2

Už genocidą reikia teisti Lietuvos katalikų bažnyčią

birželio 18, 2013 tautos silpnėjimas

Giedrius Šarkanas//

Jei jau tiriami istoriniai nusikaltimai, Prokuratūra privalo tirti ir 16-18 a. Katalikų bažnyčios ir konkrečiai jėzuitų bei Vilniaus universiteto studentų vykdytus lietuviečių bei protestantų genocidus.

vienuol

Jau ne kartą esu apgailestavęs dėl to, kad Lietuvos valstybę savo valiai pajungia beveik pusę tūkstantmečio mūsų tautą siekusi sunaikinti bažnyčia; dabar bandau padaryti nors kažką, kas tam galėtų sutrukdyti.

Neseniai netyčia peržvelgiau dar vieną mokyklinį istorijos vadovėlį (6 klasei) – jis visas persisunkęs vaikams primetinėjamos pagarbos didžiausiam visų laikų lietuvybės priešui. Normalūs mokykliniai vadovėliai parašyti lyg būtų skirti kokiai jėzuitų gimnazijai!

Vėlgi, kaip jau esu rašęs anksčiau, valstybinėse mokyklose moksleiviams peršama iškraipyta istorijos versija, nukreipianti jų dėmesį į Katalikų bažnyčios pergales ir subtiliai nutylinti arba vos keliais žodžiais pamininti siaubingiausius Lietuvoje dominuojančios bažnyčios nusikaltimus.

Todėl dabar kreipiuosi į Prokuratūrą dėl istorinių Katalikų bažnyčios ir jai tarnavusio jėzuitų ordino nusikaltimų. Laikas tinkamas – gyvename katalikų triumfo prieš mūsų šalį bei tautą fone vėl įsibėgėjančio lietuvių tautos genocido epochoje, panašiai, kaip ir jėzuitų žudyti mūsų protėviai 16–18 amžiuose.

Žinoma, aš ne toks naivus, jog tikėčiau, kad Prokuratūra imsis tirti katalikų nusikaltimus, bet gal tai pritrauks nors dar kelių tautiečių dėmesį, padės suprasti, kodėl Lietuva vos neišnyko 18 amžiuje ir artėja prie žlugimo ribos dabar?

Prieš 500 metų Katalikų bažnyčios vykdyti genocidai vos nepasibaigė galutiniu lietuvybės sunaikinimu

Dabartinė ideologizuota, Lenkiją bei Katalikų bažnyčią teisinanti ir aukštinanti oficialioji istorija paprastai jei ne giria, tai bent jau nepeikia Jėzuitų ordino. Mėginama vaizduoti jėzuitus pažangos, mokslo, vienybės niešėjais.

Tačiau būtent jėzuitai galutinai sugniuždė lietuvietybę, sudegindami, nuskandindami ar tiesiog nukankindami šimtus o gal ir tūkstančius savo protėvių religiją nors kažkiek atvirai praktikavusių lietuvių. Faktiškai sunaikindami tradicinį lietuvių tikėjimą, jėzuitai pabaigė tai, ką dar 14 amžiuje pradėjo du išgamos pusbroliai – lietuviai tapo visiškai beteisiais baudžiauninkais.

Iš kitos pusės, jėzuitai susidorojo su įtakingiausiomis protestantizmo Lietuvoje srovėmis – reformatais ir arijonais. Būtent evangelikai pradėjo Lietuvoje steigti spaustuves, leisti knygas, vienu žodžiu – šviesti lietuvius.

Protestantai baigdavo mokslus geriausiuose Vakarų universitetuose ir grįžę skleidė ką išmokę tarp žmonių, steigė mokyklas, pagaliau krikščioniškas apeigas atlikdavo lietuvių kalba.

Jėzuitai priešinosi šviečiamajai Reformacijos įtakai, persekiojo ir uždarinėjo mokyklas. Jų vykdytas reformatų bei arijonų genocidas išvijo iš Lietuvos geriausius, labiausiai išsilavinusius mūsų tautiečius; lietuvybės kultūros centras turėjo emigruoti į Rytprūsius.

Nebelikus evangelikų, uždarytos visos lietuviškos mokyklos, Lietuvą pradėta sparčiai lenkinti, ir tik nuo 18 amžiuje mūsų protėvius galutinai pavergusių ir visaip terorizavusių polonizuotojų mūsų žemę išvaliusiems Jekaterinai Didžiajai, Aleksandrui I-jam bei Muravojui Korikui turime būti dėkingi už tai, kad išlikome kaip tauta, o ne koks kaimas ar skansenas kur nors Latvijos ar Baltarusijos pasienyje.

Gal kreipimaisi dėl Katalikų bažnyčios vykdytų genocidų į prokuratūrą atvers akis bent dar keletui tautiečių?

Dabar gyvename panašiais į 18 amžių laikais. Mus engia, gąsdina ir varo iš Lietuvos lygiai taip pat „mūsų“ besiskelbianti Vyriausybė. Vien per keturis dabartinio Seimo valdymo metus iš tėvynės buvo išvyti maždaug 10 procentų lietuvių.

Kaip ir tada, visų pirma išvejami geriausiai išsilavinę, iniciatyvūs, dar kažką galintys pakeisti. Vėl, kaip ir prieš tris šimtmečius, Lietuvoje nevaržomai dominuoja Katalikų bažnyčia. Visur skverbiantis vyskupams, kapelionams, vienuoliams, klebonams ir pan., moderniai mąstantiems lietuviams, ne katalikams vėl nebelieka vietos.

Katalikų bažnyčia vis labiau vyriausybės finansuojama, jai perduodama vis daugiau valstybės turto. Valstybinės įstaigos, kaip, pavyzdžiui, Vyriausybė, Seimas, Prokuratūra, įvairiausios viešąjį gyvenimą kontroliuojančios komisijos (žurnalistų, Lietuvos televizijos ir pan.) vis labiau panašėja į klusnias katalikų agentūras. Jos gina nebe viešąjį, tautos interesą, o Katalikų bažnyčios interesus.

Deja, dauguma tautiečių to nepastebi. Prisiskaitę melo ir propagandos iš katalikams nuolankiai tarnaujančios žiniaspaudos, jie ieško kaltų Rusijoje, Baltarusijoje, tarybinėje praeityje, tarp musulmonų, žydų, jankių ir dar Jėzus žino kur, reikalauja keršto devyniasdešimtmečiams senukams.

O juk Lietuvoje tiesiog vėl kartojasi 500 metų senumo istorija. Nors pažangiausi, nenorintis su savo tautos genocidu taikstytis lietuviai kol kas tiesiogiai nežudomi, juos priverčia palikti šalį vėl atgimęs Katalikų bažnyčios ir vagių valdžioje tandemas.

Prašymas pradėti tyrimą dėl lietuviečių genocido

Giedrius Šarkanas

Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai
Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui
Dariui Valiui

PRAŠYMAS
2012-09-04
Vilnius

Kaip formuluoja Genocido prevencijos ir baudimo už jį konvencija,

genocidas yra:
siekiant sunaikinti, visiškai ar dalinai, nacionalinę, tautinę, rasinę arba religinę grupę, kaip tokią,
a) tos grupės narių žudymas arba b) rimtas fizinis ar psichinis jų žalojimas, arba c) sudarymas grupei gyvenimo sąlygų, kurios sąlygotų dalinį ar visišką grupės sunaikinimą, arba d) įgyvendinimas priemonių, skirtų apriboti gimstamumui toje grupėje, arba e) tos grupės vaikų pervedimas jėga į kitas grupes.
Pagal Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį („Genocidas“), tas, kas atliko genocidu laikomus veiksmus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalies 1 punktą,

8. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:

1) genocidui (99 straipsnis);
Kaip visuotinai žinoma, šešiolikto amžiaus pabaigoje kovoti su Katalikų bažnyčios priešais į Lietuvą atvyko Katalikų bažnyčiai tarnavusios Jėzuitų ordino atstovai. Per maždaug du aktyvios ordino veiklos amžius, jėzuitams vadovaujant, dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo persekiojami tiek lietuviečiai (senojo lietuvių (baltų) tikėjimo išpažintojai), tiek evangelikų religinės bendruomenės. Prieš šių religijų atstovus tiek jėzuitai, tiek jų parankiniai – tiesiogiai priklausę Katalikų bažnyčiai, ar tiesiog jos rėmėjai – naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą.

Prašau Prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 16 – 18 amžiuose Lietuvoje galimai vykdyto lietuviečių genocido.


Katalikybė buvo primesta lietuviams daugiausiai jėga 14-15 amžiuose. Kiek galima spręsti iš daugelio to meto liudijimų, daugelis tuometinės Lietuvos gyventojų ir toliau praktikavo savo protėvių religiją. Pavyzdžiui, jėzuitus kvietęsis Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis 1587 m. skundėsi, kad lietuviai „visuotinai aukoja Perkūnui, garbina ąžuolus kaip šventus ir daug panašių dyvų daro“ (S.Roslowski Litvanicarum Societatis Jesu historiarus, – Vilnius, 1766, 164 p., pagal J.Jurginis Lietuvos Krikštas, Vilnius 1987, 274 p.), panašiai virkavo Mažvydas, Bretkūnas ir daugelis tiek Lietuvos, tiek užsienio veikėjų (P.Duodas Pranešimas Venecijos senatui, 1592 m. ir pan.). Taigi 16 a. pradžioje daugelis lietuvių buvo išlaikę lietuvietybę, tiktai dėl tuometinio monoteistinių religijų diktato negalėjo viešai organizuotis, bendrai ir atvirai atlikinėti savo religinių apeigų.

Jėzuitai ėmėsi persekioti lietuviečius aiškiai nusikalstamomis priemonėmis – tiek baugindami tradicinį baltų tikėjimą išsaugojusius lietuvius, tyčiodamiesi iš jų, tiek fiziškai susidorodami. Lietuviečių žudymai tuo metu buvo vadinami „raganų teismais“. Tradicinius lietuviškus dievus garbinusius lietuviečius „apkaltindavo“ tarnavimu krikščionių dievo Jėzaus Kristaus (toliau – Jėzus) priešui – Šėtonui arba Velniui.

To meto krikščionybės doktrinose evangelijų liudijami Jėzaus nurodymai buvo aiškinami pažodžiui. „Kas ne su manimi, tas prieš mane“ (Luko evangelija, 11/23) buvo suvokiama – visi, kurie negarbina Jėzaus, yra jo, taigi ir visų krikščionių priešai. Jėzaus prisakymas: „Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas – savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš gimdytojus ir juos žudys.“ (Morkaus evangelija, 13/12) – buvo vykdomas kaip įsakmus Jėzaus nurodymas nužudyti krikščionybės vardan netgi savo artimuosius. Todėl tai, kad nuo 16 a. pabaigos beveik du šimtmečius negarbinę Jėzaus ar garbinę kitus dievus lietuvės ir lietuviai katalikų buvo žudomi kaip „raganos“ ir „raganiai“, buvo natūralu Reformacijos laikų katalikiškajai kultūrai.

Beje, Vėlinas (Velnias) yra vienas iš pagrindinių lietuvietybės dievų, taip pat, kaip ir Ragana. Apeigos, susijusios su Vėlino ar Raganos garbinimu yra natūrali senosios lietuvių religijos dalis, visai nesusijusi su Jėzumi, kuris nėra pripažįstamas garbinimo vertu dievu. Taigi kankindami, degindami bei skandindami savo vadinamuosius „raganas“ bei „raganius“ už Vėlino ar kitų lietuviškųjų dievų garbinimą, jėzuitai ir kiti į juos panašūs katalikai Lietuvoje taip užmaskuotai susidorodavo su (tegul ir prievarta pakrikštytais) lietuviečiais. Taigi buvo sistemingai siekiama išžudyti senojo lietuvių tikėjimo išpažintojus, „siekiama sunaikinti, visiškai ar dalinai, religinę grupę“ (lietuviečius).

Įvairiuose šaltiniuose aprašyti šimtai susidorojimo su „raganomis“ atvejų. 1718–1719 m. jėzuitų ataskaitoje rašoma: „Pragaro globėjo rūpesčiu pamokytos kerėtojos visur po žemdirbių namus pribarstė vasarą tarp javų gausiai augančio kūkalio sėklų; jos moko, kokiu būdu, ištarus kai kuriuos žodžius ar uždėjus kai kuriuos burtaženklius, reikia gydyti žaizdas, įvairias ligas, gyvačių įgėlimus, kokiu būdu spėti ateitį ir t.t. Kad toji nelaimingoji prietarų žolė, ta prakeiktos pranašystės raugė būtų išrauta ir atgailos sakramento ugnyje sudeginta, pamokslininkai pasidarbavo su tokiu pasisekimu, kad atsipeikėjo apie 500 tų kerėtojų ir velniškos medicinos daktarų“. (J.Jurgelis Raganų gaudymo šimtmetis, – Vilnius, 1984, – 124,125 p.p.). Taigi jėzuitai gyrėsi vien per du metus sudeginę 500 „raganų“! Be abejo, Prokuratūra turi galimybių ištirti visus jėzuitų archyvus (taip, kaip KGB archyvus) ir nustatyti nors apytikslį 16-18 amžiuose nužudytų lietuviečių skaičių. Bet kokiu atveju, šie jėzuitų, ar ir jų bendraminčių Katalikų bažnyčioje, veiksmai yra „tos grupės (lietuviečių) narių žudymas“.

Taigi „raganų“ deginimo politika visiškai atitinka genocido apibrėžimą pagal pirmąjį, (a) požymį. Iš kitos pusės, jėzuitų archyvuose randame ir genocido veiksmų aprašymų pagal antrąjį (b) genocido požymį. Viename iš 18 a. pradžios liudijimų nurodoma tokia „bausmė“ už „raganavimą“: „per tris savaites sekmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais viešai, gūnia apsigaubusi, mišių metu su žvake prieš altorių klūpoti privalo ir per pakylėjimą plaktis privalo, o kol atliks atgailą, turės prie špitolės gyventi ir bausmę kentėti, o po to, jeigu tik nors mažiausias koks įtarimas prieš ją atsiras, tada, kaip anksčiau parašyta, baudžiama bus“ (ten pat, 139 p.). Taigi savo protėvių tikėjimą išpažinusiai moteriai buvo įsakyta atlikinėti iškrypėliškos to meto katalikų vaizduotės sugalvotas be galo žeminančias apeigas, klauptis prieš kruvinojo lietuviečių persekiotojų dievo – nusikaltėlio (žr. „Jėzus Kristus – dievas nusikaltėlis“) atvaizdus, ir už bet kokį savo religijos apeigų atlikimą jai buvo grasinama mirties bausme (ten pat). Tokie veiksmai kvalifikuotini kaip „rimtas fizinis ar psichinis jų (lietuviečių) žalojimas“.

Vadinasi, lietuviečių naikinimas bauginant juos ir žudant „raganų“ deginimo pavidalu atitinka genocido apibrėžimą pagal du požymius – žudymą bei rimtą fizinį ar psichinį jų žalojimą.


Norėčiau pastebėti, kad Lietuvos teisėsauga energingai kelia bylas dėl veikų, kurioms jau pasibaigę standartiniai senaties terminai. Mano žiniomis, nors Prokuratūra delsia tirti svarbiausias Lietuvai bylas (pavyzdžiui, dėl galimo atominės elektrinės uždarymui skirtų lėšų grobstymo), dabar net keturi prokurorai nagrinėja vadinamąją Katalikų Bažnyčios Kronikos bylą, kurioje įtariamas 84 metų senolis.

Iš kitos pusės, (mano nuomone, greičiausiai dėl asmeninių bei politinių priežasčių) įstatymų leidėjai nustatinėja tarptautinės praktikos aiškiai neatitinkančius senaties terminus, dėl kurių tampa galimi minėtasis ir panašūs akivaizdžiai žiniasklaidoje prieš rinkimus politizuojami teisminiai procesai. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjai Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje yra nustatę visiškai tarptautiškai pripažintą genocido sampratą iškreipiantį jo apibrėžimą – net ranka nekyla jo cituoti. Dėl to susidaro įspūdis, kad Lietuvos teisėkūra natūraliai tampa tarptautinių patyčių objektu.

Kadangi 29 Konstitucijos straipsnis įtvirtina teisinės lygybės principą, būtų akivaizdžiai neteisinga ir nekonstituciška, įnirtingai persekiojant už vienus istorinius nusikaltimus, to nedaryti dėl kitų akivaizdžių istorinių nusikaltimų, neturinčių senaties termino ne tik pagal Lietuvos, bet ir pagal tarptautinę teisę.

Noriu dar pridurti, kad galimi lietuviečių genocido kaltininkai – Katalikų bažnyčia bei konkrečiai Jėzuitų ordinas – vis dar vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje. Taip pat norėčiau priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs prašymą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jei nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba jei nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.


Todėl

prašau Generalinės Prokuratūros, Generalinio Prokuroro Dariaus Valio, vadovaujantis Genocido prevencijos ir baudimo už jį konvenciją ir Baudžiamojo proceso kodekso 99 straipsniu bei 95 straipsnio 8 dalies 1 punktu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos teisėsaugos praktiką tirti istorines bylas bei lygiateisiškumą prieš įstatymą įtvirtinantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį bei konstitucinį teisingumo principą, o taip pat nepamirštant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 1 dalies, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 16-18 a. galimai vykdyto lietuviečių (senosios lietuvių religijos atstovų) genocido Lietuvoje, juos žudant (deginant „raganas“) bei rimtai fiziškai bei psichiškai žalojant.

Daugiau Giedriaus dienoraštyje www.lietuviais.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (2)

 

  1. doremi sako:

    ne visi gi tautiečiai akli ir žino kaip tikėjimo tiesos skiriasi nuo skelbėjų darbų
    gal geriau kokią peticiją parenk,gerbiamasis
    tuomet žmonės pasirašys, gausiai tikiuosi ir toks dokumentas jau turės galios ,

  2. a.grumbinas sako:

    Kuokia prokuratūras reakcija?

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.