0

Kaip korporacijos privatizuoja vandenį

balandžio 23, 2014 EKO, Pavojus žmonijai

Didžiausias maisto produktų koncernas pasaulyje – tarptautinė kompanija „Nestle“ – dominuoja ir pasaulio vandens pramonėje su „Pure Life“  ir „Poland Springs“ prekiniais ženklais. Kompanija naudojasi vandens ištekliais tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, daro neigiamą įtaką vietos gyventojams, siekdama savo nusistatyto pelno.

Pasaulio vandens forume, surengtame Nyderlanduose 2000 m. kovo mėn., daugiausia buvo kalbama tema – ar vanduo yra laikomas poreikiu, ar teise. Diskusija buvo surežisuota ne įvairių JT ar vyriausybės pareigūnų, kaip buvo galima tikėtis, bet kai kurių didžiausių pasaulio korporacijų. Viena iš didžiausių „žaidėjų“ buvo „Nestle“, kurie primygtinai reikalavo vandenį apibrėžti kaip poreikį. Pareiškimas, pasirašytas vyriausybės pareigūnų, pralaimėjo ginant viešąjį interesą, kai korporacijos palaikė poziciją, jog vanduo turėtų būti reglamentuojamas ne kaip visuotinė teisė, o kaip poreikis. Kadangi vanduo buvo aiškiai apibūdintas kaip poreikis, konglomeratams pavyko gyvybės šaltinį privatizuoti kaip prekę, pajungiant vandenį kapitalistinės rinkos mainams ir vartotojo perkamajai galiai.

„Nestle“ pirmininkas ir buvęs generalinis direktorius Peter Brabeck-Letmathe drąsiai pareiškė, kad „teisė naudotis vandeniu neturi būti visuotine teise“, ir toliau siunčia taktinių hidrogeologų komandas medžioti kitų didelių vandens šaltinių. Bendrovė rūpinasi savo „Poland Springs“ ir „Pure Life“ prekiniais ženklais – iš esmės tai praturtintas gruntinis vanduo – ir parduoda juos milžiniškomis kainomis atgal žmonėms, kurių gyvenamosiose vietovėse iš giluminių žemės sluoksnių vandenį išsiurbia.

Pagal imperialistinę madą „Nestle“ naudojasi savo korporacijos galia ir eikvoja pasaulinius vandens išteklius vietovėse nuo Šiaurės Amerikos, pavyzdžiui, Meino ir Ontarijo (JAV), iki besivystančių šalių – tokių kaip Etiopija, Pakistanas, Nigerija.

Vanduo yra naujasis auksas. „Nestle“ hidrogeologai pakeitė aukso ieškotojus iš praėjusių erų, kai, ieškodami sau kito didelio vandens šaltinio, išnaršė tokias vietoves kaip žemės ūkio ir kaimo teritorija Meinas. Nestle rado būdą, kaip išnaudoti Meino valstijos įstatymo, reglamentuojančio gruntinio vandens priėjimą, spragas. Įstatyme numatyta, jog žemės savininkas valdo ir tai, kas yra jos gilumoje.

Kanadiečių tarybos pirmininkė Maude Barlow patvirtino, kad „Ontarijo turi teikti pirmenybę bendrijų teisei į vandenį, o ne privačios kompanijos pelno troškimui“. Nuotr. Maude Barlow, 2007 m. www.urbantimes.co

Kanadiečių tarybos pirmininkė Maude Barlow patvirtino, kad „Ontarijo turi teikti pirmenybę bendrijų teisei į vandenį, o ne privačios kompanijos pelno troškimui“. Nuotr. Maude Barlow, 2007 m. www.urbantimes.co

Savo ruožtu korporacija panaudojo savo perkamąją galią pirkti žemę su jos gelmėmis ir gauti prieigą prie vandens išteklių. Mažas miestelis Fryeburg Meine pasirodė puiki valda korporacijos įsikūrimui ant milžiniško vandeningojo horizonto. Ką Fryeburg‘o gyventojai anksčiau galėjo gauti nemokamai, atsisukdami savo čiaupus, buvo perparduodama  jiems plastikiniuose buteliuose, pažymėtuose „Poland Springs“.

2004 m. miestelyje sugedo vandens siurblys ir Fryeburg‘as liko be vandens šaltinio. Tuomet susibūrė piliečių grupė, pasivadinusi „Vakarų Meino gyventojai už kaimo išgyvenimą“ (The Western Maine Residents for Rural Living (WMRFRL)), ir pasirašė peticiją prieš „Nestle“, kuri, jų manymu, pažeidė jų gyvenimo kokybę.

Kitais metais, kai „Nestle“ paskelbė planus pastatyti naują vandens įrenginį Fryeburg‘e ir tęsti veiklą, piliečių grupė (WMRFRL) buvo pasirengusi duoti atkirtį. Fryeburg‘o planavimo valdyba iš pradžių patvirtino „Nestle“ leidimą, bet susilaukė reakcijos iš suinteresuotų gyventojų bendrijos, kuri sėkmingai kreipėsi dėl neteisėtai keičiamo miesto plano. Dėl to „Nestle“ kreipėsi į teismą prieš miestelį.

Per penkerius metus maisto ir gėrimų tarptautinė bendrovė pareiškė ieškinį ir teikė apeliaciją miestui penkis kartus ir galiausiai laimėjo savo penktu bandymu 2010 m. kovo mėn., nepaisant bendruomenės geriausių ir visuomenei palankiausių ketinimų. Teismas priėmė sprendimą „Nestle“ naudai. Jo pagrindimas yra toks, kad Fryeburg‘o detalusis planas turi būti naudojamas kaip rekomendacinio pobūdžio, o ne kaip reglamentas.

Nepaisant gyventojų pastangų ir geriausių norų, „Nestle“ turi akivaizdžias neribotas lėšas, kurios gali privesti prie bankroto mažą miestelį.

„Nestle“ vandens išteklių paieškos tęsiasi taip pat Šiaurės Kanadoje. Per pastaruosius keletą mėnesių kanadiečių taryba pareiškė susirūpinimą dėl „Nestle“ vandens išgavimo (pumpavimo) sausros metu Hillsburgh‘e Ontarijo valstijoje, kur vis dažnesni oro pokyčiai dėl klimato kaitos.

Nestle šiuo metu iki 2017 m. turi leidimą Hillsburgh‘e išsiurbti apie 1.1 milijono litrų vandens per dieną, išpilstyti vandenį į tarą šalia Aberfoyle miestelio. Tai vyksta tuo pat metu, kai greta esantys miesteliai pagal vietinės valdžios įstatus riboja vandens naudojimą savo asmeniniams poreikiams sausojo vasaros periodo metu.

Kaip ir Fryeburg‘e, Kanados gyventojų grupės ir NVO kovoja su skriaudike korporacija. Kanadiečių tarybos nacionalinė pirmininkė, buvusi aukšta Jungtinių Tautų pareigūnė ir 16 knygų autorė Maude Barlow išraiškingai patvirtino, kad „Ontarijo turi teikti pirmenybę bendrijų teisei į vandenį, o ne privačios kompanijos pelno troškimui“. Judėjimas išplėstas  internete, bandant interneto aktyvistų sutelkimu padidinti visuomenės informavimą ir supratimą apie neetiškai besielgiančias kompanijas bei įkvėpti ir paraginti imtis veiksmų. Tokiomis informavimo kampanijomis siekiama paskatinti sąmoningus žmones pasirašyti peticijas ir dalintis informacija Facebook‘e bei Twitter‘yje. Peticija, kurią gali pasirašyti visi, inicijuojama sustabdyti „Nestle“, kad ši nesisavintų Ontarijo vandens sausros metu.

Panašiai kaip Meine ir Hillsburgh‘e Nestle elgiasi ir neišsivysčiusiose šalyse – čia tik korporacijos etikos klausimas, tačiau į situaciją atsižvelgiama rimčiau, nes priėjimas prie švaraus geriamojo vandens tuose regionuose – tai gyvybės ar mirties klausimas. Atradusi pelningą rinką pasaulio pietuose prekiauti vandeniu buteliuose, „Nestle“ turi įsiterpti į nišą tokiose šalyse kaip Etiopija, Pakistanas ir Nigerija, kur saugus vandentiekis iš viso neegzistuoja.

Etiopijoje, kur 20 tūkst. Somalio pabėgėlių prašo prieglobsčio Kebrideyah pabėgėlių stovykloje, oportunistinė „Nestle“ užsiėmė pseudo filantropija, remdama stovyklos vandentiekio programą, kurią staiga metė 2004 m. Seni vandens siurbliai, kurie palaikė vandens stotis, taip ir nebuvo pakeisti. Visgi po trejų metų „Nestle“ savo interneto svetainėje pareiškė paramą projektui, teigdami, kad jie tikisi, jog vandens sistema išliks funkcionali ilgam laikotarpiui ir toliau aprūpins vandens priėjimą regiono žmonėms ir jų vaikams daug metų ateityje.

Lahore vietovėje Pakistane „Nestle“ įsitraukė į kitą vandens buteliukų rinką, parduodami savo „Pure Life“ prekinį ženklą aukštesnės klasės gyventojams, kai skurdžiau gyvenantys žmonės kenčia nuo nesaugaus geriamojo vandens poveikio. Per rinkodaros kompaniją, nukreiptą į labiau pasiturinčius pakistaniečius, „Nestle“ sąmoningai apeliavo į Pakistano sielą; „Pure Life“ prekinis ženklas suveikė kaip Lahore vietinių gyventojų statuso simbolis – vaikščioti su buteliuku rankoje madinga ir tai demonstratyviai byloja marketingo suformuotą sveikatos sampratą, sveikos gyvensenos sąmoningumą.

Pakistano Bhati Dilwan kaimo sritis arti „Nestle“ gamyklos, kur išgaunamas vanduo iš dviejų gilių šulinių, staigiai išdžiūvo. Iš gyventojų buvo atimtos jų pačių priemonės išgauti vandenį ir jie tapo priklausomi nuo „Pure Life“ prekinio ženklo buteliukuose esančio švaraus vandens.

Nigerijoje, kur BVP vienam gyventojui yra santykinai mažas, „Pure Life“ yra parduodamas aukštesniąsias pajamas gaunantiems vartotojams, išleidžiant didelę dalį jų pajamų vandeniui buteliukuose. „Pure Life“ buteliukas vandens kainuoja daugiau negu yra  vidutinės Nigerijos gyventojo dienos pajamos ir netgi daugiau nei 1 litras benzino. Taip piliečiai akis į akį susiduria su nesąžiningu pasirinkimu tarp sveikatos ir skurdo, suserga gerdami prastos kokybės vandenį, bet negali sau leisti mokėti „Nestle“ išpūstos kainos.

„Nestle“ kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. pasaulio vandens buteliukų prekinių ženklų, įskaitant „Perrier“, „San Pellegrino“ ir „Vittel“. Ši situacija pristato dar vieną neoliberalų ir postkolonistinį  tarptautinės bendrovės – milžinės „Nestle“ požiūrį. Korporacija bando  pavergti milijonus žmonių, kontroliuodama jų poreikius ir paversdama preke tai, kas neturėtų būti įkainota.

Šiomis temomis 2008 m. pasirodė šveicarų dokumentinis filmas „Gyvenimas buteliukuose“ (Bottled Life) ir Amerikos  – „Mėlynasis auksas“ (Blue Gold), taip pat besitęsia interneto aktyvistų tinklapių veikla, veiksmai, informuojantys apie Nestle patyčių iš žmonijos taktikas. Jei vanduo tampa nuosavybe, tuomet tarptautinis dialogas turi išlikti atviras ir neetiškos baime prekiaujančios kompanijos turi būti kontroliuojamos tam, kad veiktų kiek įmanoma skaidriau.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Požeminio vandens ištekliai Lietuvoje

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalies turimi požeminio vandens ištekliai sudaro apie 3,72 mln. m³ per parą (tiek būtų galima jo išgauti). Šiuo metu Lietuvoje vandens išgaunama apie 400 tūkst. m³ per parą, t.y. iki 12 proc. nuo viso gėlo požeminio vandens kiekio.

Oficialiais Statistikos departamento duomenimis ištirti požeminio vandens ištekliai kaip turtas vertinami 31,5 mlrd. litų. Tai sudaro 15,7 proc. viso Lietuvos valstybės nacionalinio turto. Palyginimui galima pažymėti, kad žemės gelmėse slūgsančios visos naudingosios iškasenos (įskaitant ir požeminį vandenį) vertinamos 58,3 mlrd. litų. Taigi požeminis vanduo yra pagrindinis Lietuvos žemės gelmių turtas.

Žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė. Žemės gelmėse slūgsančių gamtinių išteklių, o taip pat ir požeminio vandens naudojimą reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas. Leidimus tirti ir naudoti žemės gelmių turtus gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Parengta pagal Kelly Price „Nestlé: The Global Search For Liquid Gold“
www.urbantimes.co

Parengė Sigita LISAUSKIENĖ , zaliojilietuva.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.