0

Ar 1009 metais Lietuva buvo laukinis kraštas? (1)

birželio 17, 2014 Archyvai, Istorija

 Alvydas MEDALINSKAS//

Ar ga­lė­jo Min­dau­go lai­kų Lie­tu­va po dau­giau nei šim­to me­tų at­si­ras­ti lau­ki­nia­me kraš­te, ku­rio žmo­nės 1009-ai­siais su­si­do­ro­jo su vys­ku­po Bru­no­no mi­si­ja, ne­šu­sia to me­to Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ją? Ar iš ti­krų­jų to me­to Lie­tu­va bu­vo vėz­dais mo­suo­jan­čių bal­tų gy­ve­na­ma te­ri­to­ri­ja, kaip bu­vo ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį po mū­sų tūks­tant­me­čio mi­nė­ji­mo? Ką is­to­ri­kai, ar­cheo­lo­gai ži­no apie 1009 me­tų Lie­tu­vą ir jos žmo­nes? Ar šis kraš­tas ir jo gy­ven­to­jai mi­nė­ti dar iki 1009-ųjų mi­si­jos ir Kved­lin­bur­go ana­lų?

Apie tai Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas dr. Valdemaras ŠIMĖNAS, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius dr. Eugenijus JOVAIŠA, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius dr. Albinas KUNCEVIČIUS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Pirmos žinios rašytiniuose šaltiniuose

A.Medalinskas. Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo analuose 1009 metais, bet šio krašto gyventojai buvo minimi rašytiniuose šaltiniuose ir anksčiau.

E.Jovaiša. Visi dar iš mokyklos laikų žino Tacitą, kuris 98 metais parašė garsiąją „Germania“. Ten paminėti ir aisčiai. Tacitas ten rašė, jog aisčiai žemę dirba geriau nei tingūs germanai, o tai atskleidžia labai svarbų dalyką: germanai ir aisčiai kultūriškai yra lygūs. Štai kokia pagrindinė žinia. Būtina dalyvauti ir pasaulyje vykstančiose diskusijose, aiškinant, kas parašyta senuosiuose raštuose. O mūsų istorikams atrodo neįdomi net pasaulyje vykstanti diskusija dėl Herodoto dar V amžiuje prieš mūsų erą paminėtų androfagų ir budinų. Ar jie yra baltai, ar ne. Aisčiai minėti ir Jordano VI amžiaus „Getikoje“. Jis rašo, kad aisčiai gyveno ilgoje Germanų jūros (Baltijos jūra) pakrantėje. O iš VI amžiaus šaltinių sužinome, kad 523-526 metais buvo aisčių pasiuntinybė į Raveną pas Teodoriką, ostgotų karalių. Į tuometį krikščioniškojo Vakarų pasaulio centrą. Iš Teodoriko laiško aišku, kad ši pasiuntinybė žinojo Europos kelius, mokėjo kalbas. Ir vyko pas to meto galingiausios valstybės valdovą diplomatinių santykių megzti.

A.Medalinskas. Minėjote graikų, romėnų istorikų darbus. Aisčių kontaktus su Romos imperija. Ar nėra istoriniuose šaltiniuose minimi aisčių kontaktai su kitomis to meto vyraujančiomis kultūromis ir valstybėmis: Bizantija, nebūtinai per Kijevo Rusią, ar net arabų kraštais, kur buvo išvystytas ne tik mokslas, bet ir prekyba?

V.Šimėnas. Niekas, kiek žinau, Lietuvoje neieškojo ir neskaitė Bizantijos šaltinių. Dabar dažnai į mus kreipiasi ukrainiečių archeologai, nes ten yra kapų, priskiriamų baltams su baltiškais papuošalais. Ten randa, pavyzdžiui, verpstukų su trišakiu, prūsų diduomenės ženklu. Tokių radinių yra iki pat Juodosios jūros.

E.Jovaiša. Žinome apie arabo Idriso XI amžiaus žemėlapį. Dėl jo netrūksta ginčų. Kai kas mano, kad ten pažymėti ir du Lietuvos miestai: Kaunas ir Birštonas.

A.Medalinskas. Kaip tik tas metas, kai Lietuva sulaukė Brunono misijos.

V.Šimėnas. Tai jau vikingų laikų epocha.

E.Jovaiša. Idriso žemėlapyje šie miestai pavadinti ugnies, ugnies garbintojų miestais. Vadinasi, arabų pasaulis šį – Baltijos – regioną ir jo žmones žinojo.

V.Šimėnas. Yra ir ankstesnių žemėlapių. Pavyzdžiui, Pontingerio „Tabula“, bet ten sužymėti ne miestai, o prekybos maršrutai, upių vagos, jūros pakrančių objektai, orientyrai, kaip galima nukeliauti.

A.Medalinskas. O kituose žemėlapiuose miestai pažymėti?

V.Šimėnas. Yra. Bet kyla klausimas, kurioje iš tikrųjų vietoje jie lankėsi.

A.Kuncevičius. Iškyla daugelio miestų lokalizacijos klausimas, nes nėra tikslaus žemėlapio atskaitos taško. Tai koordinačių problema tų laikų žemėlapyje, todėl tarp šių dienų istorikų ir kyla tokie dideli ginčai dėl šių vietų lokalizacijos.

E.Jovaiša. Dar daugiau nei arabai apie mus žinojo Europos tautos. Vulfstanas 853 metais anglosaksų karaliaus pavestas aiškinosi, kas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje gyvena, kaip su jais kalbėtis ir prekiauti. Jis sako, kad aisčių žemė yra labai didelė, joje daug pilių ir daug karalių. Šie sakiniai sakraliniai. Deja, mūsų istorikai apie tai kalba tik puse lūpų. Jis aprašo jau feodalinę visuomenę mūsų krašte.

A.Medalinskas. O ką sako archeologų tyrinėjimai?

A.Kuncevičius. Archeologija visų pirma yra mokslas. Šio mokslo atradimai gali būti labai sensacingi, bet turi būti suverti ant teorijos siūlo. Reikia pripažinti, kad nėra padorios Lietuvos istorijos, kur įdomiai būtų aprašyta valstybės proistorė. Bet patys kalti. 1009 metai yra gili proistorė, tačiau tai plačiau netirta.

A.Medalinskas. Net rengiantis tūkstantmečio minėjimui po 1009 metų įvykių?

A.Kuncevičius. Per tūkstantmečio minėjimą buvo daug renginių ir projektų, kuriems valstybė skyrė lėšų. Valdovų rūmai, Radvilų perlaidojimas, bet archeologinė dalis liko pamiršta. Matyt, ir patys nesugebėjome pateikti, įtikinti, kad tai svarbu valstybei. Nors yra ir gerų pavyzdžių, kaip Gyvosios istorijos dienos Kernavėje ar mūsų pokalbyje dalyvaujančio E.Jovaišos kompiuterinės vizualizacijos, tūkstantmečio dienomis įvykusi labai įspūdinga Baltų meno paroda. Tačiau daug svarbiau giluminiai dalykai, apie kuriuos neretai užmirštama.

E.Jovaiša. Daug ką galima rasti būtent senuosiuose raštuose. Yra ir kitų rašytinių šaltinių, kur XI amžiuje paminėtas Lietuvos vardas, bet jų kilmę galima datuoti anksčiau nei 1009 metai. Kijevo Rusioje prie Vladimiro Monomacho buvo parašyti raštai, kur minima „Litva“. Aprašyti įvykę žygiai į lietuvių kraštą.

A.Kuncevičius. Tai jau 1040 metai. Antrasis mūsų oficialus paminėjimas.

E.Jovaiša. Bet jis parašytas senųjų Rusios metraščių pagrindu pagal Nestorą. Tai nustatė ir rusų tyrinėtojas bei Nestoro raštų skelbėjas Aleksejus Šachmatovas. Reiškia, Rytų pasauliui Lietuva buvo žinoma anksčiau, nei apie mus parašyta Kvedlinburgo analuose, ir kitaip nei Lietuva šis kraštas nevadinamas. Turime ir vikingų šaltinių, bet tai užrašyta žodinė kultūra, praėjus porai šimtų metų po įvykių. Jie irgi tikrų patikimų ankstyvųjų rašytinių šaltinių, kaip ir mes, neturi.

V.Šimėnas. Apie tuos šaltinius rašė mūsų tyrinėtojai archeologas Jonas Puzinas ir istorikas Zenonas Ivinskis. Bet tik dabar jų kūrybą Atgimimo metais išleido Klaipėdos universitetas. Ten yra tik istorinių šaltinių sąrašai be teksto, jo Z.Ivinskis nespėjo parašyti.

Smalėnai. Kunigaikščių Sanguškų pilies likučiai (Oršos rajonas, Baltarusija). Knygos "Didžioji Lietuva" nuotrauka

Smalėnai. Kunigaikščių Sanguškų pilies likučiai (Oršos rajonas, Baltarusija). Knygos „Didžioji Lietuva“ nuotrauka

Baltai, aisčiai ir sarmatai

A.Medalinskas. Tacitas kalbėjo apie aisčius. Kuo remdamiesi aisčius tapatiname su lietuviais arba baltais? Be to, anksčiau dar buvo minimi ir sarmatai.

V.Šimėnas. Aisčiai yra visi nuo germanų į rytus gyvenę žmonės: ir prūsai, ir lietuviai, ir bendrai visi baltai.

A.Kuncevičius. Logiškai mąstant, Tacitas, matyt, aprašė tuos žmones, kuriuos dabar vadiname baltais.

V.Šimėnas. Tačiau galėjo rašyti ir apie tuos pačius sarmatus. Šis terminas atėjo iš graikų šaltinių. Ptolemėjaus žemėlapyje Sarmatija yra visos Šiaurės Europos gentys iki Uralo kalnų. Tiek finougrai, tiek baltai.

A.Medalinskas. O vikingai?

V.Šimėnas. Visa Šiaurės Europa. Mane neseniai kvietė į paskaitą, nes dabar Lietuvoje prasidėjo Sarmatijos judėjimas. XVII amžiuje Unijos laikais taip lietuviai priešpriešindavo save lenkams. Lietuviai bajorai didžiavosi, kad kilo iš sarmatų. Bet tai jau politiniai dalykai, kurie vyko iki tol, kol Rusija mus nušlavė.

A.Medalinskas. Tikima, kad lietuviai sarmatai valdė visą šią teritoriją: nuo Juodosios iki Baltijos jūrų?

V.Šimėnas. Taip. Lietuvių didikai laikė save Šiaurės tautų valdytojais.

A.Medalinskas. Baltų arealas ne tik lietuvių autorių darbuose, bet ir Vladimiro Toporovo apibrėžtas teritorija iki Uralo ir Juodosios jūros. Ar sarmatai yra baltai?

V.Šimėnas. Baltai buvo viena sudėtinių sarmatų dalių.

A.Kuncevičius. Teoriškai į sarmatus reiktų įtraukti ir germanus, kurie plačiąja prasme yra ir vikingai. Gal reikėtų jungti net dalį slavų.

A.Medalinskas. Taip prie sarmatų ir baltų priskirsime ir gotus su hunais, kurie nukariavo Romą bei užėmė ne tik Ispaniją, bet ir Šiaurės Afriką.

V.Šimėnas. Yra Rosales teorija, išdėstyta dar 1985 metais Čikagoje išspausdintoje knygoje „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“. Jos autorė Jūratė Statkutė-Rosales. Dar sovietiniais metais Adomas Butrimas padarė to darbo kopiją ir taip ji pateko į Lietuvą. Ta teorija susijusi su bendra Europos istorija

Tęsinys sekančioje dienoje

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

lzinios.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.