0

Į Valdovų rūmus atkeliavo vestuvinė J.Jogailaitės brangenybių skrynutė

rugsėjo 10, 2013 Muziejai

Rūta Mikšionienė//

Pirmadienio ryte Vilniuje, Valdovų rūmų salėse, kuriose pristatoma Žygimanto Senojo epocha, buvo labai atsargiai išpakuota iš Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo (Rusija) atkeliavusi karališka brangenybių skrynutė. Niurnberge (Vokietija) XVI a. pagaminta brangenybių skrynutė – ir meno šedevras, ir neįkainojama brangenybė.

Jai sukurti panaudota 6,6 kg sidabro, beveik 700 g aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų ir įvairių kitų pusbrangių akmenų.

Nuo rugsėjo 12 d. šį unikalų auksakalių meno kūrinį, kuris buvo įkainotas 2,5 mln. eurų, galima bus pamatyti Valdovų rūmuose veiksiančioje tarptautinėje parodoje „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė. Šedevras iš valstybinio Ermitažo rinkinių“.

Foto lrytas.lt

Foto lrytas.lt

Ypač puošnią ir prabangią skrynutę Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (1467/1506–1548) užsakė kaip dovaną-kraitį savo dukteriai Jadvygai Jogailaitei (1513-1573), ištekančiai už Brandenburgo kunigaikščio Joachimo II Hohencolerno.

Kaip itin vertingas ir jautrus pažeidimams eksponatas skrynutė itin retai palieka Ermitažą. Iki šiol ji eksponuota tik Maskvos Kremliuje (Rusija), Niujorko „Metropolitan“ (JAV) ir Madrido Prado (Ispanija) muziejuose. Vilniuje su sustiprintu apsaugos režimu ji rodoma Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijos dalyje.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direkoriaus Vydo Dolinsko, Lietuva turės unikalią galimybę susipažinti su dailės šedevru, kuris yra ne tik vienas vertingiausių Ermitažo Brangenybių galerijos eksponatų, bet ir vienas įspūdingiausių Renesanso auksakalystės meno kūrinių Europoje.

„Brangenybių skrynutė liudija išskirtinę Lietuvos ir Lenkijos valdovų rūmų prabangą, išlavintą estetinį skonį, finansinius pajėgumus, puikius kultūrinius ir meninius ryšius bei Europos valstybių ir valdovų dinastinius saitus“, – pabrėžė V.Dolinskas.

Skrynutės fasadinės pusės juostelės ir ant dangtelio kampe esančio skydelio įrėžti įrašai liudija šio šedevro sukūrimo datą – 1533 m., o viena kojelė su heraldiniu skydeliu, kuriame vaizduojami du Lenkijos Ereliais su inicialu „S“ ir Lietuvos Vyčiai atskleidžia informaciją apie užsakovą, kuriuo neabejotinai buvo renesansinės kultūros ir meno mecenatas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis.

Dar viena skrynutės kojelė su Brandenburgo Ereliu, Pamario Grifu, Niurnbergo burggrafo herbu Liūtu ir Hohencolernų dinastijos ženklu pasakoja apie jos sukūrimo progą – Jadvygos Jogailaitės (1513-1573) ir Brandenburgo kunigaikščio Joachimo II Hohencolerno vestuves.

Manoma, kad panašių brangenybių skrynučių buvę ir daugiau – apie tai byloja išlikęs 1560 m. Valdovų rūmuose apsilankiusio popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bongiovani pasakojimas.

Pasak jo, brangenybėmis besidžiaugiantis Žygimanto Senojo sūnus Žygimantas Augustas tik slapta jam brangenybes parodęs, nes „nenori, jog lenkai žinotų, kad joms yra tiek daug išleidęs“.

Valdovo kambaryje stovėjęs didžiulis stalas, ant kurio būta šešiolika brangenybių dėžučių, dviejų sprindžių ilgio ir pusantro pločio. Jos buvusios prikrautos deimantų, rubinų, smaragdų, kitų brangakmenių. B.Bongiovanni net užėmė kvapą: „Aš mačiau tiek brangakmenių, kad net nebūčiau galėjęs pagalvoti, jei nebūtų tekę susidurti. Ir mano matytųjų Venecijos, ir mūsų popiežiaus valstybės brangenybių negalima ir lyginti.“

Iki šiol egzistuoja dvi versijos, kaip Jadvygai Jogailaitei dovanotoji skrynutė iš Brandenburgo, Berlyno nukeliavo į Rusiją. Pagal vieną jų XVII a. pradžioje vedybų keliu skrynutė galėjo atitekti Radviloms, kai Jadvygos Jogailaitės vyro Joachimo Hohencolerno anūkė Elžbieta Sofija 1613 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pataurininkio, Vilniaus kašteliono bei Biržų ir Dubingių kunigaikščio Jonušo Radvilos (1579–1620).

Atkeliavusi kaip kraitis, skrynutė galėjo atsidurti Nesvyžiaus rezidencijos lobyne, o iš jo į Sankt Peterburgą ji galėjo nukeliauti kaip karo grobis, kai Rusijos kariuomenė 1812 m. nusiaubė Nesvyžių ir išsivežė ten saugotus turtus.

Pagal kitą versiją į Rusiją skrynutė greičiausiai atkeliavo 1711 m. po Rusijos caro Petro Didžiojo sūnaus Aleksejaus (1690–1718) vedybų su Braunšveigo-Volfenbiutelio kunigaikštyte Šarlote Kristina Sofija (1694–1725) kaip jos kraičio dalis. Ši kunigaikštytė taip pat buvo Jadvygos Jogailaitės aštuntos kartos palikuonė.

Abi versijos turi silpnų grandžių, neatsakytų klausimų apie skrynutės klajones XVI–XVIII a., tačiau akivaizdu, kad XVIII a. skrynutė jau turėjo būti Rusijos carų privačių brangenybių rinkinyje, kuris buvo kilnojamas po vasaros rezidencijas, taip pat saugomas ir Žiemos rūmų Deimantų salėje. XIX a. viduryje skrynutė pateko į greta Žiemos rūmų pastatyto Mažojo Ermitažo Brangenybių galeriją, kur buvo rodoma nuolatinėje ekspozicijoje.

„Tai, kad itin retai Ermitažą paliekanti skrynutė atkeliavo į Vilnių ir bus eksponuojama ten, kur kadaise ir stovėjo, Valdovų rūmuose, – išties neeilinis įvykis, nutiesiantis tiltą į dar glaudesnius ir kokybiškesnius tarpvalstybinius kultūros įstaigų ryšius bei bendrą istorinę atmintį, kurią siekiame aktualinti ir gaivinti“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ir parodų skyriaus vyresnioji muziejininkė Birutė Verbiejūtė, kuruojanti šią parodą kartu su Valstybinio Ermitažo darbuotoja Olga Kostiuk.

Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus globojama paroda „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“ Valdovų rūmų muziejaus rūmų architektūrinės raidos ekspozicijoje bus atidaryta rugsėjo 12 d.  18 val. ir veiks iki gruodžio vidurio.

Nuotraukas galite pasižiūrėti m.lrytas.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.