Archeologai perrašo Neringos istoriją
Po daugiau nei trijų dešimtmečių pertraukos į Nidą grįžę archeologai jau gali pateikti naujų netikėtų faktų apie senuosius jos gyventojus.
Po šį rugsėjį vykusių kasinėjimų Nidos akmens amžiaus gyvenvietėje paaiškėjo, kad žmonės pusiasalyje gyveno daug anksčiau, nei manyta – apie 3,5 tūkst. metų prieš Kristų. Tai reiškia, kad ir pačios Kuršių nerijos amžius siekia ne 5 tūkst. metų, kaip iki šiol teigta visuose šaltiniuose, o mažiausiai 6 tūkst. metų. Dar daugiau informacijos apie akmens amžiaus gyventojų buitį tikimasi gauti ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje atlikus rastų puodų šukių riebalų molekulių tyrimus.
Domina ne visus
Nidos akmens amžiaus laikų gyvenvietės vieta pažymėta visuose turistiniuose žemėlapiuose. Keliaujant ją lengva rasti ant žymiosios Parnidžio kopos, tereikia aplenkti posūkį saulės laikrodžio link ir kelis šimtus metrų tiesiai paeiti kopos papėde į mišką. Keliuko ir kvartalinės linijos sankryžoje stovi informacinis stendas, kuris ir žymi vietą, neduodančią ramybės mokslininkams jau nuo XIX amžiaus pradžios.
Anot Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovės Neringos Gecevičiūtės, Nidos akmens amžiaus gyvenvietės vieta labiausiai domina tam tikrus turistus iš užsienio. „Lietuviai ja nesidomi. Teiraujasi vokiečiai, prancūzai, skandinavai. Daugiausia – išsilavinę, apsiskaitę žmonės, kurie domisi, kaip rasti tą mįslingą neolito gyvenvietę. Jiems įdomu prisiliesti prie tūkstantmečius skaičiuojančios vietos istorijos“, – LŽ sakė ji.
Pirmasis tyrinėtojas, dar 1832 metais supratęs, kad kopos papėdėje sausoje pievoje randamos puodų šukės yra ne kas kita, kaip buvusio labai seno žmonių kaimelio pėdsakai, buvo Rusnės žvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas. Anuomet tyrinėtojai manė, kad tai koks nors pagoniškas kapinynas, ir tik vėlesnių laikų mokslininkai nustatė, kad Parnidžio papėdėje akmens amžiuje (neolite) gyveno žmonės. Pastaroji šią senovinę vietą tyrinėjusi mokslininkė buvo habil. dr. Rimutė Rimantienė, kurios vadovaujama ekspedicija darbavosi 1974-1978 metais. Paskui Nidos akmens amžiaus laikų paslaptys buvo pamirštos.
Tačiau šį rugsėjį su radiniais į Vilnių grįžo pirmieji po aštuntojo dešimtmečio minėtą gyvenvietę kasinėję archeologai – smėlynuose žmonių pėdsakų ieškoję Lietuvos istorijos instituto (LII) mokslininkai.
Žinos, ką valgė
Mokslinei ekspedicijai vadovaujantis LII Archeologijos skyriaus vedėjas dr. Gytis Piličiauskas LŽ pasakojo, kad naujausi tyrimai leis daug plačiau ir detaliau pažvelgti į akmens amžiaus Neringos gyventojų pasaulį. „Pirmiausia, mes nustatėme, kad tas kaimelis buvo daug senesnis ir siekė 3,5 tūkst. metų prieš Kristų laikus. Anksčiau spėta, kad kaimelis penkiais amžiais jaunesnis. Tyrinėdami gyvenvietę naudojomės pačia moderniausia archeologine ir geologine įranga, todėl nereikėjo ilgai vargti kasant dideles duobes. Naudotasi specialia grunto sausinimo ir archeologinio sluoksnio plovimo sistema, kai į žemę, 3,5 metro gylį, įleidžiami vamzdeliai. Visi radiniai tada vietoje nuskenuojami lazeriu ir užfiksuojami trimatėje erdvėje“, – LŽ šiuolaikinių tyrimų paslaptis atskleidė archeologas.
Jo teigimu, ankstesni tyrinėtojai visus radinius traktuodavo kaip bendrus, o dabar pirmą kartą iškasenas bus galima priskirti atskiriems kultūriniams sluoksniams. „Jau aišku, kad akmens amžiaus gyvenvietė buvo kelis kartus užpustyta, tačiau, kitaip nei XVII-XIX a., gyventojai neieškojo saugesnės naujos vietos, o apsigyvendavo ten pat. Tad atlikus išsamius laboratorinius tyrimus bus galima nustatyti, kaip kito žmonių buitis tam tikrais laiko etapais“, – teigė jis.
Archeologai iš žemiau gruntinio vandens esančių sluoksnių ištraukė puodų šukių, gintaro gabaliukų, žuvų bei gyvūnų kaulų, akmeninį kirvuką. „Ant puodų šukių ir jų viduje yra likę maisto pėdsakų, juos išsiųsime tirti Anglijos mokslininkams. Pagal puodų šukėse rastų riebalų sudėtį bus galima nustatyti, ką tais laikais valgė žmonės. Kiek žinau, lipidai ant mūsų šalies teritorijoje rastų archeologinių iškasenų bus tiriami pirmą kartą. Galėsime nustatyti, ką prieš 5 tūkst. metų žmonės ne tik valgė, bet ir gėrė“, – pasakojo mokslininkas.
Dar vienas atradimas – paaiškėjo, kad akmens amžiuje Kuršių nerija ties Parnidžio kopa buvo daugiau nei perpus siauresnė. „Anksčiau manyta, kad toje vietoje, kur gyveno akmens amžiaus žmonės, būta protakos, upeliuko, jungiančio Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Tačiau mes spėjame, kad ši prielaida – klaidinga. Žmonės gyveno prie pat marių, ir bet koks upeliukas būtų užpustytas. Tad ten, kur dabar stovi informacinis stendas, miške, kopos papėdėje, anksčiau buvo vanduo, marios“, – stebino LII archeologas.
Mokslininkų tvirtinimu, naujausi duomenys leidžia spėti, kad Nidos akmens amžiaus gyventojai buvo gana aukštos tų laikų kultūros, neatsilikę nuo senųjų Vakarų Europos civilizacijų. Dar viena mokslinė ekspedicija į Nidos neolito gyvenvietės vietą bus organizuojama kitais metais.
lzinios.lt
© 2013, viršaitis. All rights reserved.