viršaitis
gruodžio 31, 2013
Augalija, Gamta
Gruodžio pabaiga Lietuvoje: žydi gėlės, vaisius veda žemuogės, dygsta grybai.
GRYNAS.lt redakcijai skaitytojai atsiuntė gausybę nuotraukų, kuriose užfiksuota „pavasarinė“ žiema: pražydusios žibutės, našlaitės, saulutės, vešintys viržiai ir vaisius vedančios žemuogės. Taip pat jie įamžino ir po medžiu pūpsantį grybą bei ką tik iš daržo parsineštus ridikus. Mokslininkai sutinka, kad situacija šaltajam metų laikui neįprasta. Jie priduria, kad jei temperatūra ilgiau išliktų panaši, naudojant dirbtinį apšvietimą galėtume gruodį užsiauginti net daržovių arba grožėtis pražydusiomis tulpėmis, narcizais.
Grynas.lt foto
GRYNAS.lt kartu su skaitytojais stebisi gamtos išdaigomis ir skelbia žydinčių gėlių, krūmų ar medžių konkursą „Pavasarinė žiema“. Pastebėję šiuo metu žydinčius augalus, fotografuokite juos ir siųskite paštu grynas@grynas.lt
Akyliausias gamtos išdaigų stebėtojas bus apdovanotas vertingais prizais.
Ar teks pjauti žolę?
Pastaruoju metu į GRYNAS.lt elektroninio pašto dėžutę labai plaukia skaitytojų laiškai, kuriuose jie stebisi neįprastais gamtos reiškiniais. Be to, jie klausia, kaip visa tai galima paaiškinti ir juokauja, ar tik nenutiks taip, kad viduržiemį teks kieme pjauti žolę. Tiesa, gruodžio mėnesiui neįprasti reiškiniai mokslininkams didelės nuostabos nekelia, nepaisant to, jie sutinka, kad situacija nėra eilinė.
Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Valerijus Rašomavičius teigė, kad augalai per anksti bunda dėl labai paprastos priežasties – viską lemia žiemai neįprastai šilti orai.
„Augalai tokiu laiku nesumigo kaip jiems priklauso. Pavasariniai augalai pumpurus ar žiedus būna paruošę rudenį, o kai tokia palanki temperatūra, jie ir pražydo. Kai toks oras, jie nesulaukė pavasario. Tiesa, našlaitės žydi rudenį, o jų pumpurai žiemoja po sniegu. O kadangi dabar sniego nėra, temperatūra pliusinė, todėl ir reakcija tokia“, – neįprastą situaciją komentavo pašnekovas.
Anot jo, patiems augamas per ankstyvas žydėjimas nėra naudingas. Žiedai stipriau pašalus nuleips, o pavasariui sukauptos medžiagos bus išeikvotos. Kaip tik todėl atėjus pavasariui žiemą netikėtai pražydę augalai atrodys kur kas skurdžiau. Ne laiku pražydęs augalas gali netgi žūti.„Dabar sužydę augalai dažniausiai gali turėti ne vieną, o keletą ar net kelias dešimtis žiedų, todėl jie galės žydėti ir pavasarį įprastu laiku. Žinoma, pavasarį žydėjimas bus mažesnis. Tačiau iš esmės viskas priklausys nuo oro. Jei pamažu užšals, bus stora sniego danga, didelės žalos nebus“, – kalbėjo V. Rašomavičius, pridūręs, kad neįprastai šiltiems orams labiau pasiduoda ne mūsų krašto augalai.
Pasidomėjus, ar ilgiau užsitęsus šiltiems orams galėtų pražysti tulpės ir narcizai, pašnekovas neatmetė tokios galimybės. „Gali pražysti ir žiemą, jei oras palankus. Tačiau tiems augalams nieko blogo nenutiks, kadangi svogūnėlis vis tiek išliks. Gamta nėra neprisitaikiusi prie nepalankių sąlygų“, – dėstė pašnekovas.
O pjauti žolės, jo teigimu, greičiausiai neteks. Pasak V. Rašomavičiaus, jei miestiečių kiemuose žolė ir žaliuoja, tačiau pjauti jos tikrai nebūtina.
Miške grybų yra, bet ar galima juos valgyti?Biologas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) prof. habil. dr. Remigijus Noreika, paprašytas pakomentuoti situaciją, kai skaitytojas žiemą aptiko pūpsantį grybą, teigė, kad tai labai neįprastas reiškinys. Jo žodžiais tariant, dėl anksčiau buvusių šalnų grybai dabar tikrai neauga, nepaisant to, jų surasti vis dar galima, kadangi šie gali išbūti labai ilgai. Išimtis – kepurėtieji grybai.
„Grybų augimas dabar yra sustojęs. Tačiau jų galima rasti. Ir gan nemažai rūšių… Iš valgomų tai būtų voveraitės. Jos gali ilgai išbūti tokiame stovyje kaip užšąla. Kepurėtieji taip ilgai netveria. Tiesa, šiuo metu miške rastų grybų valgyti nepatartina, kadangi didžiojoje dalyje grybų po pašalimo susidaro toksinių junginių“, – tikino profesorius.
Pasak jo, šiuo metu miške vis dar esantys kepurėtieji grybai – retas reiškinys. Mokslininkas svarsto, kad jų galima surasti tik ypač palankiose vietose, pavyzdžiui, palyginti neseniai degusiame durpyne, kuris vis dar skleidžia šilumą.
Tačiau jei iki šiol nebūtų buvusių rimtesnių šalnų, vis dar būtų galima prisirinkti ir naujai pridygusių grybų. Daugiausia būtų galima prisirinkti žaliuokių.
„Jeigu nebūtų buvę šalnų, žaliuokės dabar tikriausiai augtų. Kadangi yra buvę šalnų, dabar grybiena jau nebegyvybinga. Ir apskritai svarbu tai, kad jiems šviesa nereikalinga“, – kalbėjo R. Noreika.
O tai, kad žmonės pastaruoju metu darže rauna rudenį pasėtus ridikus, mokslininko nė kiek nenustebino. Anot jo, jei ir toliau išsilaikytų šiluma ir būtų užtikrintas dirbtinis apšvietimas, visai realu užsiauginti daržovių.
„Yra atsparių augalų, turinčių medžiagų, kurios apsaugo nuo šalnų. Todėl jie gali išverti net 7 laipsnių šaltį. Dabar ridikai sudygtų, bet neužaugtų, nes per trumpa diena – per menka fotosintezė. Reiktų užtikrinti alternatyvų apšvietimą“, – sakė profesorius.
© 2013, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
