Baltų žinyčios vartai

Rusijos valstybė tuo metu buvo gan sudėtingoje finansinėje padėtyje, o jos valdovas caras Aleksandras II bijojo, jog praras Aliaskos teritoriją kokiame nors ateities konflikte, negaudamas jokios kompensacijos. Vieni realiausių varžovų buvo britai, kurie su savo puikiu laivynu lengvai galėjo užgrobti sunkiai apginamą regioną. Dėl šios priežasties Aleksandras II nusprendė parduoti teritoriją JAV ir rusijos diplomatui Eduradui Stekliui (Эдуард Андреевич Стекль) 1867 metų kovo pradžioje davė įsakymą pradėti derybas su JAV valstybės sekretoriumi Viljamu Siuardu. Sutartis buvo pasirašyta kovo 30-ąją po visą naktį trukusių derybų – nustatytą įsigijimo kaina buvo 7,2 milijono JAV dolerių. Viešoji amerikiečių nuomonė šiuo klausimu buvo iš esmės teigiama, tačiau kai kuriuose spaudos leidiniuose jis buvo išjuokiamas tokiais epitetais kaip „Siuardo beprotystė“ („Seward’s folly“), „Siuardo ledo skrynutė“ („Seward’s icebox“).

1890 metais Aliaskoje buvo rasti aukso ištekliai. 1968 metais – nafta. Aliaskos įsigijimas JAV atsipirko šimteriopai, ir šiandien Aliaskoje kovo paskutinysis pirmadienis vadinamas „Siuardo diena“ („Seward’s Day“).

technologijos.lt