 10 d.) laukia įspūdingas žiedinis saulės užtemimas. Dar po poros savaičių, gegužės 25 d., laukia trečiasis šių metų užtemimas. Tiesa, tai bus Mėnulio užtemimas ir mažiausiai įspūdingas iš visų šiemet vyksiančių.

Žiedinis saulės užtemimas.K. Bairdo/Universe Today nuotr.

O štai penktadienį vyksiantis žiedinis saulės užtemimas bus ypatingas tuo, kad Mėnulis visu savo kūnu užstos Saulę. Tiesa, dabar jis yra beveik apogėjuje (tolimiausiame taške nuo Žemės), todėl atrodo vizualiai mažesnis – šiek tiek per mažas, kad uždengtų visą Saulės diską. Tad penktadienį danguje suliepsnos įspūdingas ugnies žiedas – būtent tokį pavidalą įgaus Mėnulio nevisiškai pridengta Saulė. Apogėjų Mėnulis (ne saulės užtemimas) pasieks gegužės 13 d., 16:32 Lietuvos laiku. Tada nuo Žemės jis bus nutolęs per 405 826 km. Žiediniai saulės užtemimai yra gerokai dažnesni už visiškus saulės užtemimus: per pastaruosius 5 tūkst. metų 33,2 proc. visų saulės užtemimų buvo žiediniai, 26,7 proc. – visiški, likusi dalis – hibridiniai ir daliniai. Beje, kuo toliau, tuo žiedinių užtemimų danguje tik dažnės, mat Mėnulis nuo Žemės vis tolsta – po 3,8 cm per metus. Po maždaug 1,4 mlrd. metų įvyks paskutinis visiškas saulės užtemimas ir truks jis labai trumpai. Po to visiškų saulės užtemimų Žemėje nebebus. Pats pirmasis žiedinis saulės užtemimas Žemėje įvyko prieš maždaug 900 mln. metų.
Stebint temstančią saulę užvis svarbiau yra stebėjimus vykdyti kuo saugiau. Žiedinis užtemimas visose jo fazėse būna gerokai ryškesnis ir šviesesnis už visišką saulės užtemimą, tad pro optinius įrenginius jį stebėti reikėtų dar atsargiau. Apsauginius filtrus BŪTINA naudoti visų užtemimo fazių stebėjimų metu, kitaip galima netekti regėjimo. Net ir tą akimirką, kai Mėnulis dengia didžiausią Saulės dalį (1994 m. tai buvo 95 proc. Saulės disko), Saulė išlieka nepaprastai ryški ir nežinodamas, kad vyksta saulės užtemimas, to nepastebėsi.
Penktadienį per užtemimo maksimumą Mėnulis paslėps 95,44 proc. Saulės disko. „Universetoday.com“ atkreipia dėmesį, kad net ir tada liks apie 8,9 proc. nepridengtos Saulės – apie 1/11-oji matomo ploto dalis. Nepaisant to, Saulės ryškis pasikeis labai nežymiai: nuo -27 ryškio iki -24,5 ryškio (pastarasis ryškis yra 25 tūkst. intensyvesnis už Mėnulio pilnatį). Veiksmas prasidės ir ankstyvosios dalinio užtemimo stadijos pirmiausiai bus matomos Vakarų Australijoje aušros metu – Lietuvos laiku tai bus jau gegužės 10 d., 00:25 val. Ugnies žiedas visu gražumu virš Vakarų Australijos turėtų suliepsnoti 1:30 val. Lietuvos laiku. Žiedas ten bus matomas 172 km pločio ruože („tunelyje“). Žiedinio saulės užtemimo „tunelis“ (Žemės paviršiumi keliaujantis Mėnulio šešėlis) nusidrieks į šiaurės rytus, Ramiojo vandenyno vidurio link, ir tęsis Papua Naujosios Gvinėjos, Saliamono salų ir Kiribačio dangumi.

 Dalinis saulės užtemimas, nufotografuotas 2012 m. gegužės 20 d. Kalifornijoje (JAV). Jimnista/Universe Today nuotr.

Dalinis saulės užtemimas, nufotografuotas 2012 m. gegužės 20 d. Kalifornijoje (JAV). Jimnista/Universe Today nuotr.

Maksimali žiedo fazė truks 6 minutes ir 3 sekundes – ji įvyks 2° 13’ šiaurės platumos ir 175° 28’rytų ilgumos. Didžioji dalis Australijos, Naujosios Zelandijos, Indonezijos ir Filipinų matys tik dalinį Saulės užtemimą. Havajuose bus matomas taip pat tik dalinis užtemimas (bus pridengta apie 40-50 proc. Saulės disko), tačiau įdomu tai, kad Havajuose tada tebebus gegužės 9 d. Užtemimas rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje visiškai baigsis 6:25 val. Lietuvos laiku. Lietuvoje žiedinio saulės užtemimo nematysime, tačiau galėsime stebėti jį nuotoliniu būdu (internete). Vakarų Australijos gyventojams sinoptikai žada giedrą dangų – debesuotumo tikimybė tik apie 20 proc. Saliamono salose debesų tikimybė apie 60 proc., Havajuose – apie 70 proc. Daugiau meteorologinės informacijos per būsimus užtemimus galima rasti „Eclipser“ tinklalapyje. Gegužės 10 d. saulės užtemimas bus 31-asis iš 70-ies dabartinėje sarosų serijoje. Sarosas – vadinamasis Drakono periodas, kurį sudaro 223 mėnesiai (vidutiniškai 6585,3213 paros arba 18,03 metų), per kurį Saulės ir Mėnulio užtemimai pasikartoja maždaug tokia pat seka. Praėjus vienam sarosui, Saulė, Mėnulis ir Žemė stoja į tas pozicijas, kuriose buvo sarosui prasidedant.
Dabar yra 138-oji sarosų serija. Ji prasidėjo vos 2 proc. daliniu saulės užtemimu 1472 m. birželio 6 d. ir baigsis 2716 m. liepos 11 d. 12 proc. daliniu Saulės užtemimu. Iki šiol jau įvyko 3 visiški, 1 hibridinis, 16 dalinių ir 50 žiedinių užtemimų. Paskutinis šios 138-osios sarosų serijos žiedinis užtemimas įvyko 1995 m. balandžio 29 d. ir buvo matomas Pietų Amerikoje. Kitas ir paskutinis 2013 m. saulės užtemimas bus hibridinis (vienoje užtemimo „tunelio“ dalyje jis bus matomas kaip žiedinis, kitoje – kaip visiškas) ir įvyks lapkričio 3 d., o bus matomas virš Vidurio Atlanto ir Centrinės Afrikos. Kitas žiedinis saulės užtemimas įvyks tik 2014 m. balandžio 29 d., o artimiausias visiškas Saulės užtemimas – 2015 m. gegužės 20 d.
VIDEO http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=WSGxOZZl2Nw

balsas.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.