0

Kalėdų eglė – svetimos kultūros palikimas

gruodžio 19, 2010 Istorija, tradicijos ir papročiai

Viena gražiausių metų švenčių – Kalėdos, bet ar prisimename šios šventės simboliką, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių blizgučių? Apie Kalėdų tradicijas ir papročius sutiko papasakoti etnologas Libertas Klimka.

Libertas Klimka

Kalbėdamas apie šios šventės atėjimą į mūsų kultūrą, Libertas Klimka sakė: „Visos tautos švęsdavo saulėgrįžą – saulės gimimo dieną. Ši šventė buvo svarbi tiek senovės Romos, tiek šiaurinių kraštų gyventojams, o mūsų protėviai jai teikė labai daug reikšmės. Ilgiausios nakties ir trumpiausios dienos sandūra buvo ypač aktuali žemdirbių tautosakoje.Tiesą sakant, astronominė saulėgrįža yra truputį anksčiau – gruodžio 21–22 dienomis. Nors mūsų protėviai saulės judėjimą dangaus skliautu matavo primityviais metodais, skaičiavimų paklaida nedidelė.“

Anot L. Klimkos, pagonių kultūroje buvo švenčiama saulės gimimo diena, o krikščionys Jėzaus Kristaus gimimo datą sutapatino su saulės gimimo diena „Kristus yra patekėjusi krikščioniškam pasauliui saulė – vilties ir tikėjimo simbolis“, – religinę šventės sampratą komentavo etnologas.

„Kalbėdamas apie senuosius papročius, L. Klimka sakė: „Pats etniškiausias paprotys – Kūčių vakarienė. Nė viena Europos tauta neturi tokio stipraus protėvių kulto kaip lietuviai. Žinoma, galima atrasti papročių bendrybių su lenkais, baltarusais, bet taip yra todėl, kad šios teritorijos senovėje priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kalėdų eglė Vilniuje

Šiandien neįsivaizduojame Kalėdų be spindinčios eglutės ir kalno dovanų po ja, bet L. Klimka teigia, kad eglės puošimo tradicija nėra sena: „Pirmą kartą Kalėdų eglės puošimą aprašė Antanas Baranauskas 1853 m. Ši tradicija atėjo į Lietuvą iš kitų kultūrų, labiausiai tikėtina, kad ją „paskolino“ vokiečių kareiviai, kurie ilgėdamiesi namų puošė eglutes ir kvietė lietuvių vaikus.“

Beveik visos lietuviškos šventės nuo seno garsėjo savo išskirtiniais papročiais ir tradicijomis, tad ir Kalėdos – ne išimtis. „Kalėdų dieną buvo įdomių papročių – po kaimus vaikščiodavo persirengėliai ir visaip bandydavo nuvyti nuo gyvenvietės piktąsias dvasias. Toks paprotys buvo puikiai prigijęs Žemaitijoje. Motiejus Valančius yra rašęs, kad dažnai tokiais persirengėliais būdavo 12 bernelių. Įdomu tai, kad skaičius 12 galėjo simbolizuoti 12 mėnesių. Tokie persirengėliai „apsiginkluodavo“ ilgomis lazdomis (kaip tikri senovės kariai) ir užsidėdavo kaukes, kuriomis ne veidą slėpė, bet dėvėjo ant pakaušio. Taip buvo daroma tam, kad raganos klastinga akimi nenužiūrėtų“, – pasakojo L. Klimka.

Protėviai nuo seno žinojo daugybę būdų, kaip nuspėti ateitį ir kada geriausia tai daryti. „Kūčių naktis senovėje buvo skiriama burtams ir įvairioms apeigoms. Žmonės į pagalbą pasitelkdavo vandenį, ugnį ir džiovintus žolynus. Lietuvoje yra užrašyta apie 200 įvairiausių būrimų ir didžioji dalis jų susiję su gyvenimo trukme, sveikata, vedybine laime. Ištirpinto vaško liejimas, žiūrėjimas į žvakės šešėlį, veidrodį – šiais ir daugybe kitų burtų senovėje buvo bandoma nuspėti, kas laukia ateityje.“

Anot etnologo, senovėje ant Kūčių stalo buvo ne dvylika, o devyni patiekalai: „Šis skaičius labai simboliškas ir į mūsų kultūrą atėjęs iš senojo mėnulio kalendoriaus, nes savaitę taip pat sudarė devynios dienos. Patiekalų padaugėjimas ant Kūčių stalo siejamas su žmonių gyvenimo gerėjimu. Ant Kūčių stalo turėtų būti tik tie valgiai, kuriuos žmogus pasiima iš gamtos, išaugina, nes tik tokį maistą galima siūlyti protėvių vėlėms.“

Paklaustas, ar išlaikys lietuviai savo tautines Kalėdų tradicijas, etnologas sakė: „Džiugu, kad kai kurios senos lietuvių šventės prisimenamos iš naujo, o papročiai, atėję iš kitų kultūrų, pas mus neprigyja. Kūčios minimos kiekvienoje lietuvių šeimoje, juk prie vakarienės stalo prabylama apie šeimos istoriją, protėvių kultūrą.“

Alfa.lt

© 2010, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.