0

Strėvos įgriuva

birželio 19, 2013 Paveldas, žygiai

Jei mėgstate leisti laiką gamtoje ir atrasti įdomesnes Lietuvos vietas, būtinai užsukite pasižiūrėti Aukštadvario regioniniame parke esančios Strėvos įgriuvos. Tai 20 metrų gylio dauba, aptinkama Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio miške, pavažiavus šiek tiek į vakarus nuo Strėvos kaimo.


Legendoje pasakojama, kad šioje vietoje, senovėje stovėjo karčema, kurioje mėgę uliavoti velniai ir laidokai vyrai. Už tai karčema buvo prakeikta ir pakilęs didelis vėjas ją prasmegtino. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad iš atsivėrusios gilios duobės dar ir dabar retkarčiais galima išgirsti sklindančius keistus garsus ir riksmus, tad sutemus jie baiminasi čia vaikščioti.


Moksliškai įrodyta, kad Strėvos įgriuva atsivėrė maždaug prieš 18 tūkst. metų. Ji yra termokarstinės kilmės, atsiradusi vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, kai sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus, susidarė stačiašlaitė dauba, vėliau pavadinta Strėvos įgriuva. Vietiniai ją dar vadina Zapadlaja jama. Tai Lietuvos geologinis paminklas.

Strėvos įgriuvos skersmuo viršuje siekia 150 metrus, o šlaitų aukštis – net 20 metrų. Šlaitai statūs, o dugnas užpelkėjęs. Jame, turistų atrakcijai pagal legendą įrengtas nugarmėjusios karčemos fragmentas – iš po žemių kyšantis stogo kampas.

strevos igriuva

Strėvos įgriuvos pažintinis takas

Visai neseniai aplink Strėvos įgriuvą įrengtas naujas pažintinis. Takas veda tankiu mišku, o jo ilgis – vos 600 metrų. Take rasite įrengtas 5 pažintines stoteles, tad keliaudami šiuo taku turėsite galimybę ne tik apžiūrėti daubą iš visų pusių, bet ir susipažinti su puoselėjamu Spindžiaus mišku ir jo ypatybėmis. Tai gali būti gera gamtos ir Lietuvos krašto pažinimo pamoka moksleiviams, studentams ir net suaugusiems.


1 stotelė.
Informacija apie Strėvos įgriuvos pažintinį taką


2 stotelė.
Kertinė miško buveinė
Miškų sklypuose ar jų dalyse, kuriuose yra brandžių medžių ir medynų, aptinkamos retos ar nykstančios specifinės augalų, grybų, gyvūnų rūšys, yra įsteigtos kerinės miško buveinės (KMB). Šiose miško dalyse yra turtingiausia biologinė įvairovė, nevykdoma ūkinė veikla, lieka stovėti išdžiūvę medžiai, nulūžusiom viršūnėm stuobriai, išvirtusių medžių šaknys, kamienai.
Šios KMB tipas – šlaitas. Buveinė yra pietrytiniame bei pietiniame Strėvos įgriuvos šlaite. Čia esama kertinių biologinių elementų – brandžių drevėtų medžių, stuobrių, stambesnių virtelių su žieve ir be žievės. Medynas įvairiaamžis, vyrauja brandžios pušys, eglės, beržai, pakankamai negyvos įvairių irimo stadijų medienos, kuri yra daugelio grybų bei vabzdžių rūšių buveinė. Aptinkamos indikatorinės KMB rūšys: dvišakė padraika, šakotasis šiaudenis, didysis skydvabalis ir kt.


3 stotelė. Spindžiaus miško gamtinė įvairovė
Kalvotas ir mozaikiškas reljefas, nederlingi smėlio dirvožemiai, šaltiniuotos ežerų ir upių pakrantės, daubos ir slėniai suformavo skaitlingą buveinių ir augalų rūšių įvairovę. Vaizdingame Spindžiaus miške vyrauja paprastosios pušies medynas su paprastojo ąžuolo pomiškiu. Derlingesnio dirvožemio sklypuose medynas mozaikiškas, šalia pušies ošia paprastoji eglė, karpotasis beržas, paprastoji vinkšna, drėgnesnėse augavietėse – juodalksnis, paprastasis uosis. Trake žaliuoja paprastasis kadagys, stiebiasi paprastojo lazdyno, paprastojo šaltekšnio krūmai. Šiame miške auga 26 augalų rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: vėjalandė šilagėlė, plačialapė klumpaitė, kalninė arnika, smiltyninis gvazdikas, tamsialapis skiautalpis, melsvasis gencijonas, statusis atgiris ir k.
Miške didelė gyvūnijos įvairovė. Brandžiuose medžiuose lizdus krauna vertingi plėšrieji paukščiai – paprastasis suopis, mažasis erelis rėksnys, juodasis peslys ir kt. Pažeistuose ir negyvuose medžiuose uoksus kala meletos, geniai, uoksuose noriai įsikuria ir kiti miško gyventojai – voverės, šikšnosparniai, pelėdos ir kt. Nuošalesnėse miško kertelėse būstus įsirengia barsukai, lapės, kiaunės ir kt. Šiame miške saugiai jaučiasi elninių žvėrių šeimos.


4 stotelė.
Dauba iš arčiau
Iš šios vietos galima apžvelgti daubą. Jos plotas – 1,5ha, ilgis – 150 m, plotis – 100 m, šlaitų aukštis – 20 m. Daubos dugnas 0,1 ha ploto, užpelkėjęs, durpių sluoksnis siekia 2,5 m gylį. Atlikus nuosėdų analizę paaiškėjo, kad įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 000 metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą, o šiam ištirpus susidarė stačiašlaitė dauba. Dauboje susikaupė vanduo, ėmė kauptis ežerinės ir balų nuosėdos. Aplink įgriuvą vyrauja smulkiai kalvotas reljefas, absoliutiniai aukščiai svyruoja nuo 127,4 m iki 164,1 m virš jūros lygio.
Dauboje dėl drėgmės rėžimo, ūksmingumo, užuovėjos  yra savitas mikroklimatas, dirvožemis, vešlesnė augalija. Negyvoje, irstančioje medienoje, kurios čia gausu, gyvena skaitlingos vabzdžių, grybų rūšys. Šviesiame, brandžiame miške, senuose kelmuose, stuobriuose prieglobstį randa vertingi ropliai – žalčiai. Brandžių medžių drevėse įsikuria ne tik mums įprasti paukščiai ar gyvūnėliai, bet ir mažai pažįstami naktiniai žvėreliai – šikšnosparniai.


5 stotelė
. „Natura 2000″ teritorija, kurioje gausu pelkučių, šaltinių.


Strėvos įgriuvą su pažintiniu taku rasite važiuodami Trakai – Aukštadvaris keliu. Nuo Trakų ji nutolusi apie 15 km. Prie kelio stovi nuoroda, kurią sekdami nukeliausite link miško gūdumoje tūnančios įgriuvos.
Daugiau informacijos apie Strėvos įgriuvą ir pažintinį pėsčiųjų taką aplink ją teiraukitės Aukštadvario regioninio parko direkcijos.

mytrips.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.