1

GINTARAS AKMENS AMŽIUJE

lapkričio 13, 2010 Amatai, Archyvai

GINTARAS AKMENS AMŽIUJE

Istorijos mokslų daktarė R. Rimantienė

Ne vienoje vietoje Baltijos pajūryje yra gintaringų sluoksnių, tačiau jie slūgso giliai po žeme. Tad pirmykštis žmogus apie gintarą galėjo sužinoti tik tada, kai pati gamta jam atvėrė savo paslaptis. Šlėzvige Holšteine, paplovus gintaringus sluoksnius, jau viduriniame akmens amžiuje žmonės ėmė rinkti tą gražųjį mineralą ir dirbti iš jo įvairius papuošalus ir figūrėles. Tačiau tos atsargos buvo nedidelės. Neolite atsivėrė labai gintaringi sluoksniai Sembos pusiasalyje. Kol jūros lygis buvo žemas, tų sluoksnių niekas neardė. Tik atšilus klimatui ir jam sudrėgnėjus, sparčiau ėmė kilti jūros lygis (Litorinos jūros fazė Baltijos baseine) ir vanduo ėmė ardyti gintaringuosius sluoksnius. Lengvą, plaukiantį mineralą, vanduo nešė pakrantėmis, ir jis nusėdo seklesnėse vietose. Vandens išplaunamus gabalėlius pradėjo rinkti akmens amžiaus žmonės ir mūsų pajūryje.

NEOLITO LAIKOTARPIO GINTARO DIRBTUVIŲ REKONSTRUKCIJA

Nuo amžių žmonės buvo pratę gamintis įvairius papuošalus iš gamtos teikiamų blizgučių: žvėrių dantų, paukščių kauliukų ir plokštelių, plonų akmenukų, kiaukutėlių ir pan. Tad aptikę gintaro gabalėlius, juos tuoj pritaikė savo papuošalams.

Gintaro papuošalus jau nešiojo IV tūkstantmetyje pr. Kr.


Lietuvoje Narvos kultūros gyventojai. Natūralaus gintaro sakų intarpas, pragręžus skylutę, be vargo virsdavo kabučiu, daug gražesniu už iki tol vartotus kaulinius ar akmeninius. O kaip lengvai jis duodavosi gludinamas ! Žmonės norėjo pamėgdžioti ir kitus jų iki tol nešiotus papuošalus. Jie mėgo puoštis ir vėriniais iš vamzdelio pavidalo paukščių kauliukų, tad ir čia stengėsi pritaikyti gintarą. Jie pradėjo gaminti gintarinius vamzdelinius karolius, nors natūrali gintaro gabalėlių forma tam visai nepalanki. Iš gintaro ėmė pjaustyti sagutes ir figūrėles, kokias anksčiau buvo darę iš rago, kaulo ar net titnago. Ir pavyko daug geriau negu iš anų kietųjų medžiagų.

Akmens amžiaus gyvenvietėse šalia gintaro dirbinių bei skalų dažnai randama numestų net didokų ir, mūsų požiūriu, labai gražių gintaro gabalų tik praskeltu šonu. Akmens amžiaus žmonėms jie nepatiko, nes viduje buvo margaspalviai, jie ypač mėgo vienspalvį, lygų medaus spalvos gintarą.

IV tūkstantmečio pr. Kr. žvejai ir medžiotojai gyveno gana uždarą bendruomeninį gyvenimą ir gintaro papuošalus gaminosi tik sau. Todėl jų buvo nedaug ir tie patys labai paprasti.

Tačiau prasidedant III tūkstantmečiui pr. Kr. mūsų pajūrį ėmė lankyti kaimynai iš Šukinės duobelinės keramikos kultūros srities (finougrai), ir žinia apie pajūrio gintarą plačiai pasklido į šiaurę. Išmainytų mūsų pajūrio gintaro dirbinių rasta Estijoje, Suomijoje, Novgorodo srityje ir t.t.

Mikėnų kultūros karoliai

III tūkstantmetyje pr. Kr. ėmė steigtis net gintaro dirbtuvės (pvz.,Lietuvoje Šventosios 23-ioji gyvenvietė, Latvijoje prie Lubanos ežero), kurios gamino gana vienodus kabučius bei sagutes šiauriečiams. O patys įdomiausieji, kurie visu grožiu spindi Juodkrantės lobyje, buvo gaminami sau. Tai nebuvo vien papuošalai. Žmonių, rečiau žvėrių, pavidalo figūrėlės nebuvo naudotos puošmenai, jų tikroji prasmė mums visada liks paslaptinga. Spėliodami, ką jos reiškė ano meto žmonėms, negalime atitrūkti nuo visos to meto buities, be kurios ir negalima suprasti žvejų ir medžiotojų galvosenos. Greičiausiai figūrėlės vaizdavo to meto gyvenimo globėjus – pasaulio viešpačius ir buvo amuletai. Galbūt tai buvo moteriškos būtybės, nes kartais galima pastebėti moteriškų požymių – moterišką trikampį ženklą ir kasą. Kita vertus, tai galėjo būti ir belytės būtybės.

III tūkstantmečio pr. Kr. viduryje mūsų gintaru susidomėjo kaimynai iš pietų. Tai buvo aukštesnės kultūros žmonės – Rutulinių amforų kultūros. Jie buvo gyvulių augintojai ir žemdirbiai. Bendraudami su jais, mūsų žvejai išmoko auginti gyvulius ir dirbti žemę. Su ūkio karta keitėsi ir žmonių pasaulėjauta, ji darėsi abstraktesnė. Per Rutulinių amforų kultūrą žmonės susipažino su naujomis pasaulėjautos išraiškos priemonėmis, naujais simboliais. Šių kaimynų nepatenkino primityvūs papuošalai, kurie buvo gabenami į šiaurę. Jų visatos sampratą atspindi pasaulio modeliai – apskritos (kartais ir kitos formos) plokštelės su taškučių kryžma (nes pasaulis sudarytas iš dviejų susikertančių ašių). Trapecinis kabutis su keliomis taškučių juostelėmis tapo žmogaus atvaizdu. Šalia lęšinių, apskritų sagučių atsirado apvalios ir keturkampės. Vamzdeliniai karoliai pastorinami per vidurį.

Taigi, gintaro papuošalų raida atspindi ir pasaulėjautos raidą, ir santykius su kaimynais, ir atskleis vėliau dar mums nežinomų dalykų.

Vėlyvojo neolito Pamarių kultūros gyventojai patys puošėsi labai gražaus darbo gintaro kabučiais, tačiau, matyt, vertindami gintarą, kaip stebuklingą medžiagą, dažnai nešiojo ir visai natūralius gintaro gabalėlius, pragręžę skylutę. Tuo metu gintaro gamybos ir mainų centras buvo susitelkęs į Lenkų Pamarį. Tačiau Juodkrantės lobyje yra ir šio laikotarpio dirbinių.

Tad kyla klausimas, kaip čia, į vieną vietą, pateko įvairiausių laikotarpių ir įvairiausių kultūrų dirbiniai. Manyta, kad jie kartu su gintaro žaliava galėjo būti atplauti iš Sembos pusiasalio akmens amžiaus gyvenviečių per prataką, kurių ne viena buvo to meto Kuršių nerijoje. Tačiau pradedi abejoti, ar gali iš įvairių laikotarpių gyvenviečių radiniai būti suplauti į tą vieną vietą. Gal reiktų ieškoti kitos interpretacijos. Gal čia buvo ilgalaikė aukų vieta? Žinoma, kad alkų alkduobės šimtmečiais išlikdavo toje pat vietoje. Be to, akmens amžiuje aukas dažnai skandindavo vandenyje. Tik įsigalėjus žemdirbystei, įsigalėjo ir aukų deginimo paprotys. Tai, be abejo, galėtų būti vienas iš galimų spėjimų.

Tačiau ir be visų istorinių aiškinimų mus visada žavės ir džiugins šie puikūs dirbinėliai, kuriais, nusilenkdami jų 5000 metų amžiui grožimės ir šiandien.

Straipsnis iš www.ambergallery.lt

© 2010, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. zita sako:

    labai mėgstu nešioti gintaro papuošalus;karolius,pakabučius,žiedus,apyrankias,nes gintarui jaučiu įpatingą prielankumą;jis kaip saulės gabalėlis,tiek vasarą tiek žiemą,amžinai menantis tuos laikus,kai gintaras dar buvo medžiais,jungiantis praeitį su dabartimi…tai juk paslaptis…

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.