0

Archeologai perrašo Neringos istoriją

spalio 29, 2013 Archeologija

Po dau­giau nei tri­jų de­šimt­me­čių per­trau­kos į Ni­dą grį­žę ar­cheo­lo­gai jau ga­li pa­teik­ti nau­jų ne­ti­kė­tų fak­tų apie se­nuo­sius jos gy­ven­to­jus.

Po šį rug­sė­jį vy­ku­sių ka­si­nė­ji­mų Ni­dos ak­mens am­žiaus gy­ven­vie­tė­je pa­aiš­kė­jo, kad žmo­nės pu­sia­sa­ly­je gy­ve­no daug anks­čiau, nei ma­ny­ta – apie 3,5 tūkst. me­tų prieš Kris­tų. Tai reiš­kia, kad ir pa­čios Kur­šių ne­ri­jos am­žius sie­kia ne 5 tūkst. me­tų, kaip iki šiol teig­ta vi­suo­se šal­ti­niuo­se, o ma­žiau­siai 6 tūkst. me­tų. Dar dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ak­mens am­žiaus gy­ven­to­jų bui­tį ti­ki­ma­si gau­ti ir pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je at­li­kus ras­tų puo­dų šu­kių rie­ba­lų mo­le­ku­lių ty­ri­mus.

Nidos akmens amžiaus gyvenvietė vėl stebina archeologus savo radiniais. Gyčio Piličiausko nuotraukos

Nidos akmens amžiaus gyvenvietė vėl stebina archeologus savo radiniais. Gyčio Piličiausko foto

Do­mi­na ne visus

Ni­dos ak­mens am­žiaus lai­kų gy­ven­vie­tės vie­ta pa­žy­mė­ta vi­suo­se tu­ris­ti­niuo­se že­mė­la­piuo­se. Ke­liau­jant ją leng­va ras­ti ant žy­mio­sios Par­ni­džio ko­pos, te­rei­kia ap­lenk­ti po­sū­kį sau­lės lai­kro­džio link ir ke­lis šim­tus me­trų tie­siai pa­ei­ti ko­pos pa­pė­de į miš­ką. Ke­liu­ko ir kvar­ta­li­nės li­ni­jos san­kry­žo­je sto­vi in­for­ma­ci­nis sten­das, ku­ris ir žy­mi vie­tą, ne­duo­dan­čią ra­my­bės moks­li­nin­kams jau nuo XIX am­žiaus pra­džios.

Anot Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro „A­gi­la“ va­do­vės Ne­rin­gos Ge­ce­vi­čiū­tės, Ni­dos ak­mens am­žiaus gy­ven­vie­tės vie­ta la­biau­siai do­mi­na tam ti­krus tu­ris­tus iš už­sie­nio. „Lie­tu­viai ja ne­si­do­mi. Tei­rau­ja­si vo­kie­čiai, pra­ncū­zai, skan­di­na­vai. Dau­giau­sia – iš­si­la­vi­nę, ap­sis­kai­tę žmo­nės, ku­rie do­mi­si, kaip ras­ti tą mįs­lin­gą ne­oli­to gy­ven­vie­tę. Jiems įdo­mu pri­si­lies­ti prie tūks­tant­me­čius skai­čiuo­jan­čios vie­tos is­to­ri­jos“, – LŽ sa­kė ji.

Pir­ma­sis ty­ri­nė­to­jas, dar 1832 me­tais su­pra­tęs, kad ko­pos pa­pė­dė­je sau­so­je pie­vo­je ran­da­mos puo­dų šu­kės yra ne kas ki­ta, kaip bu­vu­sio la­bai se­no žmo­nių kai­me­lio pėd­sa­kai, bu­vo Rus­nės žve­jy­bos ins­pek­to­rius Erns­tas Vil­hel­mas Ber­bo­mas. Anuo­met ty­ri­nė­to­jai ma­nė, kad tai koks nors pa­go­niš­kas ka­pi­ny­nas, ir tik vė­les­nių lai­kų moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad Par­ni­džio pa­pė­dė­je ak­mens am­žiu­je (ne­oli­te) gy­ve­no žmo­nės. Pa­sta­ro­ji šią se­no­vi­nę vie­tą ty­ri­nė­ju­si moks­li­nin­kė bu­vo ha­bil. dr. Ri­mu­tė Ri­man­tie­nė, ku­rios va­do­vau­ja­ma eks­pe­di­ci­ja dar­ba­vo­si 1974-1978 me­tais. Pa­skui Ni­dos ak­mens am­žiaus lai­kų pa­slap­tys bu­vo pa­mirš­tos.

Ta­čiau šį rug­sė­jį su ra­di­niais į Vil­nių grį­žo pir­mie­ji po aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio mi­nė­tą gy­ven­vie­tę ka­si­nė­ję ar­cheo­lo­gai – smė­ly­nuo­se žmo­nių pėd­sa­kų ieš­ko­ję Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to (LII) moks­li­nin­kai.

 

Puodų šukėse slypi informacija net apie akmens amžiaus žmonių valgymo įpročius.

Ži­nos, ką valgė

Moks­li­nei eks­pe­di­ci­jai va­do­vau­jan­tis LII Ar­cheo­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas dr. Gy­tis Pi­li­čiaus­kas LŽ pa­sa­ko­jo, kad nau­jau­si ty­ri­mai leis daug pla­čiau ir de­ta­liau pa­žvelg­ti į ak­mens am­žiaus Ne­rin­gos gy­ven­to­jų pa­sau­lį. „Pir­miau­sia, mes nu­sta­tė­me, kad tas kai­me­lis bu­vo daug se­nes­nis ir sie­kė 3,5 tūkst. me­tų prieš Kris­tų lai­kus. Anks­čiau spė­ta, kad kai­me­lis pen­kiais am­žiais jau­nes­nis. Ty­ri­nė­da­mi gy­ven­vie­tę nau­do­jo­mės pa­čia mo­der­niau­sia ar­cheo­lo­gi­ne ir geo­lo­gi­ne įran­ga, to­dėl ne­rei­kė­jo il­gai varg­ti ka­sant di­de­les duo­bes. Nau­do­ta­si spe­cia­lia grun­to sau­si­ni­mo ir ar­cheo­lo­gi­nio sluoks­nio plo­vi­mo sis­te­ma, kai į že­mę, 3,5 me­tro gy­lį, įlei­džia­mi vamz­de­liai. Vi­si ra­di­niai ta­da vie­to­je nu­ske­nuo­ja­mi la­ze­riu ir už­fik­suo­ja­mi tri­ma­tė­je erd­vė­je“, – LŽ šiuo­lai­ki­nių ty­ri­mų pa­slap­tis at­sklei­dė ar­cheo­lo­gas.

Jo tei­gi­mu, anks­tes­ni ty­ri­nė­to­jai vi­sus ra­di­nius trak­tuo­da­vo kaip bend­rus, o da­bar pir­mą kar­tą iš­ka­se­nas bus ga­li­ma pri­skir­ti at­ski­riems kul­tū­ri­niams sluoks­niams. „Jau aiš­ku, kad ak­mens am­žiaus gy­ven­vie­tė bu­vo ke­lis kar­tus už­pus­ty­ta, ta­čiau, ki­taip nei XVII-XIX a., gy­ven­to­jai ne­ieš­ko­jo sau­ges­nės nau­jos vie­tos, o ap­si­gy­ven­da­vo ten pat. Tad at­li­kus iš­sa­mius la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kaip ki­to žmo­nių bui­tis tam ti­krais lai­ko eta­pais“, – tei­gė jis.

Ar­cheo­lo­gai iš že­miau grun­ti­nio van­dens esan­čių sluoks­nių iš­trau­kė puo­dų šu­kių, gin­ta­ro ga­ba­liu­kų, žu­vų bei gy­vū­nų kau­lų, ak­me­ni­nį kir­vu­ką. „Ant puo­dų šu­kių ir jų vi­du­je yra li­kę mais­to pėd­sa­kų, juos iš­sių­si­me tir­ti Ang­li­jos moks­li­nin­kams. Pa­gal puo­dų šu­kė­se ras­tų rie­ba­lų su­dė­tį bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ką tais lai­kais val­gė žmo­nės. Kiek ži­nau, li­pi­dai ant mū­sų ša­lies te­ri­to­ri­jo­je ras­tų ar­cheo­lo­gi­nių iš­ka­se­nų bus ti­ria­mi pir­mą kar­tą. Ga­lė­si­me nu­sta­ty­ti, ką prieš 5 tūkst. me­tų žmo­nės ne tik val­gė, bet ir gė­rė“, – pa­sa­ko­jo moks­li­nin­kas.

Dar vie­nas at­ra­di­mas – pa­aiš­kė­jo, kad ak­mens am­žiu­je Kur­šių ne­ri­ja ties Par­ni­džio ko­pa bu­vo dau­giau nei per­pus siau­res­nė. „Anks­čiau ma­ny­ta, kad to­je vie­to­je, kur gy­ve­no ak­mens am­žiaus žmo­nės, bū­ta pro­ta­kos, upe­liu­ko, jun­gian­čio Bal­ti­jos jū­rą ir Kur­šių ma­rias. Ta­čiau mes spė­ja­me, kad ši prie­lai­da – klai­din­ga. Žmo­nės gy­ve­no prie pat ma­rių, ir bet koks upe­liu­kas bū­tų už­pus­ty­tas. Tad ten, kur da­bar sto­vi in­for­ma­ci­nis sten­das, miš­ke, ko­pos pa­pė­dė­je, anks­čiau bu­vo van­duo, ma­rios“, – ste­bi­no LII ar­cheo­lo­gas.

Moks­li­nin­kų tvir­ti­ni­mu, nau­jau­si duo­me­nys lei­džia spė­ti, kad Ni­dos ak­mens am­žiaus gy­ven­to­jai bu­vo ga­na aukš­tos tų lai­kų kul­tū­ros, ne­at­si­li­kę nuo se­nų­jų Va­ka­rų Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­jų. Dar vie­na moks­li­nė eks­pe­di­ci­ja į Ni­dos ne­oli­to gy­ven­vie­tės vie­tą bus or­ga­ni­zuo­ja­ma ki­tais me­tais.

lzinios.lt

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.