Į Vilnių grįžęs alpinistas S. Damulevičius papasakojo apie Pakistane patirtą košmarą
liepos 1, 2013 Amžina Atilsi, Nelaimės
Sekmadienio popietę pagaliau į Vilnių pargabentas alpinisto Ernesto Markšaičio kūnas. Lygiai prieš savaitę Pakistane, Himalajų kalnuose jį ir dar 10 alpinistų žiauriai nužudė teroristų grupuotė.
„Su Ernestu matėmės dvi dienos prieš nelaimę, o radijo ryšiu kalbėjomės įvykio išvakarėse. Ernestas prastai jautėsi ir liko stovykloje. Aš sirgdamas išėjau į kopimą, nes jaučiausi pakankamai stiprus. Tai mane ir išgelbėjo“, – kalbėjo S. Damulevičius. J. Stacevičius
Tuo pačiu automobiliu į Lietuvą grįžo per išpuolį kitoje stovykloje gyvas likęs alpinistas Saulius Damulevičius.
Nepaisant varginančios daugiau kaip parą trukusios kelionės automobiliu, lydint žuvusio bendražygio palaikus, ir prieš tai patirtų sukrečiančių išgyvenimų, S. Damulevičius sekmadienio pavakarę atvyko į spaudos konferenciją Kūno kultūros ir sporto departamente.
Išsigelbėjo, nes nepaisė ligos
S. Damulevičius atėjo pasitempęs, apsirengęs elegantišku kostiumu. Iš pažiūros būtų sunku atspėti, ką jam visai neseniai teko išgyventi.
Konferencijoje dalyvavo ir Algimantas Kuras bei Paulius Jakutavičius iš Alpinizmo asociacijos. Alpinistas E. Markšaitis ir nužudytieji kitų šalių alpinistai pagerbti tylos minute.
„Tai pirmas toks įvykis per mano dešimties metų karjerą. Tai niekaip nesusiję su pačiu alpinizmu“, – sakė S. Damulevičius.
Jeigu terorizmo akcija būtų įvykusi porą dienų anksčiau, aukų būtų galėję būti daugiau, nes dalis alpinistų iš bazinės stovyklos vėliau išėjo kopti aukščiau.
Lietuviai alpinistai į žygį išėjo šiek tiek negaluodami – Saulius nepaisydamas skrandžio negalavimo iškopė aukščiau, neliko bazinėje stovykloje, ir tai jį išgelbėjo. Stovykloje likę draugai buvo išžudyti.
Paskutinį kartą su Ernestu Saulius matėsi prieš porą dienų iki jo žūties, o balsą per radijo ryšį girdėjo išvakarėse.
„Mūsų viršuje stovėjo aštuonios palapinės. Ryte išgirdome iš pakistaniečių, kad bazinėje stovykloje išžudyti alpinistai“, – košmarą prisimena Saulius.
Po teroro akto į bazinę stovyklą iš viršaus alpinistai grįžo temstant. Žudynių vieta nebuvo apsaugota, lauke ant žolės matėsi kraujas.
Po įvykio, pasak Sauliaus, baugu buvo matyti pakistanietį stovyklos prižiūrėtoją, kuris galėjo atvesti teroristus, vaikščiojantį su ginklu. Juo jie nebepasitikėjo. Įtarė, kad jis galėjo ir vogti jų daiktus.
Ernestas Pakistane buvo antrą kartą, jis į kelionę pakvietė ir Saulių. Žavėjosi vietinių kultūra, mokėsi jų kalbos.
Terorizmas tyko bet kur
Saulius pasakoja, kad prieš teroro aktą iš musulmonų mokyklos buvo atėję trys asmenys ir bandė mokyti religijos, atlikti apeigas. Tai, jo manymu, galėjo būti teroristų žvalgai. Bet alpinistai noriai bendrauja su vietiniais – būna įdomu juos pamatyti, sužinoti apie kultūrą.
Alpinisto karjeros tragiškas įvykis nepaveiks. „Tai gali įvykti bet kur – sprogti autobusas, ginkluoti asmenys ateiti į viešbutį. Terorizmas neturi sienų ir judėjimo krypčių. Tai galėjo nutikti nebūtinai alpinistui. Mano aistros tai nesustabdys“, – sakė S. Damulevičius.
Pakistanas, pasak alpinisto, tai ne Europos Sąjunga – ten daug ginklų, apsauga stovi prie bankų, susibūrimų vietų. Bet dauguma gyventojų, paprastų žmonių – labai svetingi, geranoriški užsieniečiams, stengiasi padėti.
Ekspedicija turėjo trukti 50 dienų, tai buvo maždaug vidurys. Alpinistai planavo užkopti į kalno viršūnę, bet po teroro išpuolio žygis buvo nutrauktas.Ekspedicijas nutraukė ir kai kurios kitos ten buvusios alpinistų grupės.
Pasak Sauliaus, stovykloje likę daiktai šiuo metu atvežti į Islamabadą, dabar bus bandoma juos susigrąžinti ir grąžinti žuvusių artimiesiems.
Saulius ne iš karto sužinojo, kad Ernestas žuvo – jis ilgai tikėjo, kad bendražygis tebėra gyvas, gal išėjęs su kariškiais. Besileidžiant žemyn alpinistai gaudavo vis atnaujinamą informaciją. Galiausiai pirma nusileidę ukrainiečiai, pažinoję Ernestą, patvirtino, kad jis nužudytas. Saulius dalyvavo draugo atpažinime.
Apie Lietuvos valdžios atstovų reakciją S. Damulevičius sakė, kad dar nežino, kaip sureagavo valdžia. Sakė gavęs labai daug paramos iš mūsų diplomatų užsienyje – ambasadoriaus Turkijoje, diplomatų Ukrainoje.
Sekmadienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, lydymas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko apsilankė Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje, kur pagerbė Pakistano kalnuose tragiškai nužudytą alpinistą Ernestą Markšaitį ir padėjo vainiką visos Vyriausybės vardu. Ministras Pirmininkas ir krašto apsaugos ministras taip pat išreiškė užuojautą artimiesiems.
Grįžimas užtruko
Į Lietuvą E. Markšaičio palaikai turėjo grįžti penktadienio popietę. Tačiau lėktuvas, skraidinantis Talibano smogikų nužudytą alpinistą ir S. Damulevičių, sugedo ir įstrigo Charkovo oro uoste. Pakistaniečių karinio lėktuvo „Hercules C-130“ variklis subyrėjo tiesiog oro uoste.
Lietuvio palaikai ilgą laiką buvo lėktuve. Penktadienį Charkove buvo apie 30 laipsnių šilumos.
Vakare, įsikišus kandidatui į Lietuvos garbės konsulus Charkove, palaikus visgi buvo leista išgabenti į laikymui tinkamą vietą.
Karstas buvo išvežtas iš oro uosto į Charkovo morgą. Karstas su alpinisto palaikais iš Charkovo į Lietuvą pajudėjo automobiliu 7 val. ryto. Lenkijoje palaikai perkelti į iš Lietuvos atvažiavusį Vilniaus laidojimo rūmų automobilį ir sekmadienį po pietų pasiekė Lietuvą.
Pavakare E. Markšaičio palaikai pašarvoti salėje prie palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios. Laidotuvės planuojamos pirmadienį. Nužudytojo šeima nenori viešų laidotuvių ir prašo gerbti jų privatumą.
Portalas lrytas.lt primena, kad precedento neturintis nusikaltimas buvo įvykdytas birželio 22-osios vakarą 22 val. 45 min. vietos laiku atokiame Šiaurės Pakistano Himalajų rajone.
Talibano teroristai naktį nušovė 11 keliautojų, įsikūrusių bazinėje stovykloje. Tarp jų buvo ir lietuvis E. Markšaitis.
Video
Pakistane nužudytas alpinistas amžinojo poilsio atguls Karveliškėse
Lietuvos diplomatai: alpinistas E. Markšaitis žudikams bandė priešintis
lrytas .lt
© 2013, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
