0

Žalgirio mūšio propaganda: lietuvius reikia pulti dėl krikščionybės

rugpjūčio 25, 2013 Istorija

Sigita Purytė//

Pagonys ir barbarai. Pats Dievas nori, kad tokių neliktų. Gelbėkite krikščionybę! Ar galėjo tokiais šūkiais Vokiečių ordinas kviesti riterius į Žalgirio mūšį?

Beveik du trečdaliai Vokiečių ordino kariuomenės buvo samdiniai. Neabejotinai daug ką lėmė pinigai, o ne retorika.

Nuotr. aut. Donatas Babenskas

Nuotr. aut. Donatas Babenskas

„Kita vertus, popiežius Jonas XXIII po Žalgirio mūšio, 1415 metų sausio mėnesį, atšaukė visas privilegijas, susijusias su Lietuva bei Žemaitija, tad iki šių privilegijų atšaukimo Vokiečių ordinas galėjo naudoti, o ir neretai naudojo, kryžiaus žygių ideologiją, pagrįsdamas karo su Lietuva būtinybę“, – įsitikinęs istorikas Marius Ščiavinskas.

Kadangi Jogaila ir Vytautas po Lietuvos krikšto dėjo daug pastangų parodyti, kad šalis jau yra krikščioniška, Vokiečių ordino taktikos pagrįstumas kėlė abejonių. „Žalgirio mūšio metu lietuviai jau buvo pakrikštyti, tad Jogaila ir Vytautas tai vaizdavo kaip Vokiečių ordino karą su krikščionimis. O Vokiečių ordinas tebebandė karą vaizduoti kaip su pagonimis. Tad šia prasme, Vokiečių ordinas dar tebebandė žaisti „mušta“ korta“, – kalbėjo istorikas.

Dar XIII amžiaus viduryje popiežius Inocentas IV suteikė galią Vokiečių ordinui be specialių popiežiaus nurodymų skelbti kryžiaus karus prieš Lietuvą.

Kryžiaus karų propaganda ėmė „atšipti“ dar XII a. Greta palaikančių kryžiaus karų idėją, visą laiką buvo tokiam požiūriui prieštaraujančių. Tarp tokių buvo ir vienas iš didžiausių savo amžiaus autoritetų Gracianis (XII a. vidurys). Nuolatos buvo keliamas klausimas, ar galima pagonis krikštyti per prievartą, ar ne.

XV a. pr. profesorius iš Krokuvos Paulius Vlodkovičius pristatė traktatą „Opinio Ostiensis“, kurio pagrindą sudarė ankstesnis jo veikalas. Šiame veikale jis pagrindė pagonių teisę gintis nuo juos puolančių kryžininkų. Šis veikalas buvo parašytas greičiausiai tuoj po Žalgirio mūšio. Tokiu būdu Vokiečių ordinui buvo išmuštas bet koks pagrindas pulti pagonis.

Paskaitoje apie kryžiaus žygius M. Ščiavinskas pasakojo, kad istorikai nesutaria, ką vadinti kryžiaus žygiais. „Vieni sako, kad kryžiaus žygiais galima vadinti tik žygius į Levantą. Visi kiti žygiai dėl tikėjimo – nėra kryžiaus žygiai. Kiti istorikai remiasi faktu, kad paskutinė popiežiaus bulė, kviečianti į žygį prieš turkus, išleista XVIII amžiaus pirmoje pusėje. Tai, anot jų, yra kryžiaus žygių laikotarpio pabaiga“, – pasakojo istorikas.

Jis priminė, kad popiežius Jonas Paulius II įvertino kryžiaus žygius, kaip nelabai gerą dalyką, atsiprašė visų, kurie nukentėjo nuo kryžiaus karų.

m.lrytas.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.