0

Pažinimui.Žvaigždėtasis dangus ir jo parinis sukimasis

liepos 4, 2013 Žvaigždėtyra

Vakare, kai sutemsta, dangus sužaižaruoja, sakytum, nesuskaičiuojama daugybe žvaigždžių. Stebétojas pasijunta tarsi būtų po milžinišku kupolu. Įspūdis labai stiprus, ir visiškai natūralu, kad kadaise manyta, jog iš tikrųjų Žemę gaubia reali žvaigždžių nusagstyta sfera. Dabar gerai žinoma: žvaigždės − tai tolimos saulės, nutolusios nuo Žemės įìvairiausiais atstumais. Dideliu atstumu stebėtojo akys nepajėgia atskirti, kuri žvaigždė yra arčiau, kuri toliau, ir atrodo, tarsi visos jos būtų išsidėsčiusios vidiniame didelės sferos paviršiuje.

siaurine-zvaigzdeto-dangaus-puse-Virš horizonto paprasta akimi matyti ne daugiau kaip 3000 žvaigždžių. Žvaigždės juda erdvėje, bet dėl didelių atstumų daugumos jų danguje regimos tarpusavio padėtys kinta nepaprastai lėtai. Praktiškai mes matome tokį pat žvaigždėtą dangų, kokį jį matė žmonės, gyvenę prieš kelis tūkstančius metų. Tada žvaigždės padėjo žmonėms sekti laiką, numatyti sezoninių darbų pradžią, orientuotis tolimose kelionėse. Senovės astronomai jungdavo šviesesnes paslaptingojo dangaus žvaigždes į atskiras grupes − žvaigždynus ir juos pavadino gyvūnų, įvairių daiktų ir mitinių būtybių vardais. Daugelis senovinių žvaigždynų pavadinimų išliko iki šių dienų (Andromeda, Liūtas, Orionas, Persėjas, Strėlė ir t.t.). Kai kurioms labiau įsidėmėtinoms žvaigždžių konfigūracijoms lietuviai turėjo savo pavadinimus. Štai keletas geriausiai žinomų: Didieji ir Mažieji Grìįžulo Ratai (Didžioji ir Mažoji Lokė), Šienpjoviai (Orionas), Darželis (Šiaurės Vainikas), Jukštandis (Kasiopėja). Dabar žvaigždyno sąvoka yra pasikeitusi: tai ne šviesesnių žvaigždžių grupė, o tiesiog dangaus sklypas su viskuo, kas jame yra. 1922 m. Tarptautinė astronomų sąjunga patikslino žvaigždynų ribas ir pavadinimus. Dabar visas dangus padalytas į 88 žvaigždynus.

Visos plika akimi matomos žvaigždės ir daug pro teleskopus stebimų žvaigždžių įrašyta į katalogus ir sužymėta žvaigždėlapiuose. Blyškesnės žvaigždės ir vadinamos tais numeriais, kuriais jos pažymėtos plačiau paplitusiuose kataloguose. Šviesiausios kiekvieno atskiro žvaigždyno žvaigždės paženklintos dar ir graikų abėcėlės raidėmis. Nuo senų laikų per šimtą didelio spindesio žvaigždžių turi savo tikrinius vardus. Štai keletas pavyzdžių: Altairas (Erelio $ \alpha $), Kastoras (Dvynių $ \alpha $), Rigelis (Oriono $ \beta $), Sirijus (Didžiojo Šuns $ \alpha $), Vega (Lyros $ \alpha $) ir t.t. Kai kurias žvaigždes lietuviai vadino savaip. Pavyzdžiui, Kapela (Vežéjo $ \alpha $) jiems buvo Tikutis.

Kai kurie šviesuliai nepaklūsta nusistovėjusiai žvaigždžių išsidėstymo tvarkai ir slankioja iš vieno žvaigždyno į kitą. Tai − Saulė, Mėnulis, planetos, kometos, dirbtiniai Žemés palydovai, meteorai. Nerimstantys žvaigždžių atžvilgiu šviesuliai yra nepalyginti arčiau už jas ir visi priklauso Saulės sistemai.

Per naktį, praleistą po atviru dangumi, galima įsitikinti, jog žvaigždėtasis dangus lėtai sukasi iš rytų į vakarus. Atidžiai apsižvalgius, galima nustatyti ir įsivaizduojamos sukimosi ašies, einančios per stebėtojo akį, kryptį. Šiaurės pusėje gerokai virš horizonto (jei stebėtojas yra, pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje) yra vieta, kur žvaigždės labai mažai tejuda. Aukščiau šios įsidėmėtinos vietos žvaigždės sukasi iš dešinės į kairę (kai stebėtojas stovi veidu į šiaurę), o žemiau – iš kairės į dešinę. Aišku, kažkur ties ta vieta reikia įsivaizduoti tašką, žymintį dangaus skliauto sukimosi ašies kryptį (smulkiau žr. Dangaus sfera)

Žvaigždėto dangaus parinis sukimasis (apsisuka per parą) yra tik iliuzija. Ji kyla dėl to, kad Žemė (kartu ir stebėtojas) sukasi iš vakarų ì rytus.

Norintiems savo kompiuteryje idiegti žvaigždėtio dangaus stebėjimo programą, rekomenduojame Stellarium stellarium-0.12.2dev8-win64.exe

mokslasplius.itpa.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.