Baltų žinyčios vartai

Regina Abukauskienė//

Žemyna:

– O mano valdos – žemė.

Aš – moteris ir motina,

Aš augalus gimdau,

Žydėjimą, vaisius.

Jais minta čia Žmogus, kiti.

Lankau aš jį paukšte,

Kuri gyvena rugiuose.

Suku ten lizdą

Ir kiaušinius dedu.

Gyvybę budinu

Pažadinta Perkūnės.

Pavasarį po ilgo miego

Ji meta kirvį,

Palaisto žemę vandeniu.

Tampu nėščia.

Tada jau gali art, akėt,

Net kuolus kalti gali,

O mušt negalima.

Ir taip visus metus.

Kas muša Žemę,

Tas muša motiną.

Patinka man Žmogus.

Aš vertinu darbštumą jo.

Bet tinginių nemėgstu aš,

Nelaiminu, javų neauginu,

Klupdau, siunčiu nelaimes.

Pas ūkininkę Viktoriją Jovarienę pastatė stogastulpį (autorius St. Karanauskas)Foto Regina Abukauskienė

Jau keičiasi laikai:

Jaučiu Žmogaus aš meilę –

Negaili pagarbos, maldų.

Aukoja kiaulę man.

Stogastulpį pastatė –

Kad grįžtų atmintis.