0

Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (4)

rugpjūčio 4, 2013 JŪRA-UOSTAI, Laivyba

Simas Knapkis://

Šiauriau Klaipėdos Lietuvos pajūrio žvejų valtys mažai kuo skiriasi nuo Kuršių mariuose naudotų ungurinių. Vizualiai vertinant galima pastebėti, jog jūrinėse burvaltėse šprintas būdavo iškeliamas gerokai aukščiau.

24. Didžiosios jūrinės valtys (U. Lachauer)

Didžiosios jūrinės valtys (U. Lachauer) 

Šios valtys pasak E. Mačiulaičio („Žvejyba Baltijos jūroje XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje“) būdavusios pušinės 8-10 m ilgio su švertu. Išlikusiose nuotraukose matosi ir gerokai mažesnių valčių ir be švertui reikalingo šulinio. Po žvejybos tokios valtys būdavo ištraukiamos, o kadangi jos nepermirkdavo, audros metu užliejus toks laivelis žvejui tarnaudavo kaip didelis gelbėjimosi ratas (P. Babickas „Gintaro krantas“).

Žinoma, kad žvejai valtis sėkmingai pritaikydavo tiek kontrabandos gabenimui, tiek turistų plukdymui. Vėliau į jūrines burvaltes buvo pradėti montuoti varikliai, o galiausiai jas pradėjo keisti kuteriais.

Tokių valčių konstrukcija nėra visiškai unikali Lietuvos pajūriui, beveik identiškas galima pamatyti jūrų muziejuje Ventspilyje (Latvija). Lyginant latviškas  ir lietuviškas galima pastebėti, kad tiek latviškos, tiek lietuviškos burvaltės turėjo šprintą, tačiau kaimynų valtyse paskutinę apkalai naudojamą lentą tvirtindavo ne į išorę, o į vidų.

Žvelgiant į pietus nuo Klaipėdos, Nerijoje ir Sembos pusiasalyje (Suvalkų kampas) sutinkamos visiškai kitokios burvaltės, jos gerokai didesnės ir turinčios į priekį pasvirusius stiebus.

Sodybos laivynas. Kurėnas, venterinė, vidutine, mažoji irklinės valtys ir pramoginė burvaltė (U. Lachauer)

Sodybos laivynas. Kurėnas, venterinė, vidutine, mažoji irklinės valtys ir pramoginė burvaltė (U. Lachauer)

Kyliniai laivai – upėje, plokščiadugniai – jūroje, vikingai  – Kuršių mariose, kuršiai –  Skandinavijoje, lenkiškos škutos – Nemune, lietuviškos vytinės  – Vysloje, komtūrai  – upe aukštyn, Lietuvos valdovai  – žemyn, grūdai  – iš, baldai  – į Lietuvą, Hanzos kontora Kaune ir vokiečių pirklių skundai dėl lietuvių apsimetinėjimo jų sąjungos nariais…

Nežinau, kiek tiesos yra istorijoje apie sembų laivyną, apsupusį Klaipėdą iš jūros ir marių (plaukta dviem keliais!), bet kad senoji laivyba klestėjo (bent vėlesniu laikotarpiu)  – byloja dokumentai. Kad laivyba žmonėms gyvenusiems prie vandens buvo kraujyje – atskleidžia etnografiniai laivybos terminai. Buvo laikmetis, kai bet kuriuo metu stovėdamas Nemune galėjai matyti burlaivį (Romaldas Adomavičius), o  pakeliui į Karaliaučių vandens kelią nuo vytinių tvėrė lietuvišku medžiu (upiniu šlagbaumu) ir „olandiškos“ konstrukcijos kurėną vokiečiai vadino „lietuviu“.

Ir tai ne vien gražios istorijos, tai ekonomika (šimtai tonų prekių viename laive), technologijos (laivų statyklos), paveldas (navigacija).

Gal Didžiosios Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystės heraldikoje sutinkami burlaiviai ne vien „raštas išėjęs iš krašto“, kai žinome, kad tai buvo „verdantis (gal ir ne taip kaip norėtume dabar) kultūrų, tradicijų, tautų, kalbų katiliukas“. Laivai visais laikais buvo tas raktelis į kitas šalis ir kultūras, todėl ieškoti unikalumo reikia atsižvelgiant į Europos ar Pasaulio kontekstą, kuriame kuklią, bet savo (nepakeičiamą) vietą turi nacionalinis laivynas.

Kaip nėra identiškų vandens telkinių, taip negali būti ir identiškų laivų, tik tai ir išskiria Lietuvos istorinį burinį laivyną nuo likusio. Šie skirtumai rodo Lietuvos gyventojų mokėjimą pritaikyti ir prisitaikyti prie vandens, o visa kita reikalavo dirigento.

Burlaiviai ir burvaltės, tik išskirtiniais atvejais būdavo naudojami ar statomi pramogai, nes jų pagrindinė paskirtis buvo ne plaukioti, o plaukti. Bet šiek tiek užsiminęs apie pramogas tradiciniais laivais turėčiau paminėti ir tarpukario žvejų regatas Kuršių mariose (tiek kurėnais, tiek ungurinėmis valtimis), Baltijos jūroje, kurių organizavimu buvo suinteresuota didžioji Lietuva (R. Adomavičiaus ir V.Japerto darbai).

Kurėno „Kuršis“ kapitonas pasakojo, kad, beplukdant svečius, viena Vokietijos pilietė užsiminė apie giminaitį, laimėjusį tokią regatą Jūros dienoje ir gavusį vardinį laikrodį iš paties prezidento (Smetonos?), su kuriuo uoste apsuko parodomąjį ratą.

Aišku, tokie žvejų „mandravojimai“ būdavę reti, ir paskutinėse Nemuno žemupio, Kuršių marių nuotraukose šalia masės tradicinių burvalčių galima pastebėti kitos epochos laivus – pramoginius burlaivius, liaudyje vadinamus jachtomis, o tuo metu kalendoriuje artėjo 1944 metai…

Tais metais latviai jūrinėmis valtimis bėgo į Švediją (šeimininkai paslaugiai juos siųsdavo atgal sovietams), dabar pajūryje stovi paminklas jų žygiams, kurio papėdėje piešinys, vaizduojantis vyrus lapkričio Baltijoje irkluojančius į „laisvę“.

„Vilko vaikas“ žvejas iš Girininkų kaimo Gerhardas Prūsas kartą irkline valtimi irkluodamas nuplaukė į svečius pas E. Jurgenaitį į Skirvytėlę, tada kartu plaukė į marias tikrinti tinklų ir atgal. Parplaukę „padarė buteliuką“ ir… išplaukė namo (apie 30 km!).

Rusnės žvejas G. Mažeika, kuris su broliu nelegaliai uždarbiaudavo kilnodami žmones su irkline valtimi į kitą Skirvytės pusę, pasakojo, kad kartą lenktyniavo su senuoju Heinzu Goberiu, kuris yrėsi stovėdamas vienu irklu iš vienos pusės, ir jis nesugebėjo senolio aplenkti! Kam buriuoti, jei gali taip ir tiek irkluoti?

O kas šiandien?

Šiandien Lietuvoje atstatyta daugiau istorinių laivų (11 vnt.), nei Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, ir darbus vykdė vietiniai (priešingai, nei Lenkijoje). Kuršių mariose pradedamos organizuoti tokių laivų regatos, kai Aistmarėse (atstatyta tik viena burvaltė) ar Ščecino mariose (nei vienos) regatos objektyviai negalimos. Estijoje yra istorinių laivų savininkų organizacija, bet tėra vos keli laivai.

Gražūs Lietuvos gyventojai kuklumu.

* * *

Tarpukariu populiari pramoga buriuoti ant Kuršių marių ledo pravertė saugant valstybinę sieną.

26. Ledrogės tarpukariu (Žvalgyba ledrogėmis)

Žvalgyba ledrogėmis tarpukaryje

Tokiu transportu naudojosi Nidos ir Skirvytės pasienio būstinių pasieniečiai – žvalgai ir… kontrabandinininkai.

Kai nuleidau savo venterinę valtį Atmatoje, paskutinieji iš jų, beje – lietuvininkai, tyliai šnabždėjosi:

– Kaip tyliai eina!…

* * *

skipper.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.