0

Lietuvoje vienintelė japonų tradicinė keramikos degimo krosnis anagama

gruodžio 14, 2010 Amatai

Į Tekančios saulės šalį ši degimo technika atkeliavo maždaug prieš tūkstantį metų iš Korėjos, kurioje šios keramikos technikos šaknys – dar tūkstantmečiu senesnės. Išsaugotą tradiciją japonai perduoda kitoms pasaulio šalims – prieš keletą metų jie sumūrijo ir vienintelę Lietuvoje anagamos krosnį.

Ji iškilo Gojaus kaime, keramikų Dormantės ir Jurgio Penkinski sodyboje. Senąją techniką keramikų šeima dabar perduoda kitiems lietuviams – vasarą rengia anagamos keramikos gimimo šventes stovyklas. Keramikė Dormantė  ne vienerius metus svajojo turėti japonų tradicinę keramikos degimo krosnį anagamą ir jos svajonė išsipildė – iš Japonijos atvykę specialistai kartu su pagalbininkais iš Lietuvos per 40 dienų iš 4 tūkst. šamotinių plytų pastatė anagamą. Šiuo metu tai vienintelė anagama Lietuvoje.

Degimo procesas anagamoje ypatingas. Visų pirma, reikia pasiruošti gausybę malkų, nes visas degimo procesas trunką visą savaitę. Pasak D. Penkinski, pasiruošti reikiamą kiekį tinkamų malkų trunka apie du mėnesius.

Dormante ir jurgis Dembinski

Tuomet prasideda sunkus, tačiau malonus darbas – 5 dienas krosnis dega nuolat ją kurstant per priekines dureles. Keramikai dirba pamainomis po 3 valandas ir anagama kurstoma ištisą parą. Paskutines dvi dienas malkos metamos ir per šonines angas, kad pelenais pasidengų visi anagamos viduje esantys keramikos dirbiniai. Po savaitę trukusio degimo anagama visą savaitę vėsta, nes degimo metu krosnyje temperatūra pakyla iki 1300 laipsnių.

Tokioje temperatūroje išsilydo pelenai, kurie padengia krosnyje esančių keramikos dirbinių paviršių. Jokių papildomų medžiagų nenaudojama, tad gaunamas rezultatas visada būna skirtingas. Keramika, po degimo anagamoje, tampa blizganti, primenanti metalą.

Nors degimo procesas anagomoje yra sunkus fizinis darbas, tačiau menininkai teigia, kad buvimas prie ugnies, alsuojančios krosnies stebėjimas yra pats geriausias dvasinis poilsis.

Istorija

Anagama japonų kalba reiškia “krosnis kalne”. Į Japoniją ši degimo technika atkeliavo maždaug prieš tūkstantį metų iš Korėjos, o Korėjoje atsirado prieš du tūkstančius metų. Japonai šią tradiciją išsaugojo ir dabar perduoda kitoms pasaulio šalims. Anagamos gali būti labai didelės, net 50 metrų ilgio ir 1,5 metro aukščio. Į tokią krosnį sukraunama šimtai neglazūruotų molio dirbinių, kurie degami 1300°C temperatūroje mažiausiai savaitę. Bet didysis stebuklas priklauso nuo liepsnos, jos ilgio ir krypties, nuo komandos sugebėjimo išlaikyti tinkamą degimo ciklą, deginamo medžio rūšies, kuri sąlygoja karštį, pelenų kiekį ir spalvą, nes išsilydę pelenai virsta glazūra, nuo malkų ilgio ir storio, nuo žmonių, mėtančių malkas į krosnį, profesionalumo. Ir iki pat krosnies ataušimo, kuris tęsiasi tiek, kiek degimas, lieka paslaptis, kaip atrodys dirbinys, kai jį ištrauksi. Japonai anagamoje degtą daiktą į rankas ima su didžiausia pagarba ir laiko medinėse dėžutėse, kad tik nesudaužytų ar kitaip nepakenktų.

Video lietuviškai delfi.tv

japonu krosnis anagama

Tinka ne visoks molis

Anot D.Penkinski, degant molio dirbinius anagamos krosnyje, labai svarbūs yra trys dalykai: molis, žmogaus rankos ir ugnis. „Molis tinka ne bet koks. Penkerius metus vargome, kol atsirinkome, prie kokio lietuviško molio geriausiai kimba pelenai, pagražinantys anagamos krosnyje išdegtus gaminius. Japonijoje molis tokiai keramikai kasamas tam tikrose olose – jie tai atradę prieš šimtus metų“, – prisiminė keramikė.

Žmogaus rankos suformuoja norimą kūrinį, tačiau darbą užbaigia, neretai jį savaip pakoreguodama, ugnis. Krosnis statoma taip, kad kuo daugiau malkų būtų sukūrenta ir atsirastų daug pelenų. Siekiama, kad ugnis ir pelenai pasiektų ir palaižytų kiekvieną kūrinį – užbaigtų jį ir papuoštų. Japonai tiki, kad ugnis išvalo – perėję ugnį, keramikos gaminiai tampa švarūs. Dėl šios priežasties ir dėl ganėtinai brangaus degimo proceso anagamos krosnyje degti indai retai naudojami kasdienėje buityje – jie skiriami įvairiems šventimams, arbatos, sakės ceremonijoms.

Degimas – labai sudėtingas

„Didysis kūrybos stebuklas priklauso nuo liepsnos, žmonių sugebėjimo išlaikyti tinkamą degimo ciklą ir malkų, – sako D.Penkinski, anksčiau gyvenusi Kaune. – Keramiką esu degusi įvairiose krosnyse – ir juodosios lietuviškos keramikos krosnyje, ir primityvioje laužo liepsnoje. Degimas anagamos krosnyje – vienas sudėtingiausių dėl to, kad stengiamasi išgauti tam tikras spalvas ir kuo daugiau pelenų, nubėgimų.“

Dubenėlio dugne išsilydę ir prikepę pelenai japonams netrukdo. Tokį anagamos krosnyje išdegtą dirbinį jie vadina ne brokuotu, o atvirkščiai – išskirtinai vykusiu, papuoštu pačios gamtos. Čia, anot D.Penkinski, išsiskiria vakariečių ir japonų menininko indėlio supratimas. Tai, kad keramikos dirbinys deformavosi ar įtrūko krosnyje, japonams atrodo privalumas. „Toks meno kūrinio supratimas aukštyn kojomis apverčia mūsų, vakariečių, supratimą apie tai, kas yra vertingas meno kūrinys. Vakarų tradicijoje mes, menininkai, esame mokomi siekti, kad iš krosnies išimtas keramikos kūrinys būtų toks, kokį planavai sukurti iš anksto. Tuo tarpu japonai menininko laurus atiduoda gamtos stichijoms“, – pastebėjo keramikė.

Tokią krosnį šalia Gojaus kaimo plytinčiame lauke per 40 dienų Lietuvos menininkų ir entuziastų padedami pastatė anagamos meistras Rikijo Hakudo Hašimoto (Rikio Hakudo Hashimoto) ir mokinys Juičis Nišida (Yuichi Nishida). Lietuviškoji anagama yra 8 metrų ilgio, bet joje telpa pora šimtų, o gal ir daugiau įvairaus dydžio dirbinių. Prie jos, viso degimo metu, reikia budėti bent šešiems žmonėms, kad vieni galėtų pamiegoti, kiti skaldyti malkas, treti vis palaikytų degimą, kas kelias minutes į krosnį mesdami malkas. Degti keramiką anagamoje – sunkus, pasišventimo, kantrybės, ištvermės, pastabumo ir įgūdžių reikalaujantis darbas. Įskaitant dirbinių lidymą ir kitus pasirengimus jis trunka ištisus metus, tai gyvenimo būdas. Šio darbo vaisiai ir pateikti parodoje.

BALTAI.LT GALERIJA KVIEČIA pasižiūrėti ir įsigyti unikalius japonų krosnies anagama degtus dirbinius. Galerija yra Vilniuje, prekybos centre „Gedimino 9″ III aukšte, Eko bangos parduotuvėje.

Anagamos krosnies statybos paslaptys ir apeiginis degimas

Medžiagos šaltiniai

delfi.lt, kamane.lt, kauno.diena.lt

© 2010, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.