Faktai ir mitai, kurių nežinote apie skruzdes
Tingi, gyvena iki 30 metų ir kontrabanda gabena narkotines medžiagas. Kas? Sunku patikėti, bet tai visiems žinoma skruzdė. Tačiau, galima lažintis, kad yra keletas faktų, kurių nežinojote ir mitų, kuriuos reikia patvirtinti arba paneigti.
AFP/SCANPIX nuotr.
Visos skruzdės darbininkės
Skruzdė yra darbštumo simbolis, tačiau mokslininkai mirmekologai iš Hokaido universiteto atliko eksperimentą, kurio metu penkis mėnesius stebėjo tris skruzdėlių kolonijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 80 procentų skruzdėlių dirba įvairius darbus: renka maistą, stato ar valo būstą, o kas penkta skruzdėlė vengia darbo. Tie patys rezultatai pasikartojo ir sumažinus tiriamų skruzdėlių skaičių. Anot mokslininkų, tokį elgesį paaiškinti galima skruzdžių patologiniu tingėjimu arba senu amžiumi.
Skruzdė apšlapina
Daugelis, paklaustų apie skruzdžių daromą žalą, atsakytų, jog skruzdės skaudžiai apšlapina ir taip nudegina žmogaus kūną. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Skruzdės gintis ir pulti gali kąsdamos, geldamos ar papurkšdamos cheminių medžiagų. Tarkime, ugninių skruzdžių įgėlimas gali būti labai skausmingas, bus juntamas patinimas, paraudimas ir niežėjimas. Visgi šio mito paneigti negalime, nes geluonį turi ne visos skruzdės. Pavyzdžiui, Lietuvoje itin populiarios sodinės arba juodosios skruzdės jo neturi.
Skruzdės motinėlės gyvena 15 metų?
15 gyvenimo metų vabzdžiui yra išties įspūdingas laikotarpis. Tačiau kai kurios skruzdės motinėlės gali išgyventi net iki 30 metų. Anot kenkėjų kontrole užsiimančios įmonės ﾄDezinfaﾔ biologo Liutauro Grigaliūno, taip ilgai išgyventi gali tik motinėlės. Skruzdės darbininkės gyvena 45 – 60 dienų. Tai galima paaiškinti tuo, kad motinėlė miega apie 9 valandas per dieną, o darbininkės perpus tiek. Skruzdės darbininkės per dieną užmiega apie 250 kartų po minutę. Trumpus, bet dažnus miego intervalus nulemia tai, kad nuolatos reikia skruzdžių, kurios rūpinasi kolonijos saugumu. Tuo tarpu motinėlė per dieną užmiega 90 kartų, bet miega po 6 minutes. Tokie miego skirtumai paaiškina motinėlių ilgaamžiškumą.
Skruzdėlyną galima sunaikinti verdančiu vandeniu
Dar vienas populiarus mitas, kad skruzdėlyną galima sunaikinti jį apipilant verdančiu vandeniu. Deja, tai tėra tik mitas, kuris nepadės atsikratyti įkyrių kenkėjų. Verdantis vanduo išnaikins tik ant skruzdėlyno ar viršutiniuose jo sluoksniuose esančias skruzdes. Reikia atsiminti, kad skruzdėlynai gali būti giliai po žeme, o juose gali gyventi 2500 ir daugiau skruzdžių darbininkių. Todėl, norint atsikratyti skruzdžių, reikia sunaikinti motinėlę. Jei nepasiekėte skruzdėlyno gilumoje esančios motinėlės su kiaušinėliais, vadinasi, norimo rezultato nesulauksite.
Skruzdės kontrabandininkės
Nors ir sunku patikėti, tačiau skruzdės yra panaudojamos net kontrabandos tikslams. Anot Peru policijos, vietos kontrabandininkai išvolioja didžiąsias Amazonės skruzdes narkotinėse medžiagose, o tada gabena į Europą. Vienas toks siuntinys prieš keletą metų buvo sulaikytas pakeliui į Vokietiją. Buvo areštuoti 122 vabzdžiai – kurjeriai.
skruzdės turi kolektyvinę atmintį
Kai viena skruzdė susiduria su svetimos skruzdžių kolonijos atstove, ji ne tik įsimena priešininkės kvapą, bet ir perduoda jį saviškėms, jog įspėtų apie galimą svetimų skruzdžių įsiveržimą. Tokias išvadas priėjo eksperimentą atlikę Australijos mokslininkai.
Melburno universiteto entomologai atliko seriją bandymų su azijinėmis Oecophylla smaragdina rūšies skruzdėmis. Keletą vienos kolonijos vabzdžių tyrėjai patalpino į nedidelę „pažinčių areną“, kurioje ropinėjo ir svetimų kolonijų atstovės.
Po to eksperimento autoriai stebimai skruzdžių kolonijai surengė netikro aliarmo situaciją: greta skruzdėlyno paleido skruzdes darbininkes iš kitų kolonijų. Kaip ir buvo galima tikėtis, nekviestas viešnias netrukus sudorojo kolonijos gynėjų funkciją atliekančios skruzdės.
Tačiau eksperimento metu paaiškėjo, jog kur kas agresyviau besiginančios skruzdės reagavo į tas svetimeives, su kuriomis jų kolonijos narės jau buvo susipažinę „pažinčių arenoje“. Toks skruzdžių elgesys yra gana logiškas: skruzdžių šeimai didžiausią grėsmę kelia kaimyninės kolonijos. Tolimesnių kolonijų atstovės, prie skruzdėlyno atklydusios atsitiktinai, laikomos mažiau pavojingomis.
Tyrėjai išsiaiškino, jog didesnis agresyvumas pažįstamų šeimų skruzdžių atžvilgiu išlieka šešias dienas. Tačiau įdomiausia yra tai, jog grėsmę sugebėjo atpažinti visos tai kolonijai priklausančios skruzdės – net ir tuo atveju, jei su įsibrovėle anksčiau reikalų buvo turėjusi tik viena skruzdėlyno šeimos narė.
Tyrimo grupės vadovas, profesorius Markas Elgaras (Mark Elgar) tokio skruzdžių elgesio schemą aiškina taip: „Įsivaizduokite, jog neseniai jums teko susidurti ir nukentėti nuo tam tikros grupės žmonių, pasižyminčių kažkokia bendra savybe – pavyzdžiui, jie visi nešioja vienodą atributiką. Jūs įspėjote kai kuriuos savo kolegas, jog su tokios atributikos turinčiais žmonėmis reikia būti atsargiems. Tie kolegos tokia informacija pasidalijo su kitais kolegomis, kurių įspėti jūs neturėjote galimybės. Tai ir yra kolektyvinė atmintis – kai tam tikrą informaciją išsaugo visi grupės, kolektyvo individai. Pakeiskite kolegas skruzdėmis, o atributiką – kvapu, ir suprasite, ką mes atradome, vykdydami savąjį eksperimentą su skruzdėmis.“
Paruošta pagal technologijos.lt ,balsas.lt
© 2014, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
