Baltų žinyčios vartai

0

Ant raganiškosios Šatrijos – krikščionių giesmės

viršaitis birželio 4, 2013 PASAULĖŽIŪRA, Renginiai, tautos silpnėjimas

Lina Dijokienė//

Dviejų kultūrų sankirta. Penktadienio pavakarės karštį atvykusieji ant Šatrijos kalno į gegužines pamaldas galėjo papildyti įspūdžiais, stebint nebylų dviejų skirtingų pasaulėžiūrų demonstravimo spektaklį. Senojo baltų tikėjimo atstovai bei jiems prijaučiantys, mosuodami Žemaitijos vėliavomis ratu apstojo Šatrijos kalno viršūnėje įrengtą ugniakurą. Šalia jo norėję išvirti tradicinį vietos šiupinį maldininkams pavaišinti luokiškiai turėjo su visais puodais dangintis Šatrijos papėdėn, mat žemaičiai užprotestavo tokią, jų manymu, piktadarystę: „Juk mes Luokės bažnyčioje vakarienės neverdam!”. Iškilminga procesija užlipę į Šatrijos viršūnę gegužinių pamaldų dalyviai ir tylaus protesto formą pasirinkę žemaičiai vieni kitiems atsuko nugaras…

Minėjo žemaičių krikštą

Penktadienį ant Šatrijos kalno gegužinės pamaldose paminėtas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Nemažas dvasininkų ir tikinčiųjų būrys užkopė į Šatrijos kalno viršūnę pasimelsti. Gegužinėms pamaldoms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kartu meldėsi augziliaras vyskupas L.Vodopjanovas OFM. Po pamaldų ir vyskupų palaiminimo visi susirinkusieji pakviesti Šatrijos kalno papėdėje vaišintis Luokės parapijos klebono kun. V.Palionio ir bendruomenės surengtomis vaišėmis — tradiciniu luokiškių verdamu šiupiniu ir iš Šatrijos kalno apylinkių surinktų žolelių arbata. Visu būriu maldininkai kalno šlaitu patraukė į vaišes.

Po pamaldų ant Šatrijos kalno renginys tęsėsi neseniai atnaujintame Biržuvėnų dvare. Išskirtiniams asmenims buvo surengta ekskursija, vaišės, įteikti apdovanojimai.

Prireikė policijos

Nors žemaičiai savo kitokią nei į gegužines pamaldas susirinkusiųjų poziciją rodė tylomis, nugaromis atsisukę į besimeldžiančiuos katalikus, matyt, kažkam šitokia situacija pasirodė grėsminga. Į renginį ant Šatrijos kalno net dukart buvo kviesti policijos pareigūnai. Pirmąkart atvykę policijos patruliai pasidairė aplinkui, pasiteiravo aplinkinių, ar viskas vyksta ramiai, ir išvyko. Netrukus jie grįžo vėl. Tąsyk, jau antrąkart užlipę ant žemaičių krašto gražuolės Šatrijos, pareigūnai dairėsi tiesiogiai Telšių r. savivaldybės mero V.Kleivos. Regis, turėjo tikslą prisistatyti būtent jam. Pamatęs pareigūnus, rajono vadovas šypsojosi, padėkojo vyrams už tarnybą ir davė leidimą jiems išvykti.

Antradienį „Penktadienio žemaičio“ paklaustas, ar ne jis dukart kvietęs policijos patrulį, V.Kleiva išsigynė. Pasak mero, niekas policijos du kartus nekvietęs. „Paskambino seniūnas ir paklausė, ar yra policininkai renginyje, kurių turėtų būti kiekviename renginyje. Sakė – yra automobilių spūstys“, – pareigūnų atsiradimo pamaldose priežastis aiškino V.Kleiva.

Pasirinko vyskupai?

Kodėl gražiai gegužinių pamaldų tradicijai pasirinkta būtent Šatrija, ant kurios savo svarbiausią šventę mini senojo baltų tikėjimo išpažinėjai? „Sutilpom visi. Vietos po saule turi užtekti visiems“, – diplomatijos retoriką demonstravo V.Kleiva. Dėl diskutuotinos vietos ant Šatrijos viešoms gegužinėms pamaldoms pasirinkimo Telšių r. meras savo atsakomybės nematė. „Nuoširdžiai sakau, kad šito reikėtų klausti vyskupijos. Jie pirmuoju smuiku grojo“, – tvirtino V.Kleiva.

Faktai

Šatrijos kalną, apipintą legendomis Telšių krašto žmonės paprastai sieja su raganomis, sako čia esant raganų susirinkimo vietą. Istorikai mano, jog čia galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus krikščionybę. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, senojo žemaičių tikėjimo tęsėjai susirenka ant Šatrijos švęsti Gabijos šventės. Susibūrusi senojo baltų tikėjimo puoselėtojų bendrija „Romuva“ Žemaitijoje 1994 m. liepos 17 d. Šatrijos kalne uždegė Amžinąją Ugnį. Čia įrengtas ugniakuras, iš kurio kasmet Ugnelė parnešama į Telšių tautodailininko A.Gedvilo sodyboje įrengtą Ugnelės svetainę.

pzemaitis.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.