0

Klaipėdietis Kinijoje sukūrė Baltų kultūros parką

lapkričio 20, 2013 Kūrėjai ir kūryba, Pasaulyje

Lietuvos vardas nuskambėjo visame pasaulyje – Šiaurės Kinijos Jinzhou miesto apylinkėse Klaipėdos universiteto mokslininko dr. Petro Grecevičiaus su kolegomis sukurtas Baltų kultūros parkas buvo pripažintas vienu geriausių ir  laimėjo bronzos medalį. Baltų kultūrą reprezentuojanti oazė įrengta per porą metų.

baltu parkas

Ši savita kultūrinė salelė įkurta šalia kitų įspūdingų erdvių, sukurtų kraštovaizdžio architektų iš visų pasaulio kontinentų ir įvairių kinų parkų meną pristatančių statinių bei istorinių parkų. 700 hektarų užimantis parkas nuo 2014 metų pavasario nuolat veiks kaip miesto parkas.

„Galimybė pusės hektaro plote įkurti baltų kultūros savitus bruožus atskleidžiančias erdves neturi  analogų pasaulyje. Tokio pobūdžio projekte Lietuvos architektai dalyvauja pirmą kartą, todėl laimėta trečia vieta – didelis įvertinimas, juolab, kad kitus projektus įgyvendino  ne tik pavieniai kūrėjai, bet itin stambios projektavimo kompanijos. Geriausius projektus rinko parko lankytojai ir ekspertai, kuriems šis įspūdingas objektas atvertas nuo gegužės mėnesio. Per kelis mėnesius parke apsilankė 11 milijonų lankytojų. Šis parkas kol kas pasaulyje neturi analogų“, – įspūdžiais dalijosi Baltų kultūros parko kūrėjas dr. P. Grecevičius.

Mokslininkas 0,5 ha plote sukomponavo daug elementų, kurios reprezentuoja baltiškąją kultūrą. Čia auga lietuvišką kraštovaizdį menantys ąžuolai, pušys, diemedžiai, kiti augalai. Parke vietos atrado Palangos Birutės parko observatorijos modelis, unikalios ir tik Neringai būdingos vėtrungės, kuršiškas laivas kurėnas, baltiškosios saulutės, zodiako ženklai, iš baltiškų segių nužengę žalčio motyvai, gintariniai kuršiukai. Parke buvo įrengtas net kulgrindos pavyzdys. Lankytojus ypač sudomino vaikams skirtoje aikštelėje įrengti lauko vargonai, prof. V.Žulkaus jūroje atrasto miško motyvas.

„Tai, ką per porą metų buvusių žuvivaisos kanalų laukuose sukūrė kinai, galima pavadinti stebuklu. Šis parkas tapo ne tik šio, pusšešto milijono gyventojų turinčio miesto, bet ir visos Kinijos traukos centru. Gana sudėtinga buvo šį Baltų parką kurti per atstumą, visi brėžiniai, spalvos, aprašymai buvo derinami internetu. Čia daug gelbėjo jaunas kolega Andrius Rimkus. Turėjau pasitikėti kinais, kad jie teisingai supras visas mano idėjas ir jas įgyvendins tinkamai. Labai džiugina, su kokiu užsidegimu kinai domėjosi šiuo projektu. Kad ir kaip nuskambėtų keistai, mūsų baltiškoji kultūra kai kuo gana artima kiniškai. Gal todėl šis parkas ir buvo taip gerai įvertintas žingeidžių rytiečių. Teisingas yra posakis, kad savame krašte pranašu nebūsi, gaila pripažinti, bet tokio lygio projektą Lietuvoje įgyvendinti kol kas būtų labai keblu“, – teigė mokslininkas, galvoje brandinantis idėją panašų parką, tik didesnėse erdvėse, įkurti ir Juodkrantėje.

Pradiniame etape konkursui iš viso buvo pateikta virš 100 įvairių projektų, tarptautinė komisija atrinko 43, o antrajame etape tik dvidešimt. Kiekvienam objektui įkurti kinų investitoriai skyrė po 1,8 mln. dolerių. Lietuva – pati mažiausia šalis, kuri praėjo atranką. Be mūsų šalies, projektus įgyvendino Naujoji Zelandija, Kolumbija, Ispanija, Olandija, Iranas, Danija, Filipinai, Meksika, Portugalija, Singapūras, Australija, Indija, Didžioji Britanija. Visi parko objektai, tarp jų ir lietuvio dr. P. Grecevičiaus, buvo pavaizduoti ant specialiai išleistų pašto ženklų. Šie projektai įgyvendinti privačių kinų investuotojų dėka.

„Šis klaipėdiečio įvertinimas  – visos Lietuvos pripažinimas ir puikiausias būdas reprezentuoti savo kraštą. P. Grecevičiaus su kolegomis sukurtas parkas – sėkmingas bandymas bent fragmentiškai supažindinti  kitų pasaulio šalių ir regionų žmones su kažkada buvusia Europoje labai įtakinga kultūra, savotiškomis Europos kultūros šaknimis, turinčiomis poveikį ir šiandieniniams Pietryčių Baltijos regiono kraštovaizdžiams“, – pasiekimais džiaugėsi Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Konkursą organizavo IFLA (Pasaulinė kraštovaizdžio architektų organizacija) kartu su Jinzhou miesto Vyriausybe. Miesto parko pagrindą sudaro įvairių kinų istorinių parkų kūrybos ekspozicijos, vandens teatras, kaleidoskopų bokštas, paplūdimys, žemės istorijos muziejus ir IFLA projektai iš penkių pasaulio regionų. Investuotojai savo lėšomis įkūrė ne tik parką, bet ir miesto prieigose kuria naują jūrinį uostą, paplūdimius, pramonės kompleksą, naujus gyvenamuosius kvartalus.

madeinklaipeda.com

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.